Kai manome, kad meilę reikia užsitarnauti, ji virsta prekybos santykiais

Violeta Melnikienė, LRT KLASIKOS laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt 2016-01-31 18:11
Violeta Melnikienė, LRT KLASIKOS laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt
2016-01-31 18:11
pixabay.com nuotrauka
Kar­tais tė­vai sa­vo vai­kus my­li są­ly­giš­kai – jie tar­si siun­čia ži­nu­tę „aš ta­ve my­lė­siu, jei bū­si toks, ko­kį no­riu ta­ve ma­ty­ti“. Jei toks vai­kas el­gia­si pa­gal tė­vų no­rus, jis yra ap­do­va­no­ja­mas, o jei prieš­in­gai, yra bau­džia­mas, ne­my­li­mas.

Taip LRT KLA­SI­KAI sa­ko kli­ni­ki­nė psi­cho­te­ra­peu­tė Ais­tė Dir­žy­tė. „Ta­da mei­lė tam­pa ne­au­ten­tiš­ku iš­gy­ve­ni­mu, ku­ris yra su­si­jęs su mai­nais: aš no­riu bū­ti my­li­ma (ar my­li­mas), tuo­met sten­giuo­si, ver­čiuo­si per gal­vą, kad tą mei­lę gau­čiau, ir, jei ki­tas žmo­gus no­ri gau­ti mei­lę iš ma­nęs, jis ir­gi tu­ri pa­sis­teng­ti. Liūd­na, jei vi­suo­me­nė­je plin­ta po­žiū­ris, kad mei­lė yra mai­nai. To­kia­me pa­sau­ly­je šal­ta gy­ven­ti, nes tai – pre­ky­bos san­ty­kiai“, – pa­brė­žia pro­fe­so­rė.

– Vi­suo­me­nė­je eg­zis­tuo­ja įvai­rių mi­tų apie vai­kų ir tė­vų san­ty­kius, pa­vyz­džiui, kad ma­mos su­nkiai ati­duo­da sū­nus mar­čioms, tė­vai su­nkiai ski­ria­si su du­kro­mis. Mi­tams pri­skir­čiau ir tė­vų no­rą, kad vai­kai pra­tęs­ti jų veik­lą. Kaip Jūs tai ver­ti­na­te?

– Psi­cho­lo­gi­jo­je vie­nas pir­mų­jų, pra­dė­ju­sių kal­bė­ti apie mi­tus, bu­vo psi­cho­lo­gas Stan­ley Kripp­ne­ris. Jis sa­kė, kad mi­tas yra tei­gi­nys, ku­rio ne­ga­li­ma nei įro­dy­ti, nei pa­neig­ti, bet žmo­gus tuo ti­ki. Kai ku­rie mi­tai yra in­di­vi­dua­lūs, bū­din­gi tik pa­ski­riems žmo­nėms – tai mi­tai apie tų pa­čių žmo­nių gy­ve­ni­mą, są­vei­ką su ki­tais, at­ei­tį, įsi­vaiz­da­vi­mą to, kas yra mir­tis, gy­ve­ni­mas, gi­mi­mas, po­mir­ti­nis gy­ve­ni­mas. Taip pat yra ko­lek­ty­vi­niai mi­tai (apie vi­sa­tą, apie gy­ve­ni­mą) ir ko­lek­ty­vi­niai-so­cia­li­niai mi­tai (ko­kie dės­niai eg­zis­tuo­ja vi­suo­me­nė­je, koks tu­rė­tų bū­ti žmo­nių bend­ra­vi­mas). Jū­sų pa­mi­nė­ti, kad kar­tais tė­čiai su­nkiai ski­ria­si su du­kro­mis, ma­mos – su sū­nu­mis, taip pat yra mi­tai, nes kai ku­rio­se šei­mo­se įvyks­ta ga­na grei­tas sa­vo vai­ko „a­ti­da­vi­mas“ ki­tam žmo­gui.

Ko­kie gi yra in­di­vi­dua­lūs mi­tai, ku­rie ir nu­le­mia, kad kai ku­riems tė­vams su­nku iš­sis­kir­ti su sa­vo vai­kais? Kiek­vie­nas žmo­gus ku­ria sa­vo gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ją. Ji ku­ria­ma re­mian­tis įvai­rio­mis gy­ve­ni­mo pa­tir­ti­mis: mes ste­bi­me ap­lin­ką, ke­lia­me hi­po­te­zes apie gy­ve­ni­mą, pa­skui da­ro­me iš­va­das, ku­rios tam­pa ak­sio­mo­mis. Kar­tais tas iš­va­das apie gy­ve­ni­mą pa­da­ro­me ne pa­tys, o nu­si­ko­pi­juo­ja­me nuo mums ar­ti­mų žmo­nių. Vie­na to­kių iš­va­dų, su­si­ju­sių su mi­tais apie tai, ką aš ga­liu sau leis­ti su vai­kais, yra hi­po­te­zė apie tai, o kas yra ma­no vai­kai, ką reiš­kia my­lė­ti sa­vo vai­ką.

Kai ku­riems žmo­nėms vai­kai yra jų pa­čių pa­sau­lio da­lis, tad daž­nai ti­ki­ma­si, kad vai­kai pa­da­rys tai, ko pa­tiems tė­vams ne­pa­vy­ko įgy­ven­din­ti, ar­ba pra­tęs tai, ką tė­vai pra­dė­jo, bet ne­už­bai­gė. Tai­gi vai­kai yra ver­ti­na­mi kaip nuo­sa­vy­bė. Ki­taip ta­riant, tai bū­tų ga­li­ma per­for­mu­luo­ti į mi­tą, kad vai­kai per ma­ne at­ėjo į pa­sau­lį ir aš tu­riu tei­sę į jų gy­ve­ni­mą, tu­riu tei­sę jiems pa­tar­ti, ką stu­di­juo­ti, su ko­kiu žmo­gu­mi drau­gau­ti, bend­rau­ti, kur­ti šei­mą, ko­kį dar­bą dirb­ti ar­ba ne­dirb­ti. Kai vai­kas ne­įgy­ven­di­na to­kio sa­vo tė­čio ar ma­mos mi­to, kai el­gia­si prieš­in­gai, su­lau­kia la­bai ne­igia­mų emo­ci­nių reak­ci­jų ir ne­tgi bau­di­mo. Bau­di­mas ne­bū­ti­nai ga­li bū­ti la­bai aki­vaiz­dus – jis ga­li bū­ti ir emo­ci­nis, pa­si­reiš­kian­tis san­ty­kių at­ša­li­mu, at­šiau­ru­mu ar­ba ne­tgi pyk­čiu ir ag­re­si­ja.

Jei su­au­gęs žmo­gus ma­no, kad vai­kai yra jo nuo­sa­vy­bė, pir­miau­sia jam pa­tar­ti­na su­si­mąs­ty­ti apie tai, kas yra gy­ve­ni­mas, kas yra žmo­gus, ko­dėl mes gims­ta­me, ar esa­me tik at­si­tik­ti­nu­mas, ar esa­me tik tė­čio ir ma­mos ląs­te­lių jun­gi­niai, ar kaž­kas dau­giau, ar žmo­gus gims­ta tam, kad įgy­ven­din­tų sa­vo tė­vų tiks­lus ir pa­skir­tį, ar vis dėl­to jis ga­li bū­ti lais­vas ir kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lą, ieš­ko­ti sa­vo gy­ve­ni­mo pra­smės.

Ki­tas as­pek­tas yra mei­lės są­ly­giš­ku­mas. Vie­ni žmo­nės my­li są­ly­giš­kai, ki­ti – be­są­ly­giš­kai. My­lė­ti są­ly­giš­kai reiš­kia my­lė­ti ki­tą žmo­gų tuo­met, kai jis įvyk­do kaž­ko­kias są­ly­gas, kai el­gia­si tam ti­kru bū­du. De­ja, kar­tais tė­vai ir­gi my­li sa­vo vai­kus (gal kad pa­tys bu­vo są­ly­giš­kai my­li­mi) są­ly­giš­kai. Tai reiš­kia, kad jie tam ti­kru el­ge­siu, tam ti­krais pa­sa­ky­mais siun­čia sa­vo vai­kui ži­nu­tę „aš ta­ve my­lė­siu, jei bū­si toks, ko­kį no­riu ta­ve ma­ty­ti“. Ži­no­ma, aiš­kiai tai ne­įvar­di­ja­ma, bet vai­kas, kai el­gia­si pa­gal tė­vo ar ma­mos no­rus, yra ap­do­va­no­ja­mas emo­ciš­kai ar­ba ki­taip. O kai el­gia­si tiems no­rams prieš­in­gai, jis kaž­ku­ria pra­sme bau­džia­mas, yra ne­my­li­mas.

Ką tai for­muo­ja ir kur ve­da? Psi­cho­lo­gė Ro­bin Nor­wood yra par­ašiu­si kny­gą „Mo­te­rys, ku­rios my­li per stip­riai“. Tai kny­ga apie žmo­nes, ku­rie au­ga ir for­muo­ja­si to­kio­se šei­mo­se, ku­rio­se pa­pli­tu­si są­ly­gi­nės mei­lės tai­syk­lė: jei aš gy­ve­nu su sa­vo vai­kais, jie tu­ri elg­tis taip, kaip aš no­rė­čiau (tuo­met aš juos my­liu ir jie iš ma­nęs gau­na, ką no­ri gau­ti), o jei­gu jie taip ne­siel­gia, aš juos tu­riu baus­ti ir auk­lė­ti. Kas at­si­tin­ka tam žmo­gui, ku­ris yra my­li­mas są­ly­giš­kai? Jis pats įgy­ja mi­tą, kad mei­lė yra są­ly­gi­nis fe­no­me­nas, mei­lę rei­kia už­si­tar­nau­ti, dėl mei­lės rei­kia la­bai la­bai stip­riai steng­tis. To­kie žmo­nės gal­vo­ja, kad, tar­kim, mei­lę ga­li­ma už­si­tar­nau­ti pi­ni­gais, py­ra­gais, sek­su, kaž­ko­kiu iš­skir­ti­niu el­ge­siu: jei aš ne­sielg­siu taip, kaip, man at­ro­do, yra rei­ka­lin­ga, jei ne­duo­siu ki­tam žmo­gui ko­kių nors tei­gia­mų pa­stip­ri­ni­mų, ma­lo­nu­mų ar dar kaž­ko, ko jam rei­kia, tuo­met bū­siu ne­my­li­mas. Mei­lė tam­pa kaž­ko­kiu ne­au­ten­tiš­ku iš­gy­ve­ni­mu, ku­ris yra su­si­jęs su to­kiais mai­nais: aš no­riu bū­ti my­li­ma (ar my­li­mas), tuo­met sten­giuo­si, ver­čiuo­si per gal­vą, kad tą mei­lę gau­čiau, ir, jei ki­tas žmo­gus no­ri gau­ti mei­lę iš ma­nęs, jis ir­gi tu­ri dėl to pa­sis­teng­ti. La­bai liūd­na, jei vi­suo­me­nė­je plin­ta po­žiū­ris, kad mei­lė yra mai­nai. Tuo­met to­kia­me pa­sau­ly­je šal­ta gy­ven­ti, nes tai – pre­ky­bos san­ty­kiai.

Kar­tais tė­vai pa­tys pa­ska­ti­na sa­vo vai­kus pre­ky­bos san­ty­kiams, ne­sup­ras­da­mi, kad iš ti­krų­jų vai­kui la­bai svar­bu gau­ti be­są­ly­gi­nę mei­lę, be­są­ly­gi­nį pri­ta­ri­mą vi­siems jo pa­si­rin­ki­mams (ži­no­ma, tiems, ku­rie nė­ra jam pa­čiam ža­lin­gi). Be abe­jo, jei vai­kas pra­šo duo­ti jam pa­lai­ky­ti gy­va­tę, su­au­gęs žmo­gus su­voks, kad toks pa­si­rin­ki­mas ža­lin­gas pa­čiam vai­kui, bet jei vai­kas no­ri rink­tis, no­ri sa­va­ran­kiš­kai su­ras­ti gy­ve­ni­mo pra­smę ir tiks­lą, ypač svar­bu jam leis­ti pa­si­rink­ti. Nes, leis­da­mi pa­si­rink­ti tiek ki­tą žmo­gų, tiek pro­fe­si­ją, tė­vai sa­vo vai­kui siun­čia ži­nu­tę, kad be­są­ly­giš­kai juo pa­si­ti­ki, ti­kiu, kad jo pa­si­rin­ki­mai ga­li bū­ti ge­ri. Mes iš ti­krų­jų ne­ga­li­me sa­vo vai­kų au­gin­ti šilt­na­mio są­ly­go­mis ir mė­gin­ti jų ap­sau­go­ti nuo vi­sų ga­li­mų gy­ve­ni­mo smū­gių, nes pir­miau­sia ne­ži­no­me, kur tie smū­giai ga­li bū­ti. Tad bran­daus tė­čio ar­ba ma­mos bruo­žas yra be­są­ly­gi­nė mei­lė, lei­di­mas rink­tis ir kar­tu su­vo­ki­mas, kad vai­kai at­ei­na per mus, bet yra ne mū­sų, nes jie pri­klau­so gy­ve­ni­mui.

– Ką da­ry­ti, jei aiš­kiai ma­tai, kad vai­ko el­ge­sys ne­tei­sin­gas?

– Bran­dūs tė­vai ska­ti­na mąs­ty­ti, o ne pa­ta­ri­nė­ja, ne re­ko­men­duo­ja.

– Ką reiš­kia ska­tin­ti mąs­ty­ti?

– Tai reiš­kia kar­tu su­sė­dus kal­bė­tis. Man yra te­kę ma­ty­ti 70 me­tų žmo­nių, ku­riems vis dar pa­ta­ri­nė­ja jų 90-me­čiai tė­vai. Ir tie 90-me­čiai tė­vai bū­na la­bai ne­pa­ten­kin­ti, jei 70-me­čiai vai­kai jų ne­klau­so, nes jau­čia­si tu­rį tei­sę pa­ta­ri­nė­ti, ma­no, kad ge­riau pa­žįs­ta gy­ve­ni­mą. Kai jau­nas žmo­gus pra­de­da mąs­ty­ti, ban­do su­pras­ti, kas ga­li bū­ti ge­rai, o kas blo­gai, tė­vų mi­si­ja yra par­ody­ti ga­li­my­bes ir ga­li­mas pa­sek­mes, klau­sy­tis vai­ko emo­ci­nių ir ki­tų po­rei­kių.

Kar­tais vai­kas no­ri su­kti į de­ši­nę vien to­dėl, kad tė­vai pri­myg­ti­nai jį ver­čia su­kti į kai­rę – tuo­met vi­siš­kai ne­są­mo­nin­gai įsi­jun­gia pa­sip­rie­ši­ni­mo ki­to žmo­gaus įta­kai me­cha­niz­mai. Vai­kas gal­būt ir­gi no­rė­tų su­kti į kai­rę, bet vien dėl to, kad yra ver­čia­mas, jis no­ri par­ody­ti sa­vo aš, no­ri iš­lai­ky­ti oru­mą, pa­si­rin­ki­mo lais­vę. Tai­gi kar­tais tė­vai, pa­tys to ne­su­vok­da­mi, ga­li pa­da­ry­ti ne vi­sai ge­rą dar­bą, ga­li pa­ska­tin­ti vai­ką pa­si­rink­ti ne tai, ko jis pats no­rė­tų, to­dėl la­bai svar­bu ro­dy­ti jam pa­gar­bą ir kar­tu ap­ta­ri­nė­ti pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bes, klaus­ti, ką jis ma­no, ko no­ri. Tap­ki­te su sa­vo vai­ku drau­gais, ne­pri­mes­ki­te sa­vo po­zi­ci­jos.

Tar­kim, jei vai­kas aiš­kiai iš­sa­ko ko­kį nors pa­si­rin­ki­mą (no­riu bū­ti ve­te­ri­na­ru, tei­si­nin­ku, chi­rur­gu), rei­kė­tų ap­tar­ti to pliu­sus ir mi­nu­sus, kad vai­kas ga­lė­tų pri­im­ti tin­ka­mą spren­di­mą, įver­ti­nęs tiek tei­gia­mas, tiek ne­igia­mas pa­sek­mes. Tai­gi bū­ki­te už vai­ką, bū­ki­te su vai­ku, bū­ki­te vai­ko pu­sė­je, kad jis ma­ty­tų, jog ger­bia­te jo oru­mą, tei­ses, pa­si­rin­ki­mo lais­vę, kad be­są­ly­giš­kai pri­ima­te jo kad ir bep­ro­tiš­kiau­sią spren­di­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami