TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Kaip iš kiaurų namų pabėga šiluma

2014 02 13 6:00
Termovizinis namo tyrimas trunka gerą valandą. LŽ archyvo nuotraukos

Rengiantis renovuoti būstą arba norint įvertinti jau atliktų namo šiltinimo ir sandarinimo darbų kokybę pasitelkiama termovizinė patikra ir sandarumo testas. Atlikti termovizinį tyrimą kokybiškai specialistai gali tik tada, kai lauko temperatūra minusinė arba bent jau ne aukštesnė nei keli laipsniai šilumos - taigi dabar pats laikas. O namo sandarumą galima tikrinti visus metus.

Kaip įsitikinti, ko vertas jūsų būstas energiniu požiūriu? Būtent termovizinis tyrimas aptinka vadinamuosiuos šalčio tiltus, tai yra tas vietas, per kurias iš patalpų iškeliauja šiluma.

„Termovizijai reikalingas lauko ir vidaus temperatūros kontrastas, todėl tyrimą atliekame nuo lapkričio pradžios iki balandžio mėnesio. Daugiausia problemų aptinkame ten, kur pastato sienos sujungtos su perdanga, bet šalčio tiltų gali būti visur. Žmonės dažnai skundžiasi, kad šąla grindys, o iš tiesų šiluma iškeliauja per sienas ir atvirkščiai. Tokie tyrimai užsakomi ir siekiant įvertinti, ar statybininkai nepaliko broko, kurio plika akimi nepastebėtume“, - paaiškino bendrovės „Termas“ direktorius Aurimas Skopas.

Įvertina per valandą

Atlikti termovizinį tyrimą kelių šimtų kvadratinių metrų ploto name specialistams prireikia nuo valandos iki pusantros. Specialia termovizine kamera pastatas tiriamas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus į duomenis apdorojančią kompiuterio programą įvedami reikalingi namo mikroklimato ir lauko oro sąlygų parametrai. Termovizinė patikra gali kainuoti nuo 200 iki 600 litų, tai priklauso nuo pasirinkto paslaugos teikėjo.

„Tyrimo metu padarome nuotraukų tiek, kiek užfiksuojame defektų – kiekvienam defektui po nuotrauką. Jeigu namas didelis, bet kokybiškai šiltintas, jame rasime mažiau pažeidžiamų vietų, taigi ir tyrimas kainuos pigiau. O jeigu namas mažas, bet kiauras, ir prireiks daryti šimtą termovizinių nuotraukų, tyrimas bus brangesnis. Su defektų nuotraukomis pateikiame ir išvadas bei siūlymus, kaip juos pašalinti“, - paaiškino A.Skopas.

Atliekant namo sandarumo testą, prie durų jungiamas specialus ventiliatorius, kuris iš patalpos siurbia orą.

Bombų nebesprogdina

Kitaip vyksta tyrimas, kai tikrinamos ne kondukcinės (šiluma išspinduliuojama per kietąsias konstrukcijas), o konvekcinės (šiluma iškeliauja pro plyšius ir ertmes) pastato ydos - tai vadinamasis sandarumo tyrimas. Kai kurie namų šiltinimo specialistai jį vadina orine termovizija. Anksčiau jį atlikdavo ne pačiu maloniausiu būdu: namuose uždegdavo dūminę „bombą“ ir stebėdavo, kur iš jo pro plyšius į išorę skverbsis dūmai.

„Šiuo metu sandarumo tyrimą atliekame naudodami ventiliatorių, kuriuo iš patalpų ištraukiame orą. Kompiuteris pagal patalpų tūrį skaičiuoja, kiek to oro siurbti, o išsiurbus orą, termovizinė kamera mato, pro kurias ertmes vyksta oro srautų cirkuliacija patalpoje. Anksčiau atlikdavome tik termovizinį tyrimą, tačiau pamatėme, kad kartu darant ir sandarumo testą rezultatai kur kas kokybiškesni. Pavyzdžiui, jei tyrimo metu lauke nėra vėjo, termovizija gali rodyti puikius rezultatus, tačiau pakilus vėjui šaltas oras iš lauko skverbiasi į namą pro ertmes, ir gyventojai skundžiasi, kad namie šalta“, – skirtumą išdėstė įmonės „Pastatų statyba ir diagnostika“ vadovas Gediminas Butkus.

Sandarumo testą būtina atlikti ir sertifikuojant aukščiausio energinio efektyvumo, vadinamuosius pasyvius namus. Tokiu atveju testo rezultatai siunčiami į akredituotas laboratorijas. Tokio sandarumo tyrimo kaina su sertifikatu išauga iki 1200 litų. Jeigu sertifikato nereikia, ir tik norima ištaisyti šiltinimo klaidas ar įvertinti statybos darbų kokybę, individualaus namo sandarumo tyrimas vidutiniškai kainuoja apie 500 litų.

Siūlo pradėti nuo lubų

Norint tiksliai nustatyti pastato kiaurymes reikėtų atlikti ne tik termovizinį tyrimą, bet ir sandarumo testą. Tai LŽ patvirtino ir šiltinimo sprendimų ekspertas Robertas Karvauskas. Pasak jo, atgyvenęs požiūris, kad jeigu pastate nematyti pastebimų plyšių, tai šiluma neva gali iškeliauti tik per „plonas“ sienas. Šiltas oras kyla į viršų ir "remiasi" į konstrukcijas, o beveik visose jose galime aptikti plyšelių ir mikroporų. Kaip miniatiūriniai fontanėliai per šias vietas šiltas oras iškeliauja iš būsto.

„Didelę dalį šilumos prarandame ne dėl temperatūros perdavimo per konstrukcijas, o dėl pabėgusio sušildyto oro. Kai šiltas oras kildamas į viršų pasprunka iš patalpos, dėl oro išretėjimo per apatines konstrukcijas įsiskverbia šaltas oras. Pasyviame būste oras patalpoje visiškai pasikeičia kiek greičiau nei per dvi valandas, o standartiniame name jis per valandą pasikeičia 5-7 kartus, ir dėl šios cirkuliacijos lauk iškeliauja šiluma. Žinoma, ventiliacija privalo būti, bet neverta gyventi pastate kaip kamine. Pagrindinius šilto oro pabėgimo ir šalto oro įsiurbimo greitkelius būtina nustatyti ir panaikinti“, - pažymėjo R.Karvauskas.

Jo teigimu, mažaaukščių individualių gyvenamųjų namų konstrukcijų pati opiausia vieta – stogo ir sienų sandūros. O senesnės statybos nerenovuoti daugiabučiai namai yra kiauri it rėtis ir veikia kaip kaminas: pirmame aukšte sušilęs oras per pastato konstrukcijas skverbiasi aukštyn, todėl nuo seno žinome, kad gyventi pirmame daugiabučio aukšte šalčiausia.

Šiltinimo specialistas patarė: jeigu nėra galimybės daugiabučio šiltinti iš išorės, o jūs kaip tyčia gyvenate pirmame jo aukšte, pirmiausia reikia kreipti dėmesį ne į grindų, o atvirkščiai – į lubų šiltinimą.

„Kai tai pasakau klientui, dažniausiai jis įsižeidęs atrėžia, kad jam per grindis šaltis košia. Aiškinu, kad jeigu šiltas oras nebėgs į viršų, tai ir šaltas iš rūsio per grindis kur kas mažiau skverbsis. Apšiltinę lubas, būtinai atkreipkite dėmesį į kokybišką sienų šiltinimą ir sandarius langus, o tik tada, jeigu reikia, imkitės grindų. Ir nedėkite daugiau kaip penkis centimetrus mineralinės vatos, nes iš to jokios naudos. Šalčio ir drėgmės veikiamos išorinės pastato sienos iš vidaus negaudamos nė trupučio šilumos, pernelyg įdrėks ir šaldamos žiemą pamažu ims skilinėti“, - kalbėjo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"