TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Kaip kineskopus keitė išmanieji televizoriai

2016 01 10 10:32
Žmonės apžiūrinėja, tada dar 2013 metų naujiena tapusį, televizorių su lenktu ekranu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Televizorių industrijos plėtrą pastaraisiais metais sunku pavadinti išties revoliucinga. Ko gero paskutinis rimtas pokytis šioje rinkoje įvyko ant XXI a. slenksčio, kai tradicinius kineskopinius televizorius pakeitė plazminiai ir Skystųjų kristalų (LCD) įrenginiai. Tačiau nereiškia, kad čia visiškai nieko nevyksta.

2015 metams skaičiuojant paskutines dienas internetinės parduotuvės Varlė.lt specialistai siūlo pažvelgti į tai, kokių tendencijų ožkos šokinėjo šioje rinkoje.

1. Ultra HD išplitimas

Portalo televizorių tiekimo vadovo Justino Kaušinio manymu, 2015 metai išsiskyrė tuo, kad masiškai išplito labai didelės raiškos (Ultra HD) televizoriai. Dar 2014 metais 4K buvo pirmųjų modelių, turinčių ne mažesnius nei 50 colių (127 cm) ekranus, arkliukas. Atitinkamai ir kaina tokių įrenginių visai nebuvo draugiška. Šiais metais įvyko tikras sprogimas. Šiandien rinkoje ne problema rasti 40 colių (102 cm) Ultra HD televizorių, pavyzdžiui, „Samsung“ gamybos. O atėjus į šią rinką kinų gamintojams, Ultra HD televizorių kainos ženkliai pradėjo kristi. Galima drąsiai teigti, kad 2015-ieji tapo masinio labai didelės raiškos televizorių išplitimo pradžia, tačiau iki pergalingų šūksnių trukdo ryškus turinio trūkumas.

*Statista.com duomenys

2. Ekrano lenktumas

Kita ryškia tendencija tapo televizorių su lenktu (angl. curved) ekranu pasirodymas. Ypač daug tokių modelių atsirado „Samsung“ pasiūloje. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, atrodo, kad naudotojai kol kas neįvertino šių naujienų privalumų, mat lenktų ekranų televizorių pardavimai dar ne tokie jau ir dideli. Žinoma, tai susiję su šių televizorių ypatybėmis ir didesne jų kaina.

Esmė tame, kad norintis patirti tokio televizoriaus efektus žiūrovas turėtų būti labai konkrečioje vietoje priešais ekraną. Tai reiškia, kad reikia sėdėti priešais ekrano centrą tokiu atstumu, kuris yra lygus jo lenktumo spinduliui. Todėl jei nesate šiame diapazone, žiūrėti televizorių jau nebus labai patogu.

Jau minėjome apie sumažėjusias labai didelės raiškos modelių kainas, tačiau reikėtų pažymėti, kad panaši tendencija būdinga visai televizorių rinkai. Ją lėmė didelio kiekio modelių su milžiniškomis įstrižainėmis atsiradimas už prieinamą kainą. Šuo atveju nekalbame apie 100 colių (254 cm) milžinus. Nebrangių UHD televizorių su 40–50 colių (102–127 cm) įstrižaine atsiradimas sumažino visos kategorijos kartelę. Reiklesniems vartotojams beveik visi gamintojai turi 65, 70 ir 85 colių (atitinkamai 165 cm, 178 cm ir 216 cm) modelius. Tokių įrenginių daugybė ir šiandien jie ženkliai pigesni.

Kur jau kur, o išmaniųjų televizorių srityje aistros tiesiog kunkuliuoja. Atrodytų, kad šiandien praktiškai visi televizoriai, žinoma, išskyrus pigiausius ir paprasčiausius modelius, turi išmaniąją funkciją. Ką dar čia galima išrasti? Kaip išssikirti konkurentų fone?

2015 metai pasižymėjo tuo, kad televizoriai tapo tokie išmanūs, kad jiems tapo „ankšta“ uždarose integruotose operacinėse sistemose. Šiais metais stebėjome masinį mobiliųjų operacinių sistemų atėjimą į televizorių industriją. Tačiau nieko nuostabaus, nes juk televizoriuose veikia tie patys ARM procesoriai, kaip ir mūsų mobiliuosiuose įrenginiuose.

Atsargi „Sony“ kompanija savo įrenginiuose diegia specializuotą, televizoriams sukurtą „Android TV“ versiją. „Philips“ televizoriai veikia įprastos „Android 4.2“ operacinės sistemos pagrindu. „LG“ kompanija lygiai kaip ir 2014 metais ir toliau prastūminėja šįkart 2.0 versijos savo „webOS“, „Samsung“ – „Tizen“, o štai „Panasonic“ aprūpina savo televizorius „Firefox OS“.

Žvelgiant į pagrindines funkcijas: prieigas prie interneto tipo, vaizdo įrašų peržiūros internete bei prieigos prie populiarių socialinių tinklų perspektyvos, visos šios operacinės sistemos yra praktiškai lygiavertės ir skiriasi tik sąsajos detalėmis. Tačiau norintys ir besitikintys daugiau – tuos skirtumus pastebi.

Didelis „Android“ šeimos sistemų privalumas – milžiniška skaitmeninių programėlių bazė visiems gyvenimo atvejams. Alternatyvios operacinės sistemos, deja, kol kas negali pasigirti tokia didele įvairove.

Žinoma, ar iš tikrųjų reikia milijardų programėlių eiliniam išmanaus televizorio vartotojui, čia jau kitas klausimas. Greičiausiai atsakymą pateiks jau jau beždžionė ir 2016-ieji. Žvelgiant į tai, kokie populiarūs yra televizoriai, veikiantys „Tizen“ ir „webOS“ pagrindu, kyla abejonių dėl to, ar labai kenčia jų vartotojai dėl mažesnės programėlių įvairovės.

Nors kaip jau minėjome, jokia revoliucija televizorių rinkoje taip ir neįvyko, technologijos nesustoja tobulėti.

Štai nuo 2013 metų „LG“ kompanija išleidžia OLED televizorius, kurie labai įdomūs savo galimybėmis, tačiau, deja, nesukėlė furoro visų pirma dėl nedidelio masto gamybos ir žinoma, labai aukštos kainos. Žvelgiant iš kitos pusės, šiandienis OLED televizorius yra tiesiog patobulintas LCD variantas su geresniais ryškumo, kontrastingumo ir spalvų perteikimo parametrais.

Ir nesvarbu, ar kalba eina apie neįtikėtinai plonus „LG“ kompanijos OLED, ar skaidrius „Samsung“ televizorių modelius. Deja, kol kas tai tik prototipai, nors ir pilnai veikiantys. Kai panašūs įrenginiai pasieks masinės gamybos stadiją, jie tikrai sukels ne mažesnį perversmą šioje industrijoje nei tai padarė kineskopų atsisakymas. Tačiau įvyks tai greičiausiai tikrai ne 2016-aisiais.

Dar viena, nors ir ne tokia revoliucinga, bet tikrai daug žadančia technologija yra kvantinių taškų pašvietimas, kuris turėtų leisti patogiai laukti OLED televizorių-tapetų. Pati technologija yra žinoma jau santykinai seniai – dar 2013 metais „Sony“ kompanija pristatė pirmąjį serijinį kvantinių taškų televizorių – „KD-65X9000A“. Beje, ši japonų kompanija iki šiol yra vienintelis panašių įrenginių gamintoja.

Daug gamintojų „CES 2015“ metu pristatė savo prototipus, kurie taip šiais metais ir nepasirodė rinkoje. Tikėkimės, kad 2016-ieji taps kvantinių taškų metais. Ši pašvietimo technologija leidžia reikšmingai patobulinti LCD televizorių spalvų perteikimą, o kartu su „Direct LED“ ir su vietinio tamsinimo funkcija gausime puikų kontrastingumą, kuris LCD ekranų vaizdo kokybę priartins prie OLED.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"