TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Kaip tinkamai įrengti ir naudoti kondicionierių

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Termometro stulpeliui šoktelėjus virš 30 laipsnių karščio, ne vienas automobilyje, darbe ar namuose įsijungia kondicionierių. Pasak specialistų, tai puiki priemonė, padedanti išvengti vasaros karščių. Tačiau jie įspėja – netinkamai naudojamas kondicionierius gali kelti pavojų sveikatai.

„Jeigu kondicionierius blogai įrengtas darbo vietoje ir žmogus pasodintas po sklaidytuvu, kuris skirsto orą šaltą, dažnai kenčia sprandas – žiūrėk, rytoj žmogus jau galvos nepasuka“, – sako visuomenės sveikatos centro vyriausiąja specialiste Ela Gurina.

Savo ruožtu kondicionierių verslu užsiimančios įmonės „Technica Service“ vadovas Tadas Vildžiūnas atkreipia dėmesį, kad kondicionieriaus įrengimas turi būti apgalvotas. Ypač tai svarbu gyvenamuosiuose namuose, teigia jis.

– Pone Vildžiūnai, jau kelintą dieną Lietuvoje karšta ir žada būti dar karščiau. Ar daugiau žmonių karštomis dienomis nusprendžia įsirengti kondicionierių?

T.Vildžiūnas: Taip, kai karštis laikosi bent dvi dienas, skambučių padaugėja ir pardavimų srautas padidėja tris kartus. Dabar vasara eina į pabaigą, todėl srautas, palyginti su gegužės ir birželio mėnesiais, šiek tiek sumažėjo, bet ne tiek, kad atrodytų, jog jau vasaros pabaiga.

– Kur dažniausiai tenka įrengti kondicionierius? Namuose, darbe, parduotuvėse? Galbūt žmonės įsirengia ir daugiabučiuose?

T.Vildžiūnas: Nemažai parduodama ir daugiabučiuose, sakyčiau, apie 25 proc. Parduotuvės, komercinės patalpos sudaro maždaug 40 proc. Likusi dalis – individualūs namai.

– Ponia Gurina, kokie kondicionieriaus privalumai? Ar galima sakyti, kad tai viena iš efektyviausių priemonių, padedančių kovoti su tvankumu ir aukšta temperatūra?

E.Gurina: Be abejo, kondicionierius – labai geras žmonijos išradimas, padedantis sumažinti karštį. Tačiau jo įrengimas turi būti apgalvotas. Ypač tai svarbu gyvenamuosiuose namuose, nes gauname nemažai nusiskundimų iš kaimyninių butų dėl triukšmo. Viena, kai kondicionierius įrengtas centralizuotai. Bet jeigu kiekvienas įsirengia pagal save ir išorinį bloką pastato kitam gyventojui po langais, sulaukiame kaimynų pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl erzinančio triukšmo.

– Pone Vildžiūnai, ar, rengiant kondicionierius galvojama, kad jie netrukdytų kaimynams?

T.Vildžiūnas: Taip, ypač daugiabučiuose žmonės visą laiką klausia, ar bus didelis triukšmas. Tačiau triukšmo lygis priklauso nuo pasirinkto kondicionieriaus tipo ir kainos. Yra daug kondicionierių, kurie stovi po langais, šalia kaimynų, bet garsas yra iki 35 decibelų, todėl praktiškai už metro nieko nesigirdi.

– Ponia Gurina, kokios kūno vietos labiausiai bijo tokių staigių temperatūros pokyčių?

E.Gurina: Daugiausiai bijo tos vietos, į kurias mes nukreipiame kondicionieriaus srovę. Jeigu sėdime automobilyje ir nukreipiame srovę tiesiai sau į veidą, po 10–15 min. išlipame sloguodami ir su skaudančia gerkle. Jeigu kondicionierius blogai įrengtas darbo vietoje ir žmogus pasodintas po sklaidytuvu, kuris skirsto orą šaltą, dažnai kenčia sprandas – žiūrėk, rytoj žmogus jau galvos nepasuka.

– Galbūt dažnai susergama, kai žmonės netinkamai naudoja kondicionierių? Kaip tinkamai jį naudoti? Koks turėtų būti skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros?

E.Gurina: Kad mūsų organizmas, termoreguliacija priimtų temperatūros pokyčius, skirtumas turėtų būti 6 °C, daugiausia – 8 °C. Jeigu lauke būna apie 30 °C, vidaus arba automobilyje temperatūra turėtų būti apie 24°C. Kitaip organizmas labai sunkiai pripranta prie staigaus pokyčio. Be to, oro judėjimo greitis neturi būti didelis. Todėl, atsisėdus į automobilį, negalima iškart įjungti šalčio režimo, be to, svarbu, kad nepūstų į veidą.

– Pone Vildžiūnai, ar žmonės tinkamai naudoja oro kondicionierius?

T.Vildžiūnas: Pastebime, be to, kalbėjote, kad kondicionierius pastatytas netinkamai. Nedaug kas žino, kad vidinė kondicionieriaus sparnuotė turi tris padėtis. Jeigu, tarkim, kondicionierius yra už nugaros, pučiama į kairę, į dešinę ir į viršų. Tai reiškia, kad oro srautas ateina iš kairės ir dešinės, o už kaklo niekada nepūs. Dažniausiai to niekas nepadaro, nors praktiškai visi kondicionieriai šitas funkcijas turi. Kitas dalykas – kondicionieriaus tipai. Yra „on / off“ tipas ir „inverter“ tipas. Tai irgi apsaugo nuo susirgimų. Inverteriniai kondicionieriai įsijungia, atšaldo patalpas ir palaiko plius minus vieno laipsnio skirtumą. Pigesnės klasės kondicionieriai įsijungia, atšaldo ir išsijungia, o temperatūra gali skirtis plius minus penkiais laipsniais. Tai dažniausia susirgimų priežastis.

– Pone Vildžiūnai, ar kondicionieriai Lietuvoje populiarūs? Pietų šalys neįsivaizduoja savo kasdienybės be kondicionierių taip, kaip Lietuva žiemos be šildymo.

T.Vildžiūnas: Labai populiarėja. Trečius metus poreikis stipriai auga, ir trečius metus parduodama daugiau kondicionierių, turinčių ir šildymo funkciją. Juos galima naudoti žiemą.

– Pone Vildžiūnai, kondicionierius reikia prižiūrėti. Ar priežiūra sudėtinga?

T.Vildžiūnas: Iš dalies nesudėtinga, bet po vasaros visada reikia atlikti techninį aptarnavimą. Kai šaldotės, susidaro kondensatas ir vidiniame bloke stovi vanduo. Po metų ar pusantrų pradeda augti įvairios bakterijos, dumbliai ir t. t. Jūs po vasaros surenkate visas dulkes ir, kitais metais įsijungę neišvalytą kondicionierių, jomis kvėpuojate. Rudenį, po vasaros sezono, išplaunami filtrai, sudedamos specialios tabletės nuo įvairiausių dumblių ir mikrobų, ir kitais metais turite švarų vidinį bloką.

– Ponia Gurina, kas geriau siekiant apsisaugoti nuo karščio – praverti langai ar kondicionierius? Kartais naudojami abu būdai ir dar įjungiamas ventiliatorius.

E.Gurina: Taip negalima – tada ir kondicionieriaus darbas neefektyvus, ir skersvėjis atsiranda, nes orą pučia iš įvairių pusių. Trečia, jeigu lauke 30 °C, atidarius langą, temperatūra, kuri patenka iš lauko, būna tokia pati ir patalpų neatvėsina. Tada labai gerai jungti kondicionierių, bet reikia uždaryti langus. Išjungus kondicionierių, būtina pravėdinti patalpą.

Kai kalbėjote apie bakterijas, prisiminiau atvejį iš to laikotarpio, kai kondicionierių turėjome labai mažai. Vienoje ambasadoje visi pradėjo sirguliuoti, ir pasirodė, kad mūsų darbuotojai nemokėjo kondicionierių prižiūrėti. Todėl prisiveisė tiek bakterijų, kad, laboratorijoje ištyrę vandenį, pamatėme, kad jis kaip iš pamazgų duobės.

– Kodėl taip atsitiko?

E.Gurina: Nebuvo priežiūros.

– O ką daryti automobilyje? Čia dažnai dar praveriami langai.

E.Gurina: Jokio tikslo nėra šitaip naudoti kondicionierių. Jeigu įjungi kondicionierių ir nori atšaldyti saloną, uždaryk langą.

– O jeigu kondicionieriaus automobilyje nėra?

E.Gurina: Tada, be abejo, praverk langą.

– Ponia Gurina, ką galėtumėte pasakyti vyresnio amžiaus žmonėms? Ar vertėtų įsigyti kondicionierių? Galbūt užtektų parverti langą ar įsigyti ventiliatorių?

E.Gurina: Ventiliatorius varinėja orą, kuris yra kambaryje. Tik oro judėjimo greitis didesnis ir tada atrodo, kad pučia vėjukas. Tačiau jis būna karštas. Jeigu yra finansinių galimybių, be abejo, kondicionieriai ir automobiliuose, ir butuose gerai. Bet pas mus vasaras nebūna ilga, be to, man atrodo, šiandien pagyvenę žmonės nelabai turi pinigų. Sakyčiau, kad tai ne pirmos būtinybės prekė. Bet automobilyje turėti kondicionierių visada smagu. Nors aš labai retai jį naudoju.

– Pone Vildžiūnai, ką Jūs manote?

T.Vildžiūnas: Manau, kad automobilyje kondicionierius gerai, ten bakterijos beveik neužsiveisia. O namuose visada patogiau ir suteikia daugiau džiaugsmo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"