Kalėdų Senelis paveldėtas iš giesmininkės

Nijolė STORYK 2009-12-08 00:00
Nijolė STORYK 2009-12-08 00:00
Muzikinio teatro solistas T.Ladiga norėtų, kad Kalėdų Senelio autoritetas nebūtų matuojamas pagal užsakovų kišenę. Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Nu­si­min­ti ne­ver­ta, kad su­nkme­tis ne­si­trau­kia - šven­tes švę­si­me. Nors Snie­guo­lės iš­ėjo at­os­to­gų, o Ka­lė­da at­pi­go, šis ge­ra­da­rys vi­sa­da tu­ri do­va­nų ir vai­kams, ir su­au­gu­sie­siems.

Kalėdą suradome be didelio vargo - ne snieguotoje Laplandijoje nuošalioje trobelėje, o čia pat - Kauno muzikiniame teatre. Šio teatro solistas Tomas Ladiga jau 20 metų per Kalėdas apsivelka raudoną apsiaustą ir su dovanų maišu keliauja pas vaikus. Net dabar, kai teatre vyksta rimti rekonstrukcijos darbai, pastoliai neužgoš papuoštos kalėdinės eglutės.

Rekvizitai - barzda ir perukas

Kalėdų Senelis rengiasi šventiniam susitikimui. Jo persirengimo kambario spintoje esančioje dėžutėje visus metus išbuvo barzda ir žilų plaukų perukai. Gal sudūlėjo?! T.Ladiga išima iš dėžutės rekvizitus ir juos apžiūri.

Dirbtinius peruko plaukus lyg plunksnas pakedena, kad puresni būtų. Kalėdų Senelio nekantraudami laukia vaikai. Jis turi paskubėti pas juos, bet dar minutę užtrunka persirengimo kambaryje.

Dainininko balse girdėti liūdna gaidelė. Anot jo, šiais laikais Kalėdų Senelis ne toks, koks buvo anksčiau - žemiškesnis ir paprastesnis. Daugelis laukia tik jo dovanų.

"Dabar beveik neprisimenu, kokias Kalėdų Senelio dovanas gaudavau vaikystėje per Kalėdas. Tačiau kaip jo laukdavau, kada pasibels į mūsų namų duris! Susitikimas su Kalėdų Seneliu buvo pati gražiausia šventė. Nerimaudavau, ką jam pasakysiu, jei manęs paklaus, ar buvau geras tėvams visus tuos metus. Juk Kalėdų Seneliui negalima meluoti", - prisiminė dabartinis Kalėdų Senelis.

Kalėdų Senelis - moteris?

T.Ladiga pasakojo, kad jo tėvai daug metų slėpė paslaptį, kas tuo metu buvo Anykščių miesto Kalėdų Senelis. Tik kai į amžinybę išėjo garsioji giesmininkė Juozapota Kairienė, ta paslaptis išaiškėjo. Ši moteris buvo neeilinė. Ją pats vyskupas Antanas Baranauskas išmokė giedoti "Anykščių šilelį" keturiais balsais, o ji - savo tris dukteris Kairytes. Šios taip pat puikiai giedojo visoje Anykščių apskrityje.

"Kalėdų Senelis - moteris! Tai buvo negirdėta. Tai bent! Mes, vaikai, Kairienės neatpažinome. Šis Kalėdų Senelis buvo ypatingas - mokėjo giedoti pačias gražiausias giesmes ir mus, vaikus, jų išmokė. Štai kokią dovaną man įteikė talentinga giesmininkė, suvaidinusi Kalėdų Senelį, - dainą!" - pasakojo jis.

Būti Kalėdų Seneliu ne taip paprasta. Jei vaikai atpažins, kad tas senas dėdė persirengėlis? Kas tuomet?

"Šis vaidmuo - ypatingas. Iš pradžių Kalėdų Seneliu buvau savo vaikams - sūnui Jurgiui, dukterims Julijai ir Ievai, kai jie buvo maži, paskui - giminių ir kaimynų vaikams. Labai stengiausi, kad manęs mažieji neatpažintų. Bet mano vaidyba dukters Julijos neįtikino. Ji pirmoji mane demaskavo. Drąsiai parodė pirštu į mane ir sušuko: "Šis Kalėda - mūsų tėtis! Dabar mano vaikai patys mėgsta persirengti Kalėda, kai nuvyksta pas senelius į Anykščius. Kalėdiniai vaidinimai tapo šeimos tradicija", - pasakojo dainininkas.

Visa šeima - į Anykščius

Kalėdų Senelis daugeliui išlieka toks, kokį jį prisimename iš savo vaikystės. Jis senas, visiems geras ir mielas. "Šis kalėdinis personažas nuo vaikystės man yra labai artimas, kaip pats brangiausias šeimos narys. Kaip jo laukdavome visus metus! Kalėdų Senelis vienintelis, kuris žino, kokių dovanų kiekvienam iš mūsų reikia. Tas laukimo momentas paslaptingas ir čia slypi Kalėdų žavesys", - sako šypsodamasis teatro solistas.

O kokie nepakartojami Kūčių vakarai būdavo T.Ladigos gimtinėje Anykščiuose! Būtent tą vakarą visi laukdavo atvykstančio Kalėdų Senelio.

"Mano tėvai mokėjo sukurti paslaptingą atmosferą, lyg tai būtų teatras. Kaip svarbu vaikystėje pajusti tą stebuklingą Kūčių naktį, kuri išlieka visam gyvenimui. Kai už lango pasigirsdavo keisti garsai, jog atrodė tuoj vidun įeis laukiamas svečias, mūsų name truputėlį prigesdavo šviesos ir visi namiškiai susikaupę laukdavo, kas toliau bus. Tas Kalėdų Senelis buvo pats tikriausias ir pats geriausias. Ir su juo buvo, kaip tada mums, vaikams, atrodė, tikra meškutė. Ji nekalbėjo, bet judėjo kaip gyva. Galite įsivaizduoti, koks tai buvo įspūdis. Kalėdų Senelis ir meškutė namuose Kūčių vakarą! Tačiau kas buvo meškutė, iki šiol tos paslapties mano tėvai neatskleidė. Gal ir gerai. Suaugusiesiems taip pat patinka pasakos", - šypsosi artistas.

Lyg šeimos narys

- Ar vaikystėje įsivaizdavote, kur gyvena Kalėda?

- Juk turbūt nėra taip svarbu, kur gyvena Kalėda. Koks skirtumas, kokie jo namai - ledo rūmai ar stiklo pilys?! Koks stebuklas yra vien jo tolima kelionė! Kuo jis atvažiuos ir kuo bus apsiavęs? Jei veltiniais ir kaliošais - gan įtikinama buvo tais laikais. Jei Kalėdą priimame į savo šeimą, vadinasi, jis ir yra mūsų šeimos narys. Juo galima pasitikėti ir jam patikėti savo paslaptis.

Manasis Kalėdų Senelis - artistas, bet ne verslininkas. Vaikams pasirengęs atiduoti šilumą ir gėrį. Užsakovams išmokau pasakyti "ne" - nebūsiu Kalėdų Seneliu, jei tos pareigos yra formalios. Tik į naudą gali būti šių metų sunkmetis. Nemoku nertis iš kailio, kad kažkam įtikčiau vien todėl, jog kažkas nusipirko Senelį. Jis - "unaravas", žinantis savo vertę. Mano tėvams Kalėdos - visų pirma bendravimas su artimaisiais ir buvimas kartu. Tai jie perdavė ir mums. Prisimenu, iš Anykščių važiuodavome aplankyti mano senelių, kitų giminių. Būdavo labai linksma.

- Kodėl sutikote būti Kalėdų Seneliu?

- Gal tiksliau būtų paklausti, kodėl išdrįsau būti Kalėdų Seneliu. Šis personažas mane sieja su pačiais gražiausiais vaikystės prisiminimais. Kalėdų Senelis žinojo visas mūsų šeimos paslaptis ir jas išsaugojo.

Į sceną - po remonto

T.Ladigai teatras - lyg antrieji namai. Jei tądien nevaidina, vis tiek užsuka į teatrą. "Man teatras - ne kokia nors valdiška įstaiga, tad niekada nesakau, kad einu į darbą", - sako jis. T.Ladiga su šeima gyvena Kaune, Šilainiuose, erdviame bute. Tačiau į šiuos namus per Kalėdas retai kada užsuka Kalėdų Senelis. Mat pagal seną tradiciją visa šeima išvažiuoja į Anykščius.

O Naujuosius metus T.Ladiga su šeima sutinka Kaune. Jis teatre vaidina naujametiniame spektaklyje "Traviata". "Pernai jau ruošiausi važiuoti į teatrą, bet va, namuose sugedo tualetas. Reikėjo skubiai kažką daryti. Pažvelgiau į laikrodį: iki spektaklio pradžios dar suspėsiu nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti naują unitazą. Juk santechniko tokiu metu neprisišauksiu! Skubiai kibau į darbą ir sutvarkiau sugedusį tualetą. Į teatrą atvažiavau laiku. Kolegos artistai nesužinojo, ką namie dariau tą šventinį vakarą", - linksmai pasakojo Tomas.

Tačiau kolegoms remonto aplinka įprasta - pačiame teatre jau senokai dirba statybininkai.

Baltoji salė - repeticijoms ir koncertams

Kauno muzikinis teatras statytas 19 amžiaus pabaigoje. Nuo tol kai kas buvo remontuojama ir gražinama, bet paviršutiniškai. Dabartiniams teatro rekonstrukcijos darbams jau išleista 4,3 mln. litų. Pirmiausia buvo suremontuotos gamybinės patalpos. Žiūrovų salė kol kas neremontuojama, tad vaidinimai joje vyksta. Kas jau padaryta ir kas daroma atnaujinant senas gamybines patalpas, žiūrovai nemato. Po rekonstrukcijos suremontuoti, praplėsti ir automatizuoti dekoracijų gamybos cechai, dailininkų patalpos, butaforijos sandėliai, siuvykla, atnaujinta ir šiuolaikiškai įrengta baleto studija.

Baleto artistų repeticijos anksčiau vyko ant betoninių grindų, o tai reiškia, kad traumos buvo jų nuolatinis palydovas, ypač kentėjo kojų sąnariai. Dabar studijoje paklotos amortizuojančios keturių lygių grindys su specialia linoleumo danga. Šokti baleto šokėjams tapo lengviau. Dabar šis teatras turi moderniausius šalyje rekvizito sandėlius - juose įrengti bėgiais stumdomi stelažai. Patalpose yra ventiliacija ir priešgaisrinė signalizacija, kurių teatras iki šiol neturėjo. Atnaujinta šildymo sistema, kanalizacijos tinklai.

Teatro pasididžiavimas - pagal geriausių Lietuvos akustikų rekomendacijas rekonstruota Baltoji salė. Tačiau čia darbai buvo sulėtėję, kai paaiškėjo, kad šioje vietoje nėra pamatų. Pastatas sutvirtintas palaikančiomis metalinėmis konstrukcijomis. Ši salė buvo praplėsta iki 120 vietų. Po rekonstrukcijos Baltoji salė jau atvėrė duris žiūrovams. Čia vyksta kameriniai koncertai. Be to, šioje salėje spektakliams ruošis teatro orkestras, kurio repeticijos iki šiol vyko orkestro ložėje arba teatro scenoje.

Teatro rekonstrukciją planuojama baigti iki 2012 metų, kuomet pirmasis profesionalus šalies teatras švęs 120 metų jubiliejų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
gerda  89.116.51.89 2013-03-26 16:03:06
neturiu
2 0  Netinkamas komentaras
eimantas  78.59.100.40 2013-03-26 16:03:06
aš noriu sužinoti kaledu senelio numeri prašau
2 0  Netinkamas komentaras
marius  78.62.112.32 2013-03-26 16:03:06
kietas tas ladiga
2 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Gar­di­ne pa­si­bai­gė, in­ten­sy­viai vy­kęs, pir­ma­sis Bal­ti­jos ly­gos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to tu­ras, kur ko­man­doms per po­rą tre­je­tą die­nų te­ko su­žais­ti po pen­ke­rias rung­ty­nes. Tie­sa, rung­ty­nių lai­kas [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami