TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Kauno dramos teatre - moderni dvasia

2012 10 30 8:07
Erlendo Bartulio nuotraukos/Architektas A.Kančas vadovavo teatro rekonstrukcijai nuo pat 2005 metų, kai prasidėjo pastato atnaujinimo darbai.

Kauno dramos teatro gerbėjai beveik penkerius metus laukė, kol prasiskleis uždanga didžiojoje scenoje. Dabar premjera joje po atnaujinimo jau įvyko. Su architektu Algimantu Kanču vaikštome po tą  seną, bet tokį modernų teatrą.

Dramaturgo Juozo Grušo anūkas architektas A.Kančas savo senelio išgarsinto Kauno dramos teatro rekonstrukcijai vadovavo nuo 2005 metų, kai prasidėjo pastato atnaujinimo darbai, kurių daugelis vyko keliais etapais. Didžioji scena ir žiūrovų salė buvo uždaryta 2009 metais.

Tai buvo jau antroji detali teatro pastato rekonstrukcija. Pastarąjį kartą tokie darbai čia vyko 1950-1956 metais, kai pagal architekto Kazimiero Bučo projektą buvusio kino teatro pastatas buvo perstatytas į dramos teatrą.

Kai su architektu A.Kanču apžiūrėjome atnaujintą teatro fojė, didžiąją sceną ir žiūrovų salę, paklausiau, ką jis prisimena apie  senelio laikų teatrą. Architektas dar būdamas paauglys su seneliu J.Grušu dažnai lankėsi šiame teatre, stebėjo čia vykstantį gyvenimą ir nė pats tada nesitikėjo, kad jam likimas lems prisiliesti prie šio seneliui brangaus teatro rekonstrukcijos.

Kaip dabar jaustųsi dramaturgas J.Grušas teatre, jeigu modernioje kompiuterizuotoje scenoje su stilinga žiūrovų sale vėl būtų statomos jo dramos? Architektas A.Kančas šyptelėjo sakydamas, kad senelis tikriausiai tik apsidžiaugtų - dramaturgas J.Grušas visada mėgo naujoves, tuo labiau scenoje.

"Visas senelio gyvenimas sukosi apie teatrą. Visa šeima į tą vizijų pasaulį buvo įtraukta. Žinoma, jei teatre būtų vėl statomos mano senelio dramos, spektakliuose būtų panaudota pati moderniausia scenos valdymo sistema ir unikalus apšvietimas, reginys tikriausiai būtų visiškai kitoks", - neabejojo architektas.

Susigrąžinti tarpukario dvasią

Dramos teatro pastato istorija prasidėjo 1928 metais, kai architektas Klaudijus Dušauskas-Duž suprojektavo modernų dviejų aukštų kino teatrą greta Laisvės alėjos, dabartinio dramos teatro kiemelyje. Originalus pasažas įsiliejo į art deco formų pastatą. Erdvioje kino salėje buvo 800 vietų. Salė garsėjo gera akustika.

Dabartinės teatro rekonstrukcijos architektas A.Kančas siekė sugrąžinti teatro pastatui tų laikų gyvenimą, tarpukario Lietuvos dvasią.

Kauno dramos teatro pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Taigi čia esančias architektūrines vertybes - dramos teatro kolonas, piliastrus, fasadą, skulptūras, žiūrovų salės balkonus, interjero gipso lipdinius, kolonų ir piliastrų kapitelius ir kita - rekonstruojant buvo būtina išsaugoti.

"Mano tikslas kaip tik ir buvo toks - siekiau sujungti teatro gyvenimą su Laisvės alėja. Tai turėtų būti vientisa darni kultūrinė erdvė. Taip buvo tarpukario Lietuvos laikais, kai čia veikė vienas moderniausių tų laikų kino teatrų. Fojė turėjo atsirasti jauki teatro kavinė, kuri būtų atvira tai daliai publikos, kuri retai vaikšto į teatrą", - pasakojo architektas.

Tunelis veda į kavinę

Turbūt niekas nė neįtarė, kad rekonstruojant po teatru buvo kasamas ilgas tunelis. Tai - ne slaptas išėjimas. Buvo kasama  tam, kad iš fojė į pusrūsį būtų perkelti tualetai ir būtų galima padidinti pusrūsyje veikusios senos kavinės patalpas. Fojė liko tik tualetas neįgaliesiems. Jiems taip pat įrengtas patogus įėjimas į teatrą.

Anksčiau kavinės teatro fojė nebuvo. Dabar čia jai skirta erdvė šalia rūbinės. Kavinė atskirta stiklinėmis stumdomosiomis pertvaromis. Prireikus pertvaras galima nustumti. Fojė ir kavinė tampa vientisa didesne erdve. Dieną stumdomosios durys užveriamos, kad svetimi žmonės neklaidžiotų po teatrą.

Pusrūsyje kavinės erdvė padidėjo. Specialiu liftu virtuvės darbuotojai gali pagamintą maistą perduoti į kavinę, esančią viršuje fojė.

Architektas sukūrė savitą laiptų interjerą. Leidžiantis laiptais  patenkama visiškai į kitą aplinką. Sienos išklotos raudonu gobelenu, raudonas ir apšvietimas - tai sukuria intymią aplinką.

Kitoje fojė pusėje esančių laiptų turėklai yra stikliniai. Viskas permatoma, kol nulipi žemyn. Ant sienos - teatro aktorių ir režisierių pavardės.

Žvilgsnis į lubas

Retai kada įžengę į teatro fojė pakeliame akis į lubas. Šį kartą tai vertėtų padaryti vien dėl art deco stiliaus Nacionalinės premijos laureato, grafiko Kęstučio Grigaliūno sukurtų puošmenų. Lubos - tiesiog unikalios. Kai įsižiebia šviesos, spalvoti raštai tarsi atsispindi keraminėmis plytelėmis išklotose grindyse. Teatro vestibiulis, kavinė ir fojė tiesiog šviečia iš viršaus.

Tai dar ne viskas. Fojė turi tris zonas. Pati svarbiausia - ties įėjimu į salę. Čia buvo panaikintos lubos - taip atsirado erdvė iki pat antro aukšto viršaus. Lubose lyg kabanti saulė įtaisytas unikalus šviestuvas (pagal Kančo studijos projektą pagamintas Lietuvoje).

Perfrazuojant populiarią frazę - teatras prasideda nuo vestibiulyje esančio kasos langelio. Teatro kasos patalpa primena miniatiūrinę sceną su stikline vitrina. Kai kasa uždaroma, tarsi scenoje nusileidžia uždanga. Tamsios spalvos uždanga sugeria garsą, audinys atsparus ugniai. Ta pati medžiaga lyg dekoracija dengia rūbinės galines sienas, ji panaudota ir fojė ties laiptais, kylant į žiūrovų salės balkoną.

Balkono nenugriovė

Pats metas žengti į žiūrovų salę, kurioje yra didžioji scena. Žiūrovų salė ir scena - pats sudėtingiausias rekonstrukcijos etapas.

Stabtelime - kiek pamenu, beveik prie pat salės nebuvo pakylos su laiptelių pakopomis.

Architektas šypteli sakydamas, kad tie laipteliai atsirado ne be reikalo. Pastatas juk buvo pritaikytas kino žiūrovams. Prieš 50 metų K.Bučas iš pagrindų rekonstravo sceną, fojė, vestibiulio ir kitas patalpas. Jau tada buvo atsigręžta į Laisvės alėją - į šitą pusę buvo perkeltas pagrindinis įėjimas į teatrą. Vis dėlto didžioji scena ir 500 vietų žiūrovų salė neatitiko šių dienų dramos teatro poreikių.

Buvo ketinama žiūrovų salėje įrengti amfiteatrą be tradicinio balkono. Kadangi Kauno dramos teatras pateko į Kultūros vertybių registrą, tų laikų stiliaus žiūrovams skirto balkono nebuvo galima nugriauti. Tad išliko balkonas su visais puošybos elementais ir šviestuvais.

Scena buvo padidinta - atsisakyta šoninių užkulisių. Senoji žiūrovų salė buvo nepritaikyta naujoms permainoms. Žiūrovai, kurie sėdi paskutinėse parterio eilėse ir balkone, būtų nematę, kas vyksta scenoje. Parteryje atsirado beveik dviejų metrų pakyla su žiūrovų kėdėmis. Tokia pakyla yra ir balkone.

Architektas siūlo grįžti į fojė, kur pradėjome kelionę po teatrą. Pakyla salėje lėmė tam tikrus pokyčius ir fojė. Čia irgi yra nedidelė pakyla su keliais laipteliais. Šioje erdvėje taip pat gali vykti kas nors teatriško.

Įspūdžiai iš Balstogės ir Kobės

Architektas užsiminė, kad užtrukusi rekonstrukcija turėjo ir gerų aspektų. Žiūrovų kėdžių gobelenas turėjo būti raudonos spalvos. To sumanymo atsisakyta, kai architektas pamatė panašias kėdes Balstogės naujajame teatre. "Man ta spalva pasirodė tokia neskoninga ir akį rėžianti, jog supratau, kad mūsų teatre tokių kėdžių nebus. Buvo pasirinkta klasikinė pilka spalva. Kėdės pagamintos Lietuvoje, tikrai ant jų patogu sėdėti, net jei spektaklis trunka penkias valandas", - neabejojo A.Kančas.

Šoninių parterio sienų puošybos elementai saulutės restauruotos ir sugrąžintos į ankstesnę vietą.

Žiūrovai tikrai nepastebėtų paties svarbiausio dalyko, tik gali pajusti, jog per spektaklį salėje tvyro grynas oras. Moderni ventiliacijos sistema įrengta po žiūrovų kėdėmis - lyg ažūrinės metalinės kojelės.

"Kai lankiausi Japonijoje, Kobės miesto teatre, mačiau tobulai įrengtą ventiliacijos sistemą. Pamaniau, jog tai būtų galima perkelti į mūsų teatrą. Tokia unikali sistema teatre panaudota pirmą kartą", - pasakojo rekonstrukcijos autorius.

Avanscena padalyta į tris plokštumas. Prireikus tos plokštumos nusileidžia. Atsivėrusioje gelmėje, lyg operos teatro duobėje, galima susodinti net visą simfoninį orkestrą. Scenoje įmontuota tobula įranga, kad grindys galėtų suktis apskritimu skirtingomis kryptimis. Čia panaudota olandų firmos technologija.

Prie scenos lubų prikabintos 34 metalinės štangos. Jos valdomos kompiuteriu. Per spektaklį jų prireikia norint greitai pakeisti dekoracijas. Tai naujausia sceninė įranga, kurią sumontavo firma "Audiotonas".

Ypač svarbu tai, kad po rekonstrukcijos pavyko išsaugoti itin gerą teatro akustiką. "Jei mano senelis dramaturgas būtų žinojęs, koks bus modernus Kauno dramos teatras, jis galbūt savo dramose tas scenos technologijas būtų pritaikęs", - romantiškai vylėsi architektas, kai išėjome iš teatro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"