Kauno dramos teatre - moderni dvasia

Nijolė STORYK 2012-10-30 08:07

Nijolė STORYK

2012-10-30 08:07
Erlendo Bartulio nuotraukos Architektas A.Kančas vadovavo teatro rekonstrukcijai nuo pat 2005 metų, kai prasidėjo pastato atnaujinimo darbai.
Kau­no dra­mos tea­tro ger­bė­jai be­veik pen­ke­rius me­tus lau­kė, kol pra­sisk­leis už­dan­ga di­džio­jo­je sce­no­je. Da­bar prem­je­ra jo­je po at­nau­ji­ni­mo jau įvy­ko. Su ar­chi­tek­tu Al­gi­man­tu Kan­ču vaikš­to­me po tą  se­ną, bet to­kį mo­der­nų tea­trą.

Dramaturgo Juozo Grušo anūkas architektas A.Kančas savo senelio išgarsinto Kauno dramos teatro rekonstrukcijai vadovavo nuo 2005 metų, kai prasidėjo pastato atnaujinimo darbai, kurių daugelis vyko keliais etapais. Didžioji scena ir žiūrovų salė buvo uždaryta 2009 metais.

Tai buvo jau antroji detali teatro pastato rekonstrukcija. Pastarąjį kartą tokie darbai čia vyko 1950-1956 metais, kai pagal architekto Kazimiero Bučo projektą buvusio kino teatro pastatas buvo perstatytas į dramos teatrą.

Kai su architektu A.Kanču apžiūrėjome atnaujintą teatro fojė, didžiąją sceną ir žiūrovų salę, paklausiau, ką jis prisimena apie  senelio laikų teatrą. Architektas dar būdamas paauglys su seneliu J.Grušu dažnai lankėsi šiame teatre, stebėjo čia vykstantį gyvenimą ir nė pats tada nesitikėjo, kad jam likimas lems prisiliesti prie šio seneliui brangaus teatro rekonstrukcijos.

Kaip dabar jaustųsi dramaturgas J.Grušas teatre, jeigu modernioje kompiuterizuotoje scenoje su stilinga žiūrovų sale vėl būtų statomos jo dramos? Architektas A.Kančas šyptelėjo sakydamas, kad senelis tikriausiai tik apsidžiaugtų - dramaturgas J.Grušas visada mėgo naujoves, tuo labiau scenoje.

"Visas senelio gyvenimas sukosi apie teatrą. Visa šeima į tą vizijų pasaulį buvo įtraukta. Žinoma, jei teatre būtų vėl statomos mano senelio dramos, spektakliuose būtų panaudota pati moderniausia scenos valdymo sistema ir unikalus apšvietimas, reginys tikriausiai būtų visiškai kitoks", - neabejojo architektas.

Susigrąžinti tarpukario dvasią

Dramos teatro pastato istorija prasidėjo 1928 metais, kai architektas Klaudijus Dušauskas-Duž suprojektavo modernų dviejų aukštų kino teatrą greta Laisvės alėjos, dabartinio dramos teatro kiemelyje. Originalus pasažas įsiliejo į art deco formų pastatą. Erdvioje kino salėje buvo 800 vietų. Salė garsėjo gera akustika.

Dabartinės teatro rekonstrukcijos architektas A.Kančas siekė sugrąžinti teatro pastatui tų laikų gyvenimą, tarpukario Lietuvos dvasią.

Kauno dramos teatro pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Taigi čia esančias architektūrines vertybes - dramos teatro kolonas, piliastrus, fasadą, skulptūras, žiūrovų salės balkonus, interjero gipso lipdinius, kolonų ir piliastrų kapitelius ir kita - rekonstruojant buvo būtina išsaugoti.

"Mano tikslas kaip tik ir buvo toks - siekiau sujungti teatro gyvenimą su Laisvės alėja. Tai turėtų būti vientisa darni kultūrinė erdvė. Taip buvo tarpukario Lietuvos laikais, kai čia veikė vienas moderniausių tų laikų kino teatrų. Fojė turėjo atsirasti jauki teatro kavinė, kuri būtų atvira tai daliai publikos, kuri retai vaikšto į teatrą", - pasakojo architektas.

Tunelis veda į kavinę

Turbūt niekas nė neįtarė, kad rekonstruojant po teatru buvo kasamas ilgas tunelis. Tai - ne slaptas išėjimas. Buvo kasama  tam, kad iš fojė į pusrūsį būtų perkelti tualetai ir būtų galima padidinti pusrūsyje veikusios senos kavinės patalpas. Fojė liko tik tualetas neįgaliesiems. Jiems taip pat įrengtas patogus įėjimas į teatrą.

Anksčiau kavinės teatro fojė nebuvo. Dabar čia jai skirta erdvė šalia rūbinės. Kavinė atskirta stiklinėmis stumdomosiomis pertvaromis. Prireikus pertvaras galima nustumti. Fojė ir kavinė tampa vientisa didesne erdve. Dieną stumdomosios durys užveriamos, kad svetimi žmonės neklaidžiotų po teatrą.

Pusrūsyje kavinės erdvė padidėjo. Specialiu liftu virtuvės darbuotojai gali pagamintą maistą perduoti į kavinę, esančią viršuje fojė.

Architektas sukūrė savitą laiptų interjerą. Leidžiantis laiptais  patenkama visiškai į kitą aplinką. Sienos išklotos raudonu gobelenu, raudonas ir apšvietimas - tai sukuria intymią aplinką.

Kitoje fojė pusėje esančių laiptų turėklai yra stikliniai. Viskas permatoma, kol nulipi žemyn. Ant sienos - teatro aktorių ir režisierių pavardės.

Žvilgsnis į lubas

Retai kada įžengę į teatro fojė pakeliame akis į lubas. Šį kartą tai vertėtų padaryti vien dėl art deco stiliaus Nacionalinės premijos laureato, grafiko Kęstučio Grigaliūno sukurtų puošmenų. Lubos - tiesiog unikalios. Kai įsižiebia šviesos, spalvoti raštai tarsi atsispindi keraminėmis plytelėmis išklotose grindyse. Teatro vestibiulis, kavinė ir fojė tiesiog šviečia iš viršaus.

Tai dar ne viskas. Fojė turi tris zonas. Pati svarbiausia - ties įėjimu į salę. Čia buvo panaikintos lubos - taip atsirado erdvė iki pat antro aukšto viršaus. Lubose lyg kabanti saulė įtaisytas unikalus šviestuvas (pagal Kančo studijos projektą pagamintas Lietuvoje).

Perfrazuojant populiarią frazę - teatras prasideda nuo vestibiulyje esančio kasos langelio. Teatro kasos patalpa primena miniatiūrinę sceną su stikline vitrina. Kai kasa uždaroma, tarsi scenoje nusileidžia uždanga. Tamsios spalvos uždanga sugeria garsą, audinys atsparus ugniai. Ta pati medžiaga lyg dekoracija dengia rūbinės galines sienas, ji panaudota ir fojė ties laiptais, kylant į žiūrovų salės balkoną.

Balkono nenugriovė

Pats metas žengti į žiūrovų salę, kurioje yra didžioji scena. Žiūrovų salė ir scena - pats sudėtingiausias rekonstrukcijos etapas.

Stabtelime - kiek pamenu, beveik prie pat salės nebuvo pakylos su laiptelių pakopomis.

Architektas šypteli sakydamas, kad tie laipteliai atsirado ne be reikalo. Pastatas juk buvo pritaikytas kino žiūrovams. Prieš 50 metų K.Bučas iš pagrindų rekonstravo sceną, fojė, vestibiulio ir kitas patalpas. Jau tada buvo atsigręžta į Laisvės alėją - į šitą pusę buvo perkeltas pagrindinis įėjimas į teatrą. Vis dėlto didžioji scena ir 500 vietų žiūrovų salė neatitiko šių dienų dramos teatro poreikių.

Buvo ketinama žiūrovų salėje įrengti amfiteatrą be tradicinio balkono. Kadangi Kauno dramos teatras pateko į Kultūros vertybių registrą, tų laikų stiliaus žiūrovams skirto balkono nebuvo galima nugriauti. Tad išliko balkonas su visais puošybos elementais ir šviestuvais.

Scena buvo padidinta - atsisakyta šoninių užkulisių. Senoji žiūrovų salė buvo nepritaikyta naujoms permainoms. Žiūrovai, kurie sėdi paskutinėse parterio eilėse ir balkone, būtų nematę, kas vyksta scenoje. Parteryje atsirado beveik dviejų metrų pakyla su žiūrovų kėdėmis. Tokia pakyla yra ir balkone.

Architektas siūlo grįžti į fojė, kur pradėjome kelionę po teatrą. Pakyla salėje lėmė tam tikrus pokyčius ir fojė. Čia irgi yra nedidelė pakyla su keliais laipteliais. Šioje erdvėje taip pat gali vykti kas nors teatriško.

Įspūdžiai iš Balstogės ir Kobės

Architektas užsiminė, kad užtrukusi rekonstrukcija turėjo ir gerų aspektų. Žiūrovų kėdžių gobelenas turėjo būti raudonos spalvos. To sumanymo atsisakyta, kai architektas pamatė panašias kėdes Balstogės naujajame teatre. "Man ta spalva pasirodė tokia neskoninga ir akį rėžianti, jog supratau, kad mūsų teatre tokių kėdžių nebus. Buvo pasirinkta klasikinė pilka spalva. Kėdės pagamintos Lietuvoje, tikrai ant jų patogu sėdėti, net jei spektaklis trunka penkias valandas", - neabejojo A.Kančas.

Šoninių parterio sienų puošybos elementai saulutės restauruotos ir sugrąžintos į ankstesnę vietą.

Žiūrovai tikrai nepastebėtų paties svarbiausio dalyko, tik gali pajusti, jog per spektaklį salėje tvyro grynas oras. Moderni ventiliacijos sistema įrengta po žiūrovų kėdėmis - lyg ažūrinės metalinės kojelės.

"Kai lankiausi Japonijoje, Kobės miesto teatre, mačiau tobulai įrengtą ventiliacijos sistemą. Pamaniau, jog tai būtų galima perkelti į mūsų teatrą. Tokia unikali sistema teatre panaudota pirmą kartą", - pasakojo rekonstrukcijos autorius.

Avanscena padalyta į tris plokštumas. Prireikus tos plokštumos nusileidžia. Atsivėrusioje gelmėje, lyg operos teatro duobėje, galima susodinti net visą simfoninį orkestrą. Scenoje įmontuota tobula įranga, kad grindys galėtų suktis apskritimu skirtingomis kryptimis. Čia panaudota olandų firmos technologija.

Prie scenos lubų prikabintos 34 metalinės štangos. Jos valdomos kompiuteriu. Per spektaklį jų prireikia norint greitai pakeisti dekoracijas. Tai naujausia sceninė įranga, kurią sumontavo firma "Audiotonas".

Ypač svarbu tai, kad po rekonstrukcijos pavyko išsaugoti itin gerą teatro akustiką. "Jei mano senelis dramaturgas būtų žinojęs, koks bus modernus Kauno dramos teatras, jis galbūt savo dramose tas scenos technologijas būtų pritaikęs", - romantiškai vylėsi architektas, kai išėjome iš teatro.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vytautas  88.119.145.89 2012-12-12 16:13:26
Sveikinu architekta-gražinusi miestui dar vieną kultūros židinį-Kauno dramos teatrą. Tokia jauki atmosfera ir žmogų-žiūrovą nuteikia pakiliai.
2 0  Netinkamas komentaras
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
An­tra­die­nį, rug­sė­jo 27-ąją, Vil­nius švęs Pa­sau­li­nę tu­riz­mo die­ną, to­dėl rug­sė­jo 24–25 ir 27 die­no­mis bus pa­siū­ly­ta net 20 eks­kur­si­jų ne­mo­ka­mai.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami