TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Keistuoliai - po šiaudų ir molio pastoge

2010 03 16 0:00
Namas apvalus, nes, pasak jo šeimininkų Jono ir Viktorijos, taip gražiau ir natūraliau.
Jono Kačerausko nuotrauka

Prieš kelerius metus Lietuvoje atgimė senovinė namų statyba - iš šiaudų ir molio. Daugelis ryžosi statyti tokias pastoges tikėdamiesi nebrangaus, bet originalaus būsto. Tačiau kol kas šiaudiniame ar moliniame name gyvena tik vienas kitas.

Vienas šio pasakojimo autorių užaugo molinėje troboje. Tėvas, per karą netekęs dešinės rankos, grįžęs iš fronto pasistatė molinį gyvenamąjį namą vien kairiąja ranka. Troba išstovėjo keletą dešimtmečių, kol vienkiemį nugriovė sovietinė melioracijos banga. Buldozeriai palaidojo namą vienoje duobėje, sodo obelis sustūmė į kitą, o greta čiurlenusį upelį pavertė grioviu.

Žiemą tekdavo nemažai kūrenti, kol "lepenka" prišildavo, tačiau vasarą storos molinės sienos puikiai gelbėdavo nuo karščio. Šie vaikystės prisiminimai atgijo žvelgiant į dabartines molines trobas, kurios per šiandienos ekonominę krizę vėl tampa populiarios. Tiesa, molio jose mažiau, negu buvo mano gimtajame name. Tokių pastatų sienos dabar dažniausiai renčiamos iš presuotų šiaudų ryšulių, o paskui aptinkuojamos moliu.

Šilta, sveika ir pigu

"Skydus, kurie sudaro namo karkasą, pasigaminame savo ceche po stogu ir atvežame į statybos vietą. Belieka juos sujungti", - rodė Vilniaus priemiestyje namą iš šiaudų statantis vilnietis Jonas Kačerauskas. Tai pirmas toks pastatas sostinėje.

J.Kačerauskas prieš penkerius metus susirentė iš šiaudų 120 kvadratinių metrų namą Vilniaus rajono Voskonių kaime, o dabar stato juos kitiems. 32 metų vaikinas tvirtina, kad šiaudinukas pranašesnis už mūrinius ir net medinius namus. "Šiltesnis už juos, ekologiškas, nebrangus, greitai pastatomas", - vardijo Jonas.

Šiaudų vasarą netrūksta, medienos, cemento ir kitų statybinių medžiagų prireikia nedaug, tad pačiam pasistatyti tokį 100 kvadratinių metrų ploto namą, J.Kačerausko skaičiavimu, kainuoja tik apie 20 tūkst. litų. Saviškį Jonas susirentė dar perpus pigiau. Tiesa, jei samdysi statybininkus, darbų kaina padidės mažiausiai dvigubai.

Dabar šiaudinių namų entuziastai net rengia seminarus, per kuriuos demonstruoja, kaip statyti ir tinkuoti tokius pastatus. Svarbiausia, kad šiaudai nebūtų drėgni, kitaip jie pelys ir pus. Todėl renčiamos sienos iš pradžių net pridengiamos polietileno plėvele. "Nedidelis lietus nekenkia, nes drėgmė į gerai supresuotus šiaudus įsigeria negiliai, tačiau stiprių liūčių geriau pasisaugoti", - patarė J.Kačerauskas. Kai sienos aptinkuojamos moliu, lietus joms jau nebebaisus. Iš šiaudų statomos net pirtys.

Šiaudai aptepami moliu ir tam, kad sienos geriau saugotų šilumą. Užtenka sukūrenti vieną kitą glėbelį malkų ir J.Kačerausko namelyje Voskonyse būna šilta visą parą.

Skeptikų mažėja

Šilumą gali saugoti ir vykusiai parinkta namo padėtis bei konstrukcija. Taip tvirtina kaunietis architektas Audrys Kručius, susiprojektavęs ir pasistatęs beveik 40 kvadratinių metrų šiaudų namelį Nevėžio slėnyje už Babtų (Kauno r.). Fasadą Audrys atsuko į pietus, be to, visą sieną įstiklino. Kai lankiausi pas jį prieš porą savaičių, spaudė 12 laipsnių šaltis, o termometras dar negyvenamo namo viduje rodė beveik 10 laipsnių šilumos.

"Specialiai projektavau namą taip, kad priekinė jo siena būtų tarsi imtuvas, renkantis saulės šilumą nuo ryto iki vakaro", - paaiškino A.Kručius. Kitos architekto namelio sienos šiaudinės, nutinkuotos net 10 centimetrų storio molio sluoksniu ir apkaltos medžiu.

Ar nesiveisia šiaudų namuose pelės ir kiti graužikai? "Ne daugiau negu kitokiuose", - tikino J.Kačerauskas ir A.Kručius. O kad pelės neprasmuktų į šiaudinį namą, prieš tinkuojant jį iš vidaus ir išorės klojamas metalinis pusės metro aukščio tinklas. Iš supresuotų šiaudų ir molio suręsti pastatai atsparūs ugniai.

Pasak LŽ pašnekovų, yra tik dvi rimtos kliūtys šiaudiniams namams statyti. Pirmoji - konservatyvių žmonių skepticizmas. "Gyventojus, susižavėjusius tokiais namais, kai kurie net vadina kvailiais", - neslėpė Jonas. Tačiau entuziastų daugėja.

Kita kliūtis - valdininkų nenoras leisti statyti šiaudų ir molio namus, gausybė jų sugalvotų biurokratinių kliūčių. Reikėtų ne trukdyti, o skatinti tokias statybas, nes naudojamos vietinės medžiagos, saugoma aplinka.

Ekologiška artelė

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarė Zina Gineitienė vis dar nestokoja optimizmo, kad jai pavyks baigti statyti namą iš molio sodyboje netoli Maišiagalos, Vilniaus rajone, Melkio kaime. Ta idėja mokslininkė susižavėjo prieš penkerius metus, bet pablogėjus ekonominei padėčiai teko nutraukti senovinės statybos darbus.

Energingą moterį konsultavo inžinierius statybininkas Jonas Juravičius. Šis prityręs alternatyvios ir ekologiškos statybos specialistas būtų daug ką papasakojęs apie tai ir LŽ, tačiau dabar jis sunkiai serga, todėl negali perteikti savo žinių.

Z.Gineitienė prisiminė, kad ji, tremtinių vaikas, užaugo molio gryčioje Šiaurės Lietuvoje: "Mano dėdė pats statė namus iš molio. Jie buvo šilti, patogūs ir ekologiški. Ta patirtis man savaime perduota nuo jaunystės."

Kaip panaudoti alternatyvias pigias ekologiškas statybines medžiagas ir pastatyti nebrangų būstą - klausimai, į kuriuos Z.Gineitienė bandė atsakyti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. "Daugelyje vietovių skaičiau paskaitas apie tai, kaip žmonės patys galėtų pradėti savo verslą. Viena idėjų buvo molinių namų statyba. Mane daug kas bandė atkalbėti nuo šio sumanymo, teigė, jog nieko iš to reikalo nebus", - kalbėjo mokslininkė.

Sodyboje Z.Gineitienė surengė seminarą norėdama kitiems parodyti, kad senovinė statyba Lietuvoje galima. "Molio ir šiaudų mūsų krašte netrūksta. Yra ir specialistų, išmanančių šį reikalą. Tik reikėjo pradėti darbus. Galiu pasidžiaugti, kad į seminarą atvažiavo gana daug žmonių, kuriuos domina alternatyvi būsto statyba", - pasakojo Zina.

Iš pradžių moteris iš molio ir šiaudų surentė nedidelį statinį sodyboje besiganančioms avelėms. Ji beveik savo rankomis paklojo pamatus, atliko kitus darbus. Paskui ta idėja plėtėsi - sodyboje gali būti įkurta amatų artelė.

Mokslininkės nuomone, kaime molinių namų statyba tikrai pasitvirtintų. Molis, pjuvenos, medžio atraižos - viskas po ranka, tektų pirkti tik gesintų kalkių. Pranašumas dar ir tas, kad tokį būstą galėtų statyti visa šeima. "Mūsų senoliai žinojo, kaip statomi moliniai namai. Mums tik reikia atgaivinti jų žinias. Juk nesunku prisivežti iš laukų molio, jį užmerkti, paskui išplakti, perkošti ir sudėti į maišytuvą", - įsitikinusi Z.Gineitienė.

Pernai vasarą mokslininkės sodyboje buvo surengtas dar vienas seminaras apie tai, kaip nutinkuoti molinį namą. Virš pastato iškilo stogas, jau užsakyti langai. Z.Gineitienė mano, kad galbūt kitais metais jai pavyks baigti savo namą. "Pusė pastato jau nutinkuota. Tačiau darbų dar daug, o jiems atlikti trūksta lėšų. Esu įsteigusi Ekologinio ūkininkavimo asociaciją. Tame mano name būtų galima įrengti amatų artelę", - vardijo savo sumanymus moteris.


Ką žinome apie alternatyvios statybos namus

Idėja statyti šiaudų namus kilo JAV Nebraskos valstijoje daugiau kaip prieš šimtą metų. Ten iki šiol tebestovi dar 1903-iaisiais suręstas šiaudinukas. JAV iš šiaudų statomos net bažnyčios, taip pat dvarai. Tokių pastatų esama ir Kinijoje. Europoje statybos iš šiaudų mada atsirado 1995 metais.

Tarpukariu visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Dzūkiją, buvo statomi, tiksliau - krečiami, moliniai statiniai. Po ranka esanti gamtinė medžiaga dažniausiai naudota renčiant tvartus, rečiau - klojimus, klėtis, svirnus. 1939-aisiais moliniai statiniai sudarė 17,6 proc. visų Lietuvos pastatų.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje bene pirmasis šiaudinuką 1996-aisiais pasistatė architektas Petras Devižis, paskui - J.Kačerauskas. Šiandien Lietuvoje stovi jau kelios dešimtys tokių namų.

Kalbant apie gerąsias molio savybes būtina pažymėti, kad jis sėkmingai naudojamas medicinoje gydant sąnarių, virškinimo sistemos, onkologines ligas. Ši medžiaga kaupia saulės, oro ir vandens magnetizmą, kuris biologiškai priimtinas žmogui, todėl daug planetos gyventojų tūkstančius metų gyvena moliniuose pastatuose.

Molio sienos neskleidžia kancerogeninių, toksinių elementų, yra biologiškai atsparios, nerezonuoja elektromagnetinių laukų. Statyti tokį namą geriausia pavasarį ar vasarą, kad iki žiemos pradžiūtų.

Žiemos šaltis iš pjuvenų ir betono sienų irgi gerai ištraukia drėgmę, todėl pageidautina, uždengus stogą, palikti pastatą per žiemą stovėti be apdailos. Tuo metu, kai jis džiūsta, nustoja deformuotis ir namo sienos.

Plūkiamų monolitinių namų statyba yra paprasta. Užtenka vieno išmanančio žmogaus, o kiti gali būti pagalbiniai. Dauguma Lietuvos gyventojų nesimaudo piniguos, todėl nori paprasto ir pigaus būsto. Pagirtini tie tėvai, jų sūnūs ar žentai, kurie ima atostogas ne tam, kad gulėtų ant smėlio, bet namui statyti.

Paprastos, kol kas nebrangios ir medžiagos: pjuvenos, drožlės, spaliai, šiaudai, medžio atraižos, molis ir kitos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"