Keistuoliai - po šiaudų ir molio pastoge

LŽ 2010-03-16 00:00
2010-03-16 00:00
Namas apvalus, nes, pasak jo šeimininkų Jono ir Viktorijos, taip gražiau ir natūraliau. Jono Kačerausko nuotrauka
Prieš ke­le­rius me­tus Lie­tu­vo­je at­gi­mė se­no­vi­nė na­mų sta­ty­ba - iš šiau­dų ir mo­lio. Dau­ge­lis ry­žo­si sta­ty­ti to­kias pa­sto­ges ti­kė­da­mie­si ne­bran­gaus, bet ori­gi­na­laus būs­to. Ta­čiau kol kas šiau­di­nia­me ar mo­li­nia­me na­me gy­ve­na tik vie­nas ki­tas.

Vienas šio pasakojimo autorių užaugo molinėje troboje. Tėvas, per karą netekęs dešinės rankos, grįžęs iš fronto pasistatė molinį gyvenamąjį namą vien kairiąja ranka. Troba išstovėjo keletą dešimtmečių, kol vienkiemį nugriovė sovietinė melioracijos banga. Buldozeriai palaidojo namą vienoje duobėje, sodo obelis sustūmė į kitą, o greta čiurlenusį upelį pavertė grioviu.

Žiemą tekdavo nemažai kūrenti, kol "lepenka" prišildavo, tačiau vasarą storos molinės sienos puikiai gelbėdavo nuo karščio. Šie vaikystės prisiminimai atgijo žvelgiant į dabartines molines trobas, kurios per šiandienos ekonominę krizę vėl tampa populiarios. Tiesa, molio jose mažiau, negu buvo mano gimtajame name. Tokių pastatų sienos dabar dažniausiai renčiamos iš presuotų šiaudų ryšulių, o paskui aptinkuojamos moliu.

Šilta, sveika ir pigu

"Skydus, kurie sudaro namo karkasą, pasigaminame savo ceche po stogu ir atvežame į statybos vietą. Belieka juos sujungti", - rodė Vilniaus priemiestyje namą iš šiaudų statantis vilnietis Jonas Kačerauskas. Tai pirmas toks pastatas sostinėje.

J.Kačerauskas prieš penkerius metus susirentė iš šiaudų 120 kvadratinių metrų namą Vilniaus rajono Voskonių kaime, o dabar stato juos kitiems. 32 metų vaikinas tvirtina, kad šiaudinukas pranašesnis už mūrinius ir net medinius namus. "Šiltesnis už juos, ekologiškas, nebrangus, greitai pastatomas", - vardijo Jonas.

Šiaudų vasarą netrūksta, medienos, cemento ir kitų statybinių medžiagų prireikia nedaug, tad pačiam pasistatyti tokį 100 kvadratinių metrų ploto namą, J.Kačerausko skaičiavimu, kainuoja tik apie 20 tūkst. litų. Saviškį Jonas susirentė dar perpus pigiau. Tiesa, jei samdysi statybininkus, darbų kaina padidės mažiausiai dvigubai.

Dabar šiaudinių namų entuziastai net rengia seminarus, per kuriuos demonstruoja, kaip statyti ir tinkuoti tokius pastatus. Svarbiausia, kad šiaudai nebūtų drėgni, kitaip jie pelys ir pus. Todėl renčiamos sienos iš pradžių net pridengiamos polietileno plėvele. "Nedidelis lietus nekenkia, nes drėgmė į gerai supresuotus šiaudus įsigeria negiliai, tačiau stiprių liūčių geriau pasisaugoti", - patarė J.Kačerauskas. Kai sienos aptinkuojamos moliu, lietus joms jau nebebaisus. Iš šiaudų statomos net pirtys.

Šiaudai aptepami moliu ir tam, kad sienos geriau saugotų šilumą. Užtenka sukūrenti vieną kitą glėbelį malkų ir J.Kačerausko namelyje Voskonyse būna šilta visą parą.

Skeptikų mažėja

Šilumą gali saugoti ir vykusiai parinkta namo padėtis bei konstrukcija. Taip tvirtina kaunietis architektas Audrys Kručius, susiprojektavęs ir pasistatęs beveik 40 kvadratinių metrų šiaudų namelį Nevėžio slėnyje už Babtų (Kauno r.). Fasadą Audrys atsuko į pietus, be to, visą sieną įstiklino. Kai lankiausi pas jį prieš porą savaičių, spaudė 12 laipsnių šaltis, o termometras dar negyvenamo namo viduje rodė beveik 10 laipsnių šilumos.

"Specialiai projektavau namą taip, kad priekinė jo siena būtų tarsi imtuvas, renkantis saulės šilumą nuo ryto iki vakaro", - paaiškino A.Kručius. Kitos architekto namelio sienos šiaudinės, nutinkuotos net 10 centimetrų storio molio sluoksniu ir apkaltos medžiu.

Ar nesiveisia šiaudų namuose pelės ir kiti graužikai? "Ne daugiau negu kitokiuose", - tikino J.Kačerauskas ir A.Kručius. O kad pelės neprasmuktų į šiaudinį namą, prieš tinkuojant jį iš vidaus ir išorės klojamas metalinis pusės metro aukščio tinklas. Iš supresuotų šiaudų ir molio suręsti pastatai atsparūs ugniai.

Pasak LŽ pašnekovų, yra tik dvi rimtos kliūtys šiaudiniams namams statyti. Pirmoji - konservatyvių žmonių skepticizmas. "Gyventojus, susižavėjusius tokiais namais, kai kurie net vadina kvailiais", - neslėpė Jonas. Tačiau entuziastų daugėja.

Kita kliūtis - valdininkų nenoras leisti statyti šiaudų ir molio namus, gausybė jų sugalvotų biurokratinių kliūčių. Reikėtų ne trukdyti, o skatinti tokias statybas, nes naudojamos vietinės medžiagos, saugoma aplinka.

Ekologiška artelė

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarė Zina Gineitienė vis dar nestokoja optimizmo, kad jai pavyks baigti statyti namą iš molio sodyboje netoli Maišiagalos, Vilniaus rajone, Melkio kaime. Ta idėja mokslininkė susižavėjo prieš penkerius metus, bet pablogėjus ekonominei padėčiai teko nutraukti senovinės statybos darbus.

Energingą moterį konsultavo inžinierius statybininkas Jonas Juravičius. Šis prityręs alternatyvios ir ekologiškos statybos specialistas būtų daug ką papasakojęs apie tai ir LŽ, tačiau dabar jis sunkiai serga, todėl negali perteikti savo žinių.

Z.Gineitienė prisiminė, kad ji, tremtinių vaikas, užaugo molio gryčioje Šiaurės Lietuvoje: "Mano dėdė pats statė namus iš molio. Jie buvo šilti, patogūs ir ekologiški. Ta patirtis man savaime perduota nuo jaunystės."

Kaip panaudoti alternatyvias pigias ekologiškas statybines medžiagas ir pastatyti nebrangų būstą - klausimai, į kuriuos Z.Gineitienė bandė atsakyti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. "Daugelyje vietovių skaičiau paskaitas apie tai, kaip žmonės patys galėtų pradėti savo verslą. Viena idėjų buvo molinių namų statyba. Mane daug kas bandė atkalbėti nuo šio sumanymo, teigė, jog nieko iš to reikalo nebus", - kalbėjo mokslininkė.

Sodyboje Z.Gineitienė surengė seminarą norėdama kitiems parodyti, kad senovinė statyba Lietuvoje galima. "Molio ir šiaudų mūsų krašte netrūksta. Yra ir specialistų, išmanančių šį reikalą. Tik reikėjo pradėti darbus. Galiu pasidžiaugti, kad į seminarą atvažiavo gana daug žmonių, kuriuos domina alternatyvi būsto statyba", - pasakojo Zina.

Iš pradžių moteris iš molio ir šiaudų surentė nedidelį statinį sodyboje besiganančioms avelėms. Ji beveik savo rankomis paklojo pamatus, atliko kitus darbus. Paskui ta idėja plėtėsi - sodyboje gali būti įkurta amatų artelė.

Mokslininkės nuomone, kaime molinių namų statyba tikrai pasitvirtintų. Molis, pjuvenos, medžio atraižos - viskas po ranka, tektų pirkti tik gesintų kalkių. Pranašumas dar ir tas, kad tokį būstą galėtų statyti visa šeima. "Mūsų senoliai žinojo, kaip statomi moliniai namai. Mums tik reikia atgaivinti jų žinias. Juk nesunku prisivežti iš laukų molio, jį užmerkti, paskui išplakti, perkošti ir sudėti į maišytuvą", - įsitikinusi Z.Gineitienė.

Pernai vasarą mokslininkės sodyboje buvo surengtas dar vienas seminaras apie tai, kaip nutinkuoti molinį namą. Virš pastato iškilo stogas, jau užsakyti langai. Z.Gineitienė mano, kad galbūt kitais metais jai pavyks baigti savo namą. "Pusė pastato jau nutinkuota. Tačiau darbų dar daug, o jiems atlikti trūksta lėšų. Esu įsteigusi Ekologinio ūkininkavimo asociaciją. Tame mano name būtų galima įrengti amatų artelę", - vardijo savo sumanymus moteris.


Ką žinome apie alternatyvios statybos namus

Idėja statyti šiaudų namus kilo JAV Nebraskos valstijoje daugiau kaip prieš šimtą metų. Ten iki šiol tebestovi dar 1903-iaisiais suręstas šiaudinukas. JAV iš šiaudų statomos net bažnyčios, taip pat dvarai. Tokių pastatų esama ir Kinijoje. Europoje statybos iš šiaudų mada atsirado 1995 metais.

Tarpukariu visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Dzūkiją, buvo statomi, tiksliau - krečiami, moliniai statiniai. Po ranka esanti gamtinė medžiaga dažniausiai naudota renčiant tvartus, rečiau - klojimus, klėtis, svirnus. 1939-aisiais moliniai statiniai sudarė 17,6 proc. visų Lietuvos pastatų.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje bene pirmasis šiaudinuką 1996-aisiais pasistatė architektas Petras Devižis, paskui - J.Kačerauskas. Šiandien Lietuvoje stovi jau kelios dešimtys tokių namų.

Kalbant apie gerąsias molio savybes būtina pažymėti, kad jis sėkmingai naudojamas medicinoje gydant sąnarių, virškinimo sistemos, onkologines ligas. Ši medžiaga kaupia saulės, oro ir vandens magnetizmą, kuris biologiškai priimtinas žmogui, todėl daug planetos gyventojų tūkstančius metų gyvena moliniuose pastatuose.

Molio sienos neskleidžia kancerogeninių, toksinių elementų, yra biologiškai atsparios, nerezonuoja elektromagnetinių laukų. Statyti tokį namą geriausia pavasarį ar vasarą, kad iki žiemos pradžiūtų.

Žiemos šaltis iš pjuvenų ir betono sienų irgi gerai ištraukia drėgmę, todėl pageidautina, uždengus stogą, palikti pastatą per žiemą stovėti be apdailos. Tuo metu, kai jis džiūsta, nustoja deformuotis ir namo sienos.

Plūkiamų monolitinių namų statyba yra paprasta. Užtenka vieno išmanančio žmogaus, o kiti gali būti pagalbiniai. Dauguma Lietuvos gyventojų nesimaudo piniguos, todėl nori paprasto ir pigaus būsto. Pagirtini tie tėvai, jų sūnūs ar žentai, kurie ima atostogas ne tam, kad gulėtų ant smėlio, bet namui statyti.

Paprastos, kol kas nebrangios ir medžiagos: pjuvenos, drožlės, spaliai, šiaudai, medžio atraižos, molis ir kitos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (7)
Mikas  84.55.23.231 2013-03-26 16:03:06
Šaunuoliai!!! Su laiku ir skeptikai įgis proto :)
2 0  Netinkamas komentaras
Lukas,Airija  80.169.150.50 2013-03-26 16:03:06
Atgal i gamta!
2 0  Netinkamas komentaras
Aleksandra  86.100.31.238 2013-03-26 16:03:06
Manau, kad labai geras sumanymas. Tegu tik netrukdo valdininkai statyti šiuos namus. Ir pigesni, jaukesni, ir šiltesni. Valio, tokių idėjų kūrėjams.
2 0  Netinkamas komentaras
apukas  82.135.133.173 2013-03-26 16:03:06
Puiku,kai zmones supras ,koks tai sveikas namas,labai padauges statanciu.Tik reikia sutvarkyti valdininkus,nes labai sunku gauti leidima,net savo zemej ,be ju leidimo nieko negali daryti.
2 0  Netinkamas komentaras
Untė  84.46.209.201 2013-03-26 16:03:06
Reik seminarų. Kada rengsit dar?
2 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami