TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Klasikinio stiliaus namas - per aštuonerius metus

2011 01 25 0:00
Jaunas architektas užtruko nei daug, nei mažai - aštuonerius metus, kol susiprojektavo svajonių namą.
Geco architektūros studijos nuotrauka

Turbūt nė vienas užsakovas nesutiktų laukti aštuonerių metų, kol architektas suprojektuotų namą pagal visus klasikinės architektūros reikalavimus. Būtent tiek laiko užtruko jaunas architektas Tomas Gecas - jis pats susiprojektavo svajonių gyvenamąjį namą.

"Tokią prabangą ne kiekvienas sau gali leisti. Klasikinė architektūra turi daug "kaprizų", į kuriuos būtina atsižvelgti. Dabar tikrai galiu pasakyti, kas yra klasika. Projektuodamas sau namą daug ko pasimokiau, kad ateityje galėčiau išvengti klaidų", - sakė T.Gecas.

Subtilus dekoravimas

Architektui labai džiugu, kad žmonėms patinka jo suprojektuoti klasikiniai namai. "Daugelis nori turėti tokį būstą. Man pavyko pasistatyti svajonių namą, nors tai užtruko gana ilgai", - užsiminė Tomas.

Jis papasakojo apie klasikinį namų stilių, vyraujantį Italijoje. Įvairios šios šalies tarnybos net neleidžia statyti kitokių pastatų. Todėl Italijos miestai turi savo veidą - architektūros požiūriu išlaiko vientisą stilių.

Klasikinei architektūrai netinka nei betonas, nei kiliminė danga, nei gipso dekoravimas. "Klasikos grožį sudaro visuma - nuo pastato išorės iki vidaus bei detalių. Jei kuri nors dalis sušlubuoja, suyra visuma. Tarkime, prie pastato nėra ko prikibti, bet štai akis kliūva už plastikinių langų rankenų. Per televiziją buvo parodyti rusų šou žvaigždės Maksimo Galkino rūmai. Jų langų rėmai - mėlyni. Klasikai tokia spalva nedera", - architektūros klaidas vardijo T.Gecas.

Pasak pašnekovo, dekoravimas tokio stiliaus būste beveik nepastebimas - jis tarsi užkoduotas. Tik geriau įsižiūrėjus atsiskleidžia visas grožis. "Per tuos metus atradau keletą dekoravimo subtilybių. Stengiuosi jas panaudoti siekdamas detalių vientisumo tiek namo išorėje, tiek viduje", - aiškino architektas.

Prie durų - šveicorius

Klasikinis namas - ne sandėliukas. Tad pagrindinis įėjimas į vidų (paradinis, kokie buvo dvaruose) turi atitikti visas taisykles: gražūs laiptai, erdvus holas. Prie durų svečius pasitinka šveicorius. Vietoj balkonų - lodžijos, nors tokio stiliaus name kartais nėra ir jų.

Pasak architekto, kiekvienas projektas - vis naujas netikėtumas. Jam kokiu nors būdu reikėjo vizualiai sumažinti pailgus kambarius. Dengti maži balkonai turi langus iki grindų. Juos pravėrus į vidų veržiasi daugiau šviesos.

Viršutinis aukštas - mansarda - taip pat netipiškas. Vilniaus Žvėryne yra išlikusių panašių senų namų, kuriuos kadaise projektavo svetimšaliai architektai.

Televizorius, židinys ir saulė

Klasikinis interjeras pritaikytas žmogui, o ne priešingai, kai vos pajudinus kokią nors dalelę subyra į šipulius tai, kas buvo gražu. "Nesuprantu, kaip galima tiek daug reikšmės teikti vien interjero grožiui ir neatsižvelgti į tai, ar bus patogu toje aplinkoje gyventi. Klasikinis interjeras - natūralus ir gyvenimiškas. Čia tinka bet kas, net voratinklis kampe", - šyptelėjo Tomas.

Saulė, televizorius ir židinys - tai trys "banginiai", apie kuriuos sukasi architekto vizija. "Projektuodamas visada atsižvelgiu į tai, kad būste netrūktų dienos šviesos. Juk mūsų krašte saulės būna taip mažai. Jei dar langus atsuksime ne į tą pusę, name bus nuolat tamsu ir nejauku. Miegamajame rytais mus pažadina saulė, o svetainėje vakare ją palydime, kai leidžiasi", - kalbėjo T.Gecas.

Šiais laikais žmonės neįsivaizduoja savo gyvenimo be televizoriaus. Tipiškas vaizdelis: svetainės centre būtinai turi būti žydrasis ekranas, o šalia jo - dar ir židinys. "Klasikos laikais žmonės neturėjo televizoriaus, tad nebuvo ir problemos. Tuos daiktus atskiriu - vienoje pusėje yra židinys, kitoje - televizorius, tarp jų stovi sofa", - dekoravimo kriterijus aiškino architektas.

Klasikinis stilius pamažu modernėja. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, dabar ima natūraliai pritapti. Architektas mano, kad naujovės būtinos, nes gyvename virtualios visuomenės laikais.

Tamsūs natūralaus medžio baldai yra interjero klasika. Šiek tiek moderniau - šviesūs daiktai ir įvairios detalės. Senovinė lova, bet jos kojelės - plieno spalvos. "Mano namai kuklesni, tačiau juose dvelkia jauki klasika. Kol kas nieko nenoriu keisti. Tai - svajonių būstas", - tikino autorius.

Kryptis - klasikinio stiliaus link

Vilniaus Žvėryne, Traidenio ir S.Moniuškos gatvėse, pastatyti šiuolaikiniai klasikinio stiliaus namai primena senus laikus. Kadaise panašiuose pastatuose gyveno pasiturintys vilniečiai ir laikinosios sostinės elitas. Nedidelius dviejų aukštų namus su mansardomis suprojektavo Geco architektūros studijos vadovas vilnietis architektas T.Gecas. Juose yra ne daugiau kaip šeši butai. Būstai, lyg nedideli dvareliai, turi atskirus uždarus vidinius kiemus ir apvažiavimo ratą prie pagrindinio įėjimo.

Tokių privačių namų prestižiniuose rajonuose yra ir Kanadoje. Jei greta jų netikėtai atsiranda modernių pastatų, šie atrodo kaip svetimkūniai.

Lietuviai graibsto tai, kas lieka

Jaunas architektas T.Gecas sulaukė gana aštrios kolegų kritikos, mat kai kurie jų mano, kad Lietuvoje negali būti geros šiuolaikinės klasikinės architektūros. Kol profesionalai ginčijasi, klasikinės stilistikos namų paklausa vis didėja, ypač tarp turtingųjų. Šiems žmonėms patinka tvirti ir solidūs būstai, nes tokiuose jie gali jaustis saugūs. O modernūs namai - lyg popierinės dėžutės.

"Mūsų krašte dominuoja klasikinės italų, amerikiečių ir lietuvių architektūros derinys. Italai turi įgimtą natūralumo ir pastovumo jausmą, amerikiečiai - jaukumo ir saiko, o lietuviai sugraibsto viską, kas lieka. Tokie mes esame", - šmaikštavo architektas.

Klasikai daug kas netinka

Vilnietis pasuko kita kryptimi - klasikinės architektūros link. Tačiau užtruko beveik penkiolika metų, kol architektas atrado save šioje srityje ir kol pasakė sau, kad tai, ką daro, yra gerai.

T.Gecas teigė, jog pseudoklasikinė architektūra ir tikra šiuolaikinė klasikinė architektūra neturi nieko bendra. "Esmė yra tai, kur ta riba ir kaip jos neperžengti. Kai projektavau namą Traidenio gatvėje, apvažiavau beveik visas Vilniaus gatveles. Gilinausi į senų pastatų architektūrą. Mane domino, kaip namai buvo statomi anais laikais, kas jiems būdinga", - pasakojo architektas, nestokojantis darbo net krizės laikotarpiu.

T.Gecas iš naujo atrado ir talentingai lietuviškame gamtovaizdyje pritaikė klasiką, kuri vis labiau populiarėja tarp užsakovų, vertinančių natūralumą, prabangą ir ištaigingumą. Klasikai netinka tai, kas nėra funkcionalu ir dirbtina. Šalyse, kuriose laikomasi klasikinių tradicijų, šis pojūtis gyvas iki šiol. Italams tas jausmas beveik įgimtas.

"Gipsu pagražintos lubos ar kitos detalės dar nėra klasika. Ją sudaro visuma - nuo fasado išorės iki vidaus dekoravimo. Man visiškai nepriimtinos atviros būsto erdvės, kurios paprastai būna neaukštos. Tada dingsta privatumas ir laisvumas. Net nežinai, ar esi virtuvėje, ar svetainėje", - kalbėjo architektas.

Modernių "dėžučių" ilgesys

Turbūt iki begalybės būtų galima ginčytis, kodėl vieni vertina klasikinę architektūrą, o kiti laikosi priešingos nuomonės. Tačiau to, kad klasika neturi ateities, nepavyktų nuginčyti. Pasak Tomo, dar iki krizės Lietuvoje buvo pastatyta gana daug modernių "dėžučių", kurios niekuo nesiskiria nuo sovietinių laikų daugiabučių.

"Nieko naujo nepasakysiu tvirtindamas, jog aplinka turi įtakos žmogui. Daug metų gyvenome standartiniuose daugiabučiuose ir tiesiog neįsivaizdavome, kad gali būti kitaip. Tas požiūris išliko iki šiol. Panašių "dėžučių" vis dar ilgimės", - šyptelėjo jis.

Vyraujanti tendencija - kuo greičiau ir pigiau pastatyti, o tada parduoti. Kuo tai virto, gana akivaizdu. "Kažin ar jauku gyventi tokiuose būstuose. Vienas svarbiausių klasikinių reikalavimų - jaukumas ir patogumas. Italai tai ypač vertina. Jie nesivaiko būsto mados. Manau, lietuviai irgi kada nors tai supras", - svarstė architektas.

Vasarnamis tarp debesų

Kas kita, T.Geco nuomone, poilsiauti skirti vasarnamiai. Šie pastatai gali būti modernios architektūros, jiems negalioja jokios klasikinio stiliaus taisyklės. "Kai žmogus, be gyvenamojo namo, dar turi vasarnamį gamtoje, paprastai toks būstas būna atviras grožiui - stiklinės sienos, dideli langai", - sakė vilnietis.

Savo poilsio namus architektas įsivaizduoja ne kur nors prie jūros ar kaime, bet mieste, moderniame daugiaaukščiame. Butas turėtų būti ne žemiau kaip dvidešimtame aukšte, be baldų, sienos - baltos tarsi sniegas. Poilsio valandėlę jis iš aukštybių rytais ir vakarais su malonumu žvalgytųsi po miestą. "Tik taip įsivaizduoju savo poilsį. Bute, kuriame galėčiau šiek tiek atsiriboti nuo mane supančių žmonių. Miestas man reikalingas", - smagiai dėstė architektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"