Knygos "inkile" ir kai kas daugiau

Nijolė STORYK 2010-12-07 00:00
Nijolė STORYK 2010-12-07 00:00
Erlendo Bartulio nuotrauka
Gim­tų­jų na­mų pra­ra­di­mas at­ve­ria tuš­tu­mą gy­ve­ni­me ir ke­lia il­ge­sį. No­ri­me ten su­grįž­ti, bet nė­ra kur. Užau­gę vai­kai tą tuš­tu­mą ban­do už­pil­dy­ti ki­to­je erd­vė­je, sa­vo na­muo­se, ir sten­gia­si iš­sau­go­ti tai, kas jau­nys­tė­je jiems bu­vo bran­gu, ar­ti­ma.

Tokia nelengva dalia teko Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikų buvusiam vadovui, profesoriui Alvydui Laiškoniui, kurio įvairialypė veikla įvertinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino riterio kryžiumi. Pačiam gydytojui buvo labai nelaukta, kai jis pelnė aukščiausią Prancūzijos valstybinį apdovanojimą - Prancūzijos akademinių palmių ordiną. Prieš trejus metus profesorius buvo dar labiau pagerbtas - jam pirmajam Lietuvoje suteiktas Prancūzijos garbės daktaro laipsnis.

Gydytojo A.Laiškonio tėvų namų Panevėžyje seniai nebėra. Tačiau yra jo namai Kaune, kuriuose gyvena profesorius, ir tie namai atviri patiems artimiausiems žmonėms - seserims su šeimomis.

Norisi sugrįžti

"Kas nors iš mūsų šeimos turėjome pasirūpinti, kad gimtieji namai būtų, suburtų mūsų didelę šeimą po viena pastoge, kad neišsiblaškytume ir nenutoltume vienas nuo kito", - pasakė profesorius A.Laiškonis. Ir pasidžiaugė, jog turi tokius namus, į kuriuos norisi ne tik pačiam, bet ir artimiems žmonėms sugrįžti.

Šeimoje jis buvo vyriausias sūnus, todėl turėjo padėti dviem jaunesnėms seserims, kai šios atvažiavo į Kauną mokytis medicinos.

Prieš daug metų gydytojas įsigijo savo namus Kaune, ir jie buvo kai kuo panašūs į gimtuosius Panevėžyje - toks pat medinis pastatas, dviejų aukštų, ramioje vietoje. Senovinė architektūra išliko iki šių dienų, nors medinis namas prieš metus rekonstruotas - pakeistas jo stogas, langai, nudažytos sienos, bet paliktos tos pačios siauros lauko durys su raižytais ornamentais ir nedideliu langeliu.

Profesorius pasakojo, kad seną medinį pastatą senokai reikėjo remontuoti, tačiau tokiam darbui ryžosi tik pernai vasarą. Dabar namas atrodo pagyvėjęs ir atsinaujinęs, nors senovinė medinė architektūra išsaugota. Remontas profesoriaus visiškai nevargino. Priešingai, jis pats atitrūkęs nuo savo darbų nudažė beveik visas namo sienas iki pat stogo.

Kartu prie šventinio stalo

Gydytojo namai dabar yra visos didelės giminės susitelkimo vieta, kaip kadaise būdavo, kai jo tėvai gyveno Panevėžyje. Kasmet per šv. Kalėdas į profesoriaus namus suguža patys artimiausi žmonės, o krikštavaikių - visas būrys. Tas pat laukia ir šiemet. "Bus linksma", - tikino profesorius. Kūčių vakarą visi susės prie didelio šventinio stalo ir lauks artėjančio kalėdinio stebuklo. Ši tradicija šeimoje gyva nuo tada, kai nebeliko tėvų namų. Visi artimieji renkasi švęsti Kalėdų pas profesorių.

Pasak A.Laiškonio, kartais pats gyvenimas išskiria artimiausius žmones, nors nėra jokio pykčio ir neapykantos - kiekvienas skuba savais keliais, kurie jam atrodo tokie svarbūs. "Kaip smagu, kad mums visiems yra kur pabūti kartu. Tiesiog neįsivaizduoju Kalėdų be tų žmonių, jie man - patys artimiausi", - neabejojo gydytojas.

Profesorius guodėsi, kad jo vaikystės namų Panevėžyje jau daug metų nebėra, ir ta nuoskauda išlikusi iki šių dienų. Sovietmečiu tėvų namas buvo nugriautas, o jo vietoje iškilo daugiaaukštis pastatas.

"Kai būnu savo jaunystės mieste, stengiuosi aplenkti tą vietą. Kažkoks liūdesys ir praradimas įsismelkia į širdį, sugenda nuotaika. Ten prabėgo mano jaunystė, iš tėvų namų išėjau į žmones. Tačiau viskas pasikeitė", - kalbėjo A.Laiškonis.

Tėvai įskiepijo meilę

Profesoriaus namuose, kaip kadaise ir jo tėvų, svarbiausia vertybė - knyga. Čia jautiesi beveik kaip bibliotekoje: visi kambariai apstatyti knygų lentynomis ir visose jų - pilna įvairių leidinių. Tuščios vietos nematyti. Kai kurios senos knygos tvarkingai krūvelėmis sudėtos ant kėdžių. Jei nelieka vietos ir ant kėdžių, daug kas nugula ant grindų. Regis, leidinių nuolat daugėja, jų nėra kur laikyti. "Mano tėvas, nors nebuvo išėjęs jokių mokslų, vis sakydavo, kad knyga daro žmogų turtingą ir laimingą. Meilę knygoms man įskiepijo būtent jis. Per daugelį metų jų susikaupė tikrai daug", - aiškino knygų atsiradimo priežastį kaunietis gydytojas.

Tačiau tuo, ką dar išgirdome iš profesoriaus, iš tiesų buvo sunku patikėti. Pasirodo, kai kurias retas knygas jis rado tiesiog nepagarbiai išmestas šiukšlyne. Medikas neatsistebėjo, kodėl žmonėms nereikalingos geros knygos, ypač reti leidiniai, kurie yra itin vertingi.

Tokie buvo laikai

Gydytojas nusivedė į namų biblioteką, esančią verandoje antrame aukšte. Mums lipant laiptais medinis namas tarsi prakalbo - sugirgždėjo ir nutilo. "Paukščiai turi inkilus. Mano minčių "inkilas" - veranda su knygomis. Čia praleidžiu daug laiko skaitydamas. Žiemą verandoje šalta, tad einu vidun, į darbo kambarį", - prisipažino jis.

Iš vienos krūvos profesorius paėmė itin retą knygą, išleistą dar XIX amžiuje. Kokia tai knyga, vos galima įskaityti viršelyje - paviršius nutrintas ir apiplyšęs, puslapiai pageltę. Ar profesoriui pavyks ją restauruoti? "Tai ilgas ir kruopštus darbas. Bet knygą reikia mylėti ir saugoti", - tvirtino jis.

A.Laiškonio namuose yra ir daugiau vertingų daiktų, kuriuos žmonės jau buvo išmetę į gatvę: senovinis bufetas, kėdės, stalas, knygų lentynos. Šiandien tie daiktai turi gerą aurą, nes jais pasirūpino rūpestingas šeimininkas. "Tokie buvo laikai, žmonės daug senienų išmesdavo - esą nemadinga. Gerus baldus pusvelčiui atiduodavo, kad tik kas nors paimtų. Rinkau visas senienas, kurios buvo susidėvėjusios, ir atnaujinau. Dabar jos turi kitą vertę, nors kadaise gulėjo šiukšlyne", - sakė A.Laiškonis.

Išvyko su avansu

Kitą vertę profesoriaus gyvenime įgijo ir prancūzų kalba, kurią jis išmoko Panevėžio berniukų gimnazijoje (anksčiau - Upytės pavieto realinė mokykla). Prieš kelerius metus iš esmės pasikeitė ir taip gana aktyvus mediko gyvenimo būdas vien dėl to, kad jaunystėje pats išmoko svetimą kalbą. A.Laiškonis užsiminė, jog beveik nesitikėjo, kad kada nors vėl prabils prancūziškai, bet taip atsitiko - kalba jam atvėrė duris į Prancūzijos universitetus.

"Sovietmečiu užsienio kalba buvo nereikalinga. Suprantama, daug ką pamiršau. Tačiau atkūrus nepriklausomybę kai kas pasikeitė - atsirado galimybė išvažiuoti į stažuotę Prancūzijoje. Bet išvykau su avansu, kad patobulinsiu prancūzų kalbą", - šyptelėjo profesorius, įrodęs, kad juo buvo galima pasitikėti. Prancūzų kalbos pamokas gydytojas pakartojo su kaupu.

Po daugelio metų svajonė išsipildė

- Štai dabar sėdime jūsų jaukiuose namuose tarp daiktų, kuriuos radote išmestus gatvėje. Bandau įsivaizduoti, kaip jūs Panevėžio berniukų gimnazijoje mintinai kalate prancūziškus žodžius.

- Prancūzų kalba atsirado iš didelės meilės knygai. Gimnazijos kieme buvo J.Lindės-Dobilo - kunigo ir rašytojo - medinis namas bei didžiulė biblioteka. Visi gimnazistai naudojosi jos knygomis. 1949 metais kažkam užkliuvo klerikalinė biblioteka, kurioje buvo kitos ideologijos knygų, tarp jų - Vakarų literatūros klasikų leidinių. Biblioteką nutarta sunaikinti, knygas - sudeginti. Dalį klasikos leidinių išgelbėjo sumani bibliotekininkė, atidavusi jas veltui mums, gimnazistams. Man atiteko dvi knygos - "Karalių motina" apie Lietuvos ir Lenkijos istoriją bei "Paryžiaus Dievo Motinos katedra". Abi iškart perskaičiau. Tas knygas išsaugojau ir tebeturiu iki šiol. Tada ir nutariau, kad būtinai išmoksiu prancūzų kalbą. Tačiau gana ilgai man jos neprireikė. Vis svajojau kada nors nuvažiuoti į Paryžių ir aplankyti tikrąją Dievo Motinos katedrą.

- Bet jums pernelyg ilgai teko laukti - vos ne 40 metų...

- Į užsienį manęs neišleido sovietų saugumas, nes per paskaitą studentams papasakojau apie Kražių skerdynes.

- Tačiau tikėjote, kad kada nors išvažiuosite?

- Viltis atsirado, kai 1989 metais tapau Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariu. Kitas gyvenimas prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1993 metais su avansu, kad tobulai išmoksiu prancūzų kalbą, patekau į Lilio universiteto infekcinių ligų kliniką. Tada išsipildė mano svajonė - ranka prisiliečiau prie Dievo Motinos katedros Paryžiuje. Šiam susitikimui ruošiausi nuo tada, kai būdamas gimnazistas pradėjau mokytis prancūzų kalbos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Sveikinu  83.233.149.122 2013-03-26 16:03:06
Zaviuosi visada draugisku, visada pasitempusiu,visada besisypsanciu.Sekmes.Tebunie jusu NAMAI ilgai, ilgai...
2 0  Netinkamas komentaras
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami