TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Kokie darbai sode ir darže laukia spalį?

2014 10 01 11:31
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Spalis – darbų pabaigos metas darže bei sode prieš artėjančias šalnas. Taip pat laikas nurinkti paskutinius vaisius, sutvarkyti aplinką ir paruošti dirvą kitų metų sėjai.

Šio mėnesio pradžioje darže baigiami nurauti burokėliai, morkos, kitos daržovės. Spalio pabaigoje nuimamos tokios vėlyvosios daržovės kaip salierai, pastarnokai, kopūstai. Plotuose, kur buvo auginamos daržovės, reikia pašalinti derliaus likučius, piktžoles, žemę patręšti fosforo bei kalio trąšomis ir aparti.

Turintiems sode obelų patartina laiku nuskinti žieminių veislių obuolius – vaismedžiai suspės iki žiemos sukaupti maisto medžiagų ir nenušals. Tuomet giliai supurenkite pomedžius ir įterpkite kompleksinių fosforo bei kalio trąšų, pavyzdžiui, universalių „Florovit“ linijos trąšų „Ruduo“. Surinkite nuo žemės supuvusius vaisius ir sugrėbkite nukritusius lapus – visa tai yra ligų židiniai.

Iki spalio vidurio – pats geriausias laikas sodinti naujus vaismedžius ir vaiskrūmius. Įsigykite sveikų sodinukų be lapų, žiūrėkite, kad jie nebūtų pavytę – susiraukšlėjusi jų odelė. Persodinant didžiausią dėmesį būtina skirti sodinukų šaknų sistemai, nes didžiąją dalį maisto medžiagų augalai ima iš dirvos ir juos kaupia žiemai. Tad sodinamiems augalams svarbiausia užtikrinti tvirtą šaknų sistemos vystymąsi ir augimą, kaip įmanoma geriau juos aprūpinti būtinais elementais, kitaip medeliai pradės skursti. Prieš sodinant siūloma sodinukų šaknis pamirkyti „Razormin“ tirpale.

Kad vaismedžiai ateinančiais metais būtų sveikesni, nuėmus derlių, lapams krintant, jaunus augalus ir lapų nenumetusius medžius nupurkškite 5 proc. karbamido tirpalu, nukritus lapams naudokite 7 proc. karbamido tirpalą. 700 g birių karbamido trąšų įberkite į 10 l vandens, išmaišykite, kol viskas ištirps, supilkite į purkštuvą ir purkškite.

Šiek tiek kitokios priežiūros reikalauja aviečių krūmai. Karbamido tirpalas šiuo atveju jiems netinka. Išpjaustytą avietyną patartina nupurkšti 0,5 proc. „Champion 50 WP“ preparatu, o lapams jau nukritus, po šalnų, dar sykį 1 % tirpalu. Šis preparatas tinkamas naudoti ekologinėje žemdirbystėje. Tris ketvirtadalius jo sudaro vario hidroksidas, kuris pasižymi dezinfekcinėmis ypatybėmis ir sukuria nepalankią terpę grybinėms ligoms plisti.

Sutvarkius sodą ir nuėmus derlių, „Litagros“ specialistai pataria paruošti žemę rudenį sėjamoms morkoms, burokėliams, ridikėliams, krapams, salotoms, kuriuos auginsite kitais metais. Šias daržoves reikia sėti spalio pabaigoje–lapkričio pirmoje pusėje, kai dirvos temperatūra nukrinta iki 5 laipsnių šilumos, kad sėklos sudygtų ne rudenį, o tik kitų metų pavasarį.

Iki spalio vidurio sodinami žieminiai česnakai. Jiems reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Geriausi česnakų priešsėliai yra ankštinės daržovės, žieminiai javai. Česnakai taip pat gerai auga ir prieš tai augintų įvairių daržovių, ypač kopūstų, agurkų vietoje. Negalima jų sodinti svogūninių daržovių vietoje, nepatartina ten, kur augo bulvės ir morkos.

Žieminius česnakus reikia pradėti ruošti likus 1–2 dienoms iki sodinimo. Pirmiausia skiltelės išskirstomos. Labai svarbu nepažeisti dengiamojo jų lukšto ir nepalikti daug senos ropelės dugnelio, nes jis trukdo įsišaknyti. Norėdami augalus paruošti gerai peržiemoti bei užtikrinti tvirtą šaknų sistemą, sodinamąją medžiagą pamirkykite 0,4–0,6 proc. „Razormin“ ir 0,3 % „Mimoten“ tirpalų mišinyje nuo 0,5 iki 4 valandų. Česnakai nemėgsta šviežio mėšlo, tad fosforo ir kalio trąšos įterpiamos prieš pagrindinį dirvos dirbimą.

Prieš šalnas spalį būtina nubaltinti medžius. Neapsirikite klausydami patarimų, kad šį darbą reikia atlikti pavasarį – tokiu metu, ypač jau sprogstant pumpurams, tai nebetenka prasmės. Baltindami kamienus rudenį, apsaugote juos nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimo, be to taip sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai.

Sutvarkę daržo bei sodo augalus, prisiminkite, kad kambariniai augalai taip pat ruošiasi žiemos metui. Šaltuoju periodu juos reikia laistyti rečiau, nes dėl vandens pertekliaus gali pradėti pūti šaknys. Trumpėjant dienoms, mažėjant šviesos ir šilumos, patartina įjungti šilumos prietaisus ir dirbtinį apšvietimą to reikalaujantiems augalams. Drėgnumui ir temperatūrai smarkiai svyruojant, stebėkite, ar gėlių lapų kraštai nepradėjo džiūti, kristi. Tokioms gėlėms, kaip krotonas, pilėja ar difenbachija, nepatinka pernelyg didelė santykinė oro drėgmė, todėl palaikykite tinkamą klimatą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"