TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Korėjos tradicijos prie Neries

2011 05 17 0:00
Korėjietė verslininkė Joo Yim Park ir jos vyras Yong Hun Kimas jau penkti metai gyvena ir dirba Lietuvoje.
Petro Malūko nuotrauka

Su korėjiete verslininke Joo Yim Park ankstyvą pavasarį susipažinau Pietų Korėjos sostinėje Seule. Regis, kur dar dera sutikti korėjietę ir jos vyrą poną Yong Hun Kimą, jeigu ne jų šalyje. Bet susitikimas buvo netikėtas, nes abu verslininkai tomis dienomis Seule tik svečiavosi, mat jau penktus metus gyvena ir dirba Vilniuje.

Ponią Joo Yim Park susitariau pakalbinti jos namuose Vilniuje. Pietų Korėjos ir Baltijos verslo asociacijos prezidentė, UAB "LK Development" generalinė direktorė taip pat vadovauja vieninteliam Lietuvoje korėjietiško maisto restoranui "Sura".

"Žinoma, mėgstu gaminti namie, kaip ir visos moterys. Juk mes auginame vaikus, rūpinamės šeima", - šypsosi ponia Park, paklausta, ar restoraną turinčiai verslininkei reikalingi namie tokie krepšiai maisto produktų, kokius matau jos virtuvėje. Juk visus patiekalus galima parsinešti iš restorano jau paruoštus.

Ponia Park ir jos vyras ponas Kimas mėgsta rytietiškus - korėjietiškus ir japoniškus - valgius, kuriuos šeimininkė gamina namie. Ji parodo geros lėkštės didumo elektrinį atvirą keptuvą ir paaiškina mėgstanti pagal korėjiečių tradicijas ruošti patiekalus tiesiog ant virtuvės stalo, aplink sėdint šeimai ir svečiams.

Didelė tamsi neįprasto stiliaus krosnis buto svetainėje, kurioje mudvi kalbamės, maistui gaminti nenaudojama, ji skirta patalpoms šildyti. Šalia krosnies paruoštas ryšulėlis malkų - vakarai vėsūs, tad šeimininkai gali šildytis prie ugnies ir pro buto langą grožėtis Neries vaga. "Tokioje krosnyje, matyt, galima ir bulvių išsikepti", - klausiu. "Ne, čia nei bulvių, nei kiaulienos nekepu", - nuoširdžiai juokiasi šeimininkė, jau gerai išmananti "riebius" lietuvių pomėgius ir maisto ruošimo tradicijas.

Šaltas miestas tapo jaukiais namais

Per beveik penkerius metus, praleistus Vilniuje, korėjiečių verslininkų šeima susikūrė savas vietinio gyvenimo tradicijas. "Dabar be galo mėgstu šį miestą. Tačiau kai 2007-ųjų sausį apsigyvenome Vilniuje, man labiausiai trūko saulės ir spalvų", - prisimena ponia Park. Moteris prisipažįsta, kad iš pirmo žvilgsnio miestas jai pasirodė tamsus ir pilkas. Ponas Kimas kelerius metus mezgė verslo kontaktus su Lietuva, todėl dažnai lankydavosi Vilniuje ir čia užtrukdavo - mėnesį ar du. Jo žmona pasakoja ilgai nesidomėjusi nei vyro verslu, nei Lietuva. Namie Seule augo dvi dukros, be to, moteris Korėjoje turėjo savo verslo reikalų, taigi rūpesčių užteko. "Tai truko ne vienus metus. Galiausiai tapo aišku, kad ilgiau taip gyventi nebegalima, nes dažnos kelionės iš Seulo į Vilnių ne tik labai bangiai kainavo, bet ir vargino vyrą. Mat tiesioginių skrydžių tarp šių miestų nebuvo ir dabar nėra. Tenka kaip nors pasiekti Helsinkį, iš ten - 9 valandų skrydis lėktuvu į Seulą. Be to, mano vyras mėgsta tradicinį rytietišką maistą, o gauti tokių patiekalų Vilniuje tada jam buvo sunku", - pasakoja verslininkė. Būtent rūpestis, kaip sutvarkyti sutuoktinio buitį, kai jis atvyksta į Lietuvą verslo reikalais, atvedė ponią Park į Vilnių.

"Atrodo, 2006-ųjų spalio pabaigoje pirmą kartą drauge su vyru aplankiau Vilnių. Pati neturėjau jokių verslo planų, tik norėjau pakeliauti ir pasirūpinti juo. Atskridę į Europą poilsiavome Paryžiuje, paskui pasiekėme Vilnių. Tuo metu sniego mieste nebuvo, bet nuolat lijo. Nė vieną dieną per visą viešnagę nemačiau saulės. Buvo tamsu, šlapia ir šalta. Gatvės ir šaligatviai - duobėti. Pirmą kartą šis miestas man, pratusiai prie idealios tvarkos Pietų Korėjoje, atrodė labai neįprastas", - neslepia verslininkė.

Tada ji neturėjo nė minties, kad kada nors čia pasiliks. Tačiau laikui bėgant įsitraukė į vyro reikalus, o netrukus pradėjo kurti Vilniuje ir savo verslą. "Tada pamaniau: jeigu noriu Lietuvoje turėti savo verslą, privalau pasilikti. Taip ir pasakiau vyrui. Jis neprieštaravo. Jam čia visada patiko, tad dabar jaučiasi laimingas", - sako verslininkė.

Netrukus korėjiečiai apsigyveno Vilniuje. Kurį laiką juos dar stebino ilgus mėnesius gatvėse neištirpstantis sniegas ir tamsa. Kadangi pirmais metais šeima buvo apsistojusi sostinės Subačiaus gatvėje, ponia Park prisimena, kad siauros senamiesčio gatvės, užverstos sniegu, jai atrodė panašios į keistus siaurus koridorius.

Ir prie sniego, ir prie šalčio, net prie saulės ilgesio korėjiečiai Vilniuje greitai priprato. Dabar abu sutartinai tvirtina pamėgę baltas pusnis, žiemą mielai klampojantys po jas Vingio parke, Žvėryne, Neries pakrantėje. Ieškodama gamtos prieglobsčio šeima atsisakė gyvenimo triukšmingame, ankštame Vilniaus senamiestyje ir įsikūrė ramioje, ūksmingoje miesto vietoje prie upės. "Čia tokia ramybė ir tyla, kad mudu negalime atsidžiaugti", - paaiškina ponia Park.

Kadangi mėgstame girtis, jog Vilnius - žalias miestas, rūpi paklausti, kaip svetimšaliams atrodo: ar daugiau žalumos yra mažame Vilniuje, ar milžiniškame Seule. Lietuvio akimis Pietų Korėjos sostinė "žydi" tamsaus stiklo dangoraižiais, ant kurių stogų kuriami mažučiai sodai. Ten veši gyvatvorės, žydi gėlės, o karštą saulėtą dieną ant 30-40 aukštų namo stogo galima prisėsti žaliuojančių spygliuočių pavėsyje.

Ponia Park mano, jog tai daugiau turisto įspūdis. Pasak jos, Seule yra daugybė nuo statybų bumo apsaugotų parkų, o pastaruoju metu atsiranda ypač daug naujų žaliųjų zonų, kuriose visi 10 mln. šio didmiesčio gyventojų stengiasi praleisti kiek įmanoma daugiau laiko.

Gimtinėje jaučiasi lyg lietuviai

Pietų Korėjoje galima išgirsti, kad kone kiekvienas šalies gyventojas labai rūpinasi savo sveikata, mankštinasi, mėgsta sporto klubus ir SPA centrus. Ponia Park ir jos vyras tokio gyvenimo ritmo paiso ir Vilniuje - lanko sporto klubą, daug vaikšto po parką netoli namų, mėgsta būti gamtoje. Be to, verslininkai ir namie turi daugybę priemonių bei prietaisų atgauti jėgoms po dienos darbų. Tai ne tik tradicinis korėjietiškas ženšenis. Elektriniai masažo čiužiniai, suolai ir kiti kiekvieną kūno tašką atpalaiduojantys prietaisai nepaslėpti spintose, o nuolat yra po ranka ir naudojami, nes, šeimininkų požiūriu, savijautai ir sveikatai gerinti būtina skirti tiek laiko, kiek reikia.

Globalus pasaulis nejaukus, bet patogus - gyvenant už 9000 kilometrų nuo savo krašto per internetą galima sužinoti visas jo naujienas, domėtis viskuo, kas ten vyksta, tiesiog šią akimirką. Vasarą tarp Korėjos ir Lietuvos laiko yra 6 valandų skirtumas, žiemą, kai pasukame laikrodžius atgal, - 7 valandų. Taigi Vilniuje rytą atsikėlęs prieš šešias, dar gali spėti paskambinti į Seulą ir paplepėti su draugais, jeigu šie iki vidurnakčio neatsigulė miegoti.

Verslo reikalais šeimai tenka keliauti po visą Lietuvą. "Čia viskas vyksta lėčiau", - sako ponia Park. Ji turi omenyje mūsų gyvenimo tempą, kurį sunku lyginti su korėjiečių. Mat šie yra ne tik darbštūs, bet ir itin greiti bet kokius darbus dirbti. Kaip teigia patys korėjiečiai, taip yra todėl, kad jie - labai nekantrūs. Viską, apie ką tik pagalvoja, tuoj pat nori ir turėti. Taigi korėjiečiai svetimšaliui atrodo ne vaikštantys, o nuolat risnojantys. Jie ir svečią tuoj nekantriai paragina: greičiau, greičiau, bėgte!

Ponia Park neslepia, jog Lietuvoje puikiai jaučiasi kaip tik dėl to, kad čia niekas nelekia strimgalviais ir neragina: bėgte, bėgte! "Lietuvoje viskas vyksta ramiai, daug lėčiau negu Korėjoje. Nuolatinis skubėjimas, veržimasis į priekį - korėjiečių gyvenimo būdas. Bet ateina laikas, kai norisi ramybės, susikaupimo, susikoncentravimo. Todėl mums patinka Lietuvoje, čia jaučiamės gerai", - kalba ji.

Šių metų kovą verslininkų pora po ilgo laiko Seule praleido apie 3 savaites. Vėl skristi į šį miestą ketina vėlyvą rudenį, kai ten bus švenčiama tradicinė nacionalinė šventė. "Kai dabar nuvykstame į Seulą, jaučiamės keistai - lyg būtume du lietuviai Pietų Korėjoje. Šioje šalyje nuolat viskas labai greitai - neįtikimai greitai - keičiasi: kur veda naujas, neseniai nutiestas kelias, kaip naudotis ką tik pasirodžiusia naujausia elektronika, kurios Pietų Korėjoje tiek daug, iš kur lyg per naktį išdygo šis dangoraižis? Gimiau ir daug metų gyvenau Seule, bet dabar ten nuvykusi jaučiuosi lyg būčiau svetimšalė. O pasiekusi Vilniaus oro uostą lengviau atsidūstu - aš jau namie", - šypsosi pasakodama ponia Park.

Dvi suaugusios poros dukros mieliau gyvena Pietų Korėjoje. Mėnesiui ar ilgiau atvykusios į Vilnių aplankyti tėvų jos čia nesijaučia taip jaukiai ir patogiai kaip jiedu. Tėvų namuose nėra dukroms paruošto ir nuolat jų laukiančio kambario, tad merginos mieliau apsistoja ne jų bute ramiame Žvėryne, o įsikuria kuriame nors Vilniaus senamiesčio viešbutyje.

Ponios Park ir pono Kimo namuose dažnai svečiuojasi kiti Lietuvoje gyvenantys korėjiečiai. "Mes visus juos pažįstame, bendraujame šeimomis", - tikina verslininkė. Jos tautiečių mūsų krašte yra labai nedaug, tik keturios korėjiečių poros ir dar keturios šeimos, kuriose vienas - korėjietis, o kitas - lietuvis. "Susirenkame drauge, dažnai kviečiu juos į savo korėjietišką restoraną "Sura", veikiantį "Ozo" prekybos centre. Vakarieniaujame, bendraujame, tiesiog pabūname kartu", - pasakoja verslininkė. Tautiečiai visada drauge švenčia nacionalines šventes, kurios minimos pagal mėnulio kalendorių.

Beje, Naujuosius metus korėjiečiai Lietuvoje švenčia du kartus: ne tik su lietuviais sausio 1-ąją, bet ir su savo tautiečiais vasario viduryje, kaip ir visa Korėja, kurioje Naujieji metai kasmet prasideda vis kitą dieną, nes priklauso nuo mėnulio padėties.

"Mane labai stebina, kad per šventes ar savaitgaliais kone visi Vilniaus gyventojai kur nors išvažiuoja. Miestas lieka beveik tuščias. Tomis dienomis net automobilių aikštelė prie "Akropolio" būna tuščia. O po poros dienų visi staiga grįžta ir miestas vėl ūžia. Negalime tuo atsistebėti, - kalba ponia Park. - Kadangi jau kelerius metus gyvename Vilniuje, taip pripratome prie šio krašto, prie miesto, kad jaučiamės kaip tikruose namuose. Dėkoju Dievui, kad esu čia. Nežinau, kodėl jis mane atvedė į Lietuvą, ką man skyrė, bet kiekvieną ankstyvą rytą atsikėlusi, kai pro svetainės langus butą užplūsta saulė, esu dėkinga, kad gyvenu, kad matau saulę, kad pradedu naują dieną. Ir pasižadu kiekvieną man skirtą užduotį, nors ir menkiausią, atlikti taip stropiai, taip nuoširdžiai, kaip tik leis jėgos. Stengiuosi iš visos širdies padaryti viską, ką galiu, geriausiai ir tada, kai namie gaminu maistą, ir tada, kai tvarkau verslo reikalus. Mūsų gyvenimas Lietuvoje - nauja mūsų gyvenimo dalis, ne tik verslas. Nors pradžia buvo nelengva ir galbūt kai kas liūdino, trikdė, bet laikas bėgo ir mes išmokome įveikti sunkumus."

Lietuvoje - penkti metai

Korėjiečių verslininkų šeima skaičiuoja penktus savo veiklos metus Lietuvoje. "LK Group" (Lietuvos ir Korėjos grupė - aut.) pradėjo veikti 2007-aisiais, įsteigus profesionalių konsultacijų bendrovę UAB "LK Development".

Nuo pat veiklos pradžios iki šiol įmonės tikslas - būti tiltu tarp Pietų Korėjos ir Lietuvos, padėti Korėjos įmonėms ir didžiausioms naujovėms pasiekti Lietuvos rinką, antra vertus, supažindinti korėjiečius su tais produktais, kuriais Lietuva gali didžiuotis.

Nors "LK Group" ir toliau intensyviai dirba šioje srityje, jos veiklos profilis pastaruoju metu smarkiai išsiplėtė: grupė tapo viena LED (šviesos diodų) šviestuvų ekspertų lyderių Lietuvoje, ji intensyviai dirba atliekų tvarkymo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse.

Pietų Korėjos verslininkų iniciatyva mūsų krašte jau įkurta ne viena įmonė, jos veikia Vilniuje, Kaune ir Tauragėje. Bendros korėjiečių investicijos Lietuvoje skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų. Šių metų vasario mėnesį buvo atidarytos dvi Pietų Korėjos ir Lietuvos kapitalo LED šviestuvų surinkimo gamyklos - "LK Green Energy" ir "LK Technology". Verslo planuose - kiti ne menkesni projektai atsinaujinančių energijos išteklių srityse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"