Kosmoso ženklų pašonėje - žemės šviesuliai

Nijolė STORYK 2009-06-02 00:00
Nijolė STORYK 2009-06-02 00:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Aukš­tai dan­gu­je - žvaigž­dės, švie­su­liai, or­bi­tos, žvaigž­dy­nai. Že­mė­je - gė­lės, me­džiais, ak­me­nys, van­duo ir pa­ukš­čiai. O tarp tų skir­tin­gų gam­tos sti­chi­jų - kuk­lus, kas­die­niš­kas ir pa­pras­tas dvie­jų žmo­nių gy­ve­ni­mas. Ta­čiau jie abu kiek ki­to­kie - mo­kan­tys žiū­rė­ti į žvaigž­des ir ma­ty­ti tai, kas yra ant že­mės ir ša­lia jų.

Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijos Kulionių kaime, gyvenantys Gunaras ir Marija Kakarai, kaip jie patys teigia, savo noru pasirinko kitokią būtį - arčiau žvaigždžių, šalia naujojo modernaus etnokosmologijos muziejaus. Atrodytų, kad šiedu įdomūs ir saviti meniškos prigimties žmonės gyvena kaip atsiskyrėliai, į jų namus retokai užsuka net kaimynai.

Bet taip nėra. Nuo tada, kai prieš beveik dvejus metus po rekonstrukcijos buvo atidarytas kol kas vienintelis pasaulyje modernus etnokosmologijos muziejus, į Kulionių kaimą plūsta minios turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš svetur.

Jie abu neturi ramybės nei dieną, nei naktį. Mat daug lankytojų čionai atvyksta naktį stebėti žvaigždžių pro modernų teleskopą.

"Dabar ir mums sutriko normali gyvenimo tėkmė. Žmonėms čia labai įdomu, tad stengiamės priimti visus norinčius, jiems kuo daugiau parodyti, bet ne visada viskas nuo mūsų priklauso. Norint pamatyti pro teleskopą žvaigždes naktį, reikia ypatingos nakties - itin giedro dangus, be jokio debesėlio. Romantiškiausia ir yra tai, kad žmonėms tos vienintelės nakties tenka laukti dvi tris dienas, kartais savaitę ar net ilgiau", - sako astronomas G.Kakaras.

Žinoma, jei prie etnokosmologijos muziejaus būtų viešbutis, daugelis apsistotų nakvynės ir kantriai lauktų. Deja, kol kas tokio viešbučio nėra. Tad lankytojams iš anksto pranešama, kad jie nevažiuotų į Kulionių kaimą vien dėl žvaigždžių.

Astronomas G.Kakaras paslaptingai šypteli,neva žvaigždės mėgsta paslaptis, tad ne visada iš pirmo karto pavyksta tą grožį danguje pamatyti.

"O jeigu rimtai, meteorologai beveik tiksliai nusako, koks bus oras kitą savaitę. Tad dažniausiai orientuojamės į jų žinias ir be reikalo neklaidiname lankytojų", - pasakojo G.Kakaras, kai liftu pakilome į stebėjimo aikštelę.

Kas ten apačioje?

Prie pat naujojo muziejaus ant kalvos prigludęs administracinis pastatas. Čia kukliame dviejų kambarių bute gyvena M. ir G. Kakarai. Šis namas etnokosmologijos muziejaus fone atrodo tarsi koks nykštukas, visiškai nederantis iš pagrindų pasikeitusios aplinkos erdvėje.

Toks vaizdas labai apgaulingas, kol geriau įsižiūri iš viršuje esančios stebėjimo aikštelės, kas yra apačioje. Nors turėtum žiūrėti į žvaigždes, bet negali atitraukti žvilgsnio ir nuo žemės.

Gal tai optinė apgaulė, mėginu juokauti, sakydama astronomui Gunarui. "Ten apačioje nesistenkite įžvelgti žvaigždžių ženklų", - šypteli astronomas. Turiu su juo sutikti, nors taip norisi patikėti gražia pasaka ant žemės.

Kai šalia stūkso dvi kosminės kolonos, savo forma ir dydžiu panašios į ant žemės nusileidusias skraidančias lėkštes, geometrinės akmenų formos irgi primena ateivių išmargintus raštus. Tarp tų akmenų - reto grožio gėlynai ir angelų figūros. "Apačioje yra mano žmonos stichija. Ji moka susikalbėti ne tik su akmenimis, gėlėmis, vandeniu, bet ir su paukščiais čiulbuonėliais", - pasakoja Gunaras.

Žmonos valdos žemiškesnės

Užuot žvelgę į žvaigždes danguje, netrukus leidžiamės žemyn pasidairyti po akmenų ir gėlių žvaigždynus. Tie žvaigždynai, skirtingai nei esantys danguje už keliolikos šviesmečių, sukurti astronomo žmonos dailininkės Marijos rankomis.

Kai šalia, vos už keliolikos metrų, vyko muziejaus rekonstrukcija, buvo manoma, kad senas pastatas, pastatytas maždaug prieš 40 metų, neatlaikys tokio didelio trenksmo. Ir dar kaip atlaikė. Kai viskas aprimo, ir šeimininkai liko tame name gyventi, buvusi vietovė taip pat palengva ėmė keistis.

Astronomo G.Kakaro valdos yra dangaus žvaigždės, o jo žmonos Marijos valdos šiek tiek žemiškesnės, bet taip pat nekasdieniškos. Ji kuria kol kas dar galutinai neužpildytų etnokosmologijos muziejaus ekspozicijų salių eksponatus ir darbuojasi prie namų esančiame akmenų gėlyne. To gėlyno jokiu būdu nepavadinsi rūtų darželiu, kokius dažnai matome kaimo sodybose. Čia kiekvienas kampelis, žaliose vejose virtęs akmens skulptūromis, dvelkia pagoniškų apeigų dvasia.

O kai vakare prie namų sutviska įspūdingas apšvietimas, daugelis pirma apžiūri akmenų kompozicijas, tik paskui eina pasidairyti į žvaigždes. Tiesa, už tai, skirtingai nei muziejuje, nereikia mokėti nė cento. Dėl tokios panosėje esančios "konkurencijos" astronomas nepyksta.

Priešingai, jis labiau didžiuojasi tuo, ką daro jo žmona.

Prisijaukino mėnuliasėkles

Kartais pajuokaudamas Gunaras teigia, kad jo žmona yra ne tik gerasis angelas, bet ir geroji ateivė, atkeliavusi ne iš taip toli, o nuo jūros, ir turinti įgimtą grožio jausmą. Negailėdamas mylimai moteriai gerų žodžių, jis sako, kad kur tik ji prisiliečia, viskas kitaip suskamba ir neatpažįstamai pasikeičia.

Muziejaus direktorius Kulionyse gyvena beveik 40 metų. Marija čionai, kaip anksčiau sakydavo, atitekėjo prieš dešimtmetį. Daug metų gyvenusi prie jūros, ji tarsi perkėlė į Molėtų rajoną jūros dvelksmą - rinko įvairius akmenis, jūros nuplautas medžio šakas ir iš jų kūrė savitas kompozicijas. Kai pririnko akmenukų su skylutėmis, Marija jiems taip pat rado vietą. Virvele lyg girliandą suvėrė ir kaip kalėdinį žaisliuką pakabino ant prie namų augančio vijoklinio mėnuliasėklio augalo. Net ir gėlės susijusios su dangaus kūnais.

Veda į žvaigždes

Ant didžiulio akmens, esančio prie muziejaus turistinių autobusų stovėjimo aikštelės, iškalti svarbiausi G.Kakaro žodžiai: "Iš čia į žvaigždes žemės rūpesčiai veda."

Tiesa, astronomo žmoną čionai atvedė ne vargai, o meilė, kurios atspindžiai švyti aplink kaip žvaigždės.

Gal tik įgudęs aplinkos dizaino specialistas pastebėtų darnų tęsinį nuo namų iki muziejaus.

Iš tiesų tai, kas yra prie namų, tarsi atgyja kitoje aplinkoje. Vėl matome panašiai išdėliotus akmenis. Vienur tie akmenys stūkso tarsi skulptūrų kolonos, ant kurių viršūnių lyg dangtis užridentos senovinės akmens girnapusės.

G.Kakaras, šiaip nelinkęs žerti pagyrų, stabteli prie įėjimo į muziejų. "Ši siena turėjo būti betoninė. Bet Marija ir čia pridėjo savo ranką. Betoną pakeitė akmenų mozaikos siena, išmarginta jos pačios sukurtu raštu. Ar matote ten apačioje kertinį akmenį. Jis ypatingas", - užsiminė G.Kakaras. Dabar ne visi tai žino. Šis kertinis akmuo mena labai senus laikus. Statant naujas trobas toks akmuo buvo pašventinamas ir pažymimas kryžiumi.

Muziejaus direktorius kertinį akmenį prieš septynerius metus rado Suginčių bažnytkaimyje. Perstatant seną trobą, iš pamatų buvo išimtas šis akmuo, ant kurio itin kruopščiai buvo iškaltas kryžiaus ženklas. Dabar šis kertinis akmuo įmūrytas į muziejaus sieną ir simbolizuoja kitus laikus.

Akmenų takas

Ne kartą Gunaras yra sakęs, kad baltiškasis ir aistiškasis pasaulėvaizdis rėmėsi tvirtomis kosmologinėmis atsparomis. Kiekviena sena Žemės rutulio tauta yra turėjusi savo kosmologinę sistemą, kuri reiškėsi per skirtingus įvaizdžius ar simbolius.

Marija tuos simbolius atkartoja savitomis kompozicijomis ir labai paprastomis priemonėmis - senais akmenimis ir rieduliais, kurių Lietuvoje dar yra išlikę.

Daug žmonių, atvykusių į muziejų, užklysta ir į Kakarų kiemą. Šeimininkai nė trupučio nesipiktina, kad svetimi po jų kiemą vaikštinėja. Priešingai, viską daro, kad atvykėliams čia patiktų.

"Nežinau, kas juos atveda į mūsų kiemą. Vieni mėgsta šiaip sau pasėdėti prie Želvos ežero, kiti paukščių čiulbesio pasiklausyti. Pastebėjau, žmonėms čia patinka. Tad reikėjo prie namų sukurti atitinkamą aplinką, kad tai būtų tarsi savotiškas muziejaus tęsinys", - pasakojo Marija.

Prie namų laikinai, kol yra svetimų žmonių, pririštas šuo nė nemėgina loti, jis įpratęs, kad ne vienas čia šeimininkauja.

Moteris veda jos pačios grįstais akmenų takeliais, vardija vis kitokius tarp akmenų įsispraudusius žaliuojančius augalus. Saulės laikrodis, kurį sukūrė skulptorius Petras Mazūras, ir akmeninis takas, vedantis naujojo kosmoso pastato link - tarsi pagrindinis akcentas jaukios žalumos centre.

Marija užsiminė, kad ji skuba baigti pradėtus darbus muziejuje: įrengti etnokultūros ir kitas ekspozicijų sales. Dabar tai ne tik vyro, bet ir jos rūpestis. Savo dirbtuvėje ji dėlioja savitus ženklus.

Marija užsiminė, kad jai vis labiau trūksta laiko prižiūrėti prie namų augančius žalumynus. Bet ji sakė netiesą. Aplink nematyti nė žolelės, tik žydinčios gėlės stiebiasi į saulę. O ir akmenys kaip gyvi - jokios ant jų samanėlės. Dirbtuvėje ant darbo stalo - runų senovinė knyga, skaičiuojanti ateities laiką.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Ma­žiau­siai dvi sprog­me­nų pri­krau­tos sta­ti­nės šeš­ta­die­nį bu­vo nu­mes­tos ant di­džiau­sios li­go­ni­nės Si­ri­jos su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­je Ale­po mies­to da­ly­je, pra­ne­šė šiai įstaigai pa­gal­bą tei­kian­ti [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami