TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Krosnys kūrenamos ne tik pas močiutę kaime

2013 09 12 6:00
A.Akatjevas prie savo sumūrytos Kuznecovo tipo duonkepės krosnies. Krosnininkai.lt nuotrauka

Nuo seno krosnis šildydavo būstą, buvo naudojama kaip viryklė. Net, sakoma, susirgusius vaikus senoliai ant ližės į pravėsusią krosnį pašaudavo, tikėdamiesi išvaryti ligą. Šiuolaikinės krosnys pirmiausia tampa interjero dalimi, nors praverčia ir kaip papildomas šilumos šaltinis, o gurmanai jose ir valgį ruošia.

Populiariausios lietuvių namuose yra krosnys, kurių veikimo principas - kanalų sistema. Pakuroje degant malkoms susidaranti šiluma kyla krosnyje ir visoje patalpoje išvedžiotais kanalais. Kuo jie ilgesni, tuo daugiau šilumos lieka patalpoje, neiškeliauja pro kaminą į lauką.

Šildo grindis ir sienas

„Krosnies konstrukciją galima suprojektuoti kuo įvairiausią. Iš Italijos į Lietuvos dvarus XVIII-XIX amžiuje atkeliavusi hipokaustinė šildymo sistema garsėjo tuo, kad kelios krosnys būdavo sujungiamos į vieną bendrą sistemą, šilumos kanalai buvo išraizgomi ne tik dvaro sienose, bet ir grindyse. Tokį ekonomišką grindų ir sienų šildymą būtų galima įgyvendinti ir šiuolaikiniame name. Daugeliui klientų tai siūliau, tačiau nė vienas nepasiryžo. Teko senuose dvaruose tokias sistemas rekonstruoti“, - pasakojo panevėžietis krosnininkas Darius Juška.

Pašnekovas sako, kad pagal hipokaustinę sistemą įrengtos krosnys iškūrentos šilumą išlaikydavo visą savaitę, o Azijos šalyse ši krosnių technologija buvusi dar tobulesnė – visą parą gerai kurstyta krosnis šilumą skleisdavo iki mėnesio.

Gera krosnis – ne už dyką

Anot D.Juškos, populiariausios šiuo metu sodybose – duonkepės krosnys. Dažnai klientai nori, kad mažoje erdvėje tilptų visi krosnies elementai: duonkepė, viryklė, židinys ir šildomoji sienelė. Kartais nutariama prie krosnies įrengti ir šildomąjį gultą - suoliuką. Tada meistrui nepakanka vien tik konstravimo įgūdžius, prireikia ir vaizduotės.

„Kiek žmonių, tiek ir pageidavimų, tad krosnininko darbas ne tik mūrijimas, bet ir kūryba. Krosnis dažniausiai mūrijame iš molio plytų. Galima ir iš akmens, šis šilumą išlaiko geriau nei molis, bet kainuoja brangiau. Apskritai tunelinės, arba kanalinės, krosnys, mano nuomone, pasiteisina kur kas labiau nei kitokių konstrukcijų, nes jų pakura didelė, o šilumą laiko gerai“, - teigė krosnininkas. D.Juška įsitikinęs – namuose, kur yra krosnis, šilta ir jauku, besikūrenanti ugnis ramina.

Meistras pataria: jeigu krosnis bus naudojama ne tik kaip interjero elementas, bet ir patalpoms šildyti ar valgiui ruošti, tada prastos medžiagos, plytų imitacijos netiks - reikia statyti patikimą įrenginį.

Krosnininkas iš Panevėžio nesikuklina – profesionalių duonkepių krosnių meistrų Lietuvoje belikęs vienas kitas, o darbo kiekvienas turi iš anksto visiems metams. Taigi tokia krosnis namo šeimininkui kainuoja nepigiai. Medžiagos atsieis 10-15 tūkst. litų, antra tiek ar net daugiau kainuos paties meistro darbas. Duonkepę krosnį priklausomai nuo dydžio dažniausiai dviese dirbantys meistrai pastato per vieną dvi savaites.

Malkos sudega visiškai

Kitokią sistemą, kuri plačiai paplitusi Rusijoje, sukūrė rusų inžinierius Igoris Kuznecovas. Pirmosios tokio tipo krosnys pernai išdygo ir Lietuvoje. Kuznecovo krosnyje įkaitusios dujos kyla ne kanalais, o pakimba krosnies viduje įtaisytame apverstos dėžės formos gaubte. Sistemos pagrindas – laisvas dujų judėjimas krosnyje. Įkaitusios karščiausios dujos pakimba gaubte, o vėsdamos leidžiasi ir vėl kaista pakuroje. Tokia sistema leidžia ne tik maksimaliai išnaudoti šilumą, jos į lauką iškeliauja labai mažai. Krosnies pakuroje puikiai sudega ne tik malkos, bet ir visi suodžiai.

„Šios krosnys puikiai atskiria balastines dujas, kurios degimui nereikalingos. Degant jos nuleidžiamos į žemiausią padėtį ir išstumiamos iš degimo kameros. Atėjęs antrinis, iki 500–700 laipsnių įkaitęs, oras visiškai sudegina dujas, kurios nesudegė pradžioje. Per kaminą išeina švarus garas. Taigi degimas ne tik efektyvus, bet ir ekologiškas“, - teigė pernai pirmąją tokio tipo krosnį Lietuvoje pastatęs I.Kuznecovo mokinys Aleksandras Akatjevas.

A.Akatjevas sakė sulaukiantis vis didesnio susidomėjimo šia krosnių sistema. Nors tokios krosnys Rusijoje pirmiausia naudijamos šildymo tikslams, jos būna didesnių gabaritų, o Europoje populiaresnės kompaktiškos krosnys.

„Kuznecovo sistema nėra sudėtinga, tačiau meistrui reikia perprasti keletą esminių principų, todėl važiavau mokytis tiesiai pas išradėją. Dviese su porininku vidutinio dydžio krosnį pastatome per savaitę. Kaina labai priklauso nuo krosnies dydžio, šeimininko pageidavimų. Galime ir už 6 tūkst. pastatyti, o gali ir 12 tūkst. kainuoti“, - darbą įvertino krosnininkas.

Kokliai šyla ilgiau

Trečias specifinis krosnių tipas, kurio negalima nepaminėti, yra koklinės krosnys. Jos statomos ne iš plytų, bet iš keraminių koklių. Pagaminti kokybiškus koklius užtrunka apie porą mėnesių. Iš pradžių jie suformuojami, paskui apie 2 savaites džiovinami, kad natūraliai išgaruotų drėgmė. Nuo skersvėjų ar staigios temperatūrų kaitos molinis paviršius išdžiūsta per greitai ir išsiriečia. Meistras privalo iš anksto nuspėti, kaip koklis riesis, ir išlenkti į priešingą pusę. Be to, į masę kokliams gaminti dedama specialių priemaišų, nes grynas molis per daug plastiškas, o išdžiūvęs - trapus. Išdžiūvę kokliai kalibruojami, nušlifuojami jų kraštai ir pirmą kartą pašaunami į krosnį. Atvėsę glazūruojami ir degami dar kartą. Glazūra padengia molį kaip plonas stiklas - sutvirtina ir saugo nuo drėgmės. Koklių glazūruotą paviršių nesunku nuvalyti - nubraukei dulkes, ir viskas.

Gerai iškūrenta koklinė krosnis patalpas šildo daugiau kaip 24 val., o jos naudingumo koeficientas - net 80 procentų. Trūkumas tas, kad kokliai įšyla lėtai, ir šiluma pasklinda tik po geros valandos, o krosnis visiškai iškūrenama per 1-3 valandas. Be to, koklinė krosnis gerai šildo tik 1-3 artimiausias patalpas. Kuo daugiau pertvarų, tuo prasčiau namai šyla. Jeigu jums krosnis - tik dekoro elementas, šilumos užteks, bet jeigu sodyboje gyvensite per žiemą, į krosnį reikėtų įsistatyti specialių ketinį įdėklą - kapsulę, kurioje greitai įšilęs oras kanalais nukeliauja į kitas patalpas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"