Krosnys kūrenamos ne tik pas močiutę kaime

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2013-09-12 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2013-09-12 06:00
A.Akatjevas prie savo sumūrytos Kuznecovo tipo duonkepės krosnies. Krosnininkai.lt nuotrauka
Nuo se­no kros­nis šil­dy­da­vo būs­tą, bu­vo nau­do­ja­ma kaip vi­ryk­lė. Net, sa­ko­ma, su­sir­gu­sius vai­kus se­no­liai ant li­žės į pra­vė­su­sią kros­nį pa­šau­da­vo, ti­kė­da­mie­si iš­va­ry­ti li­gą. Šiuo­lai­ki­nės kros­nys pir­miau­sia tam­pa in­ter­je­ro da­li­mi, nors pra­ver­čia ir kaip pa­pil­do­mas ši­lu­mos šal­ti­nis, o gur­ma­nai jo­se ir val­gį ruo­šia.

Po­pu­lia­riau­sios lie­tu­vių na­muo­se yra kros­nys, ku­rių vei­ki­mo pri­nci­pas - ka­na­lų sis­te­ma. Pa­ku­ro­je de­gant mal­koms su­si­da­ran­ti ši­lu­ma ky­la kros­ny­je ir vi­so­je pa­tal­po­je iš­ve­džio­tais ka­na­lais. Kuo jie il­ges­ni, tuo dau­giau ši­lu­mos lie­ka pa­tal­po­je, ne­iš­ke­liau­ja pro ka­mi­ną į lau­ką.

Šil­do grin­dis ir sienas

„Kros­nies kons­truk­ci­ją ga­li­ma su­pro­jek­tuo­ti kuo įvai­riau­sią. Iš Ita­li­jos į Lie­tu­vos dva­rus XVIII-XIX am­žiu­je at­ke­lia­vu­si hi­po­kaus­ti­nė šil­dy­mo sis­te­ma gar­sė­jo tuo, kad ke­lios kros­nys bū­da­vo su­jun­gia­mos į vie­ną bend­rą sis­te­mą, ši­lu­mos ka­na­lai bu­vo iš­raiz­go­mi ne tik dva­ro sie­no­se, bet ir grin­dy­se. To­kį eko­no­miš­ką grin­dų ir sie­nų šil­dy­mą bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti ir šiuo­lai­ki­nia­me na­me. Dau­ge­liui klien­tų tai siū­liau, ta­čiau nė vie­nas ne­pa­si­ry­žo. Te­ko se­nuo­se dva­ruo­se to­kias sis­te­mas re­kons­truo­ti“, - pa­sa­ko­jo pa­ne­vė­žie­tis kros­ni­nin­kas Da­rius Juš­ka.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad pa­gal hi­po­kaus­ti­nę sis­te­mą įreng­tos kros­nys iš­kū­ren­tos ši­lu­mą iš­lai­ky­da­vo vi­są sa­vai­tę, o Azi­jos ša­ly­se ši kros­nių tech­no­lo­gi­ja bu­vu­si dar to­bu­les­nė – vi­są par­ą ge­rai kurs­ty­ta kros­nis ši­lu­mą skleis­da­vo iki mė­ne­sio.

Ge­ra kros­nis – ne už dyką

Anot D.Juš­kos, po­pu­lia­riau­sios šiuo me­tu so­dy­bo­se – duo­nke­pės kros­nys. Daž­nai klien­tai no­ri, kad ma­žo­je erd­vė­je tilp­tų vi­si kros­nies ele­men­tai: duo­nke­pė, vi­ryk­lė, ži­di­nys ir šil­do­mo­ji sie­ne­lė. Kar­tais nu­ta­ria­ma prie kros­nies įreng­ti ir šil­do­mą­jį gul­tą - suo­liu­ką. Ta­da meis­trui ne­pa­kan­ka vien tik kons­tra­vi­mo įgū­džius, pri­rei­kia ir vaiz­duo­tės.

„Kiek žmo­nių, tiek ir pa­gei­da­vi­mų, tad kros­ni­nin­ko dar­bas ne tik mū­ri­ji­mas, bet ir kū­ry­ba. Kros­nis daž­niau­siai mū­ri­ja­me iš mo­lio ply­tų. Ga­li­ma ir iš ak­mens, šis ši­lu­mą iš­lai­ko ge­riau nei mo­lis, bet kai­nuo­ja bran­giau. Aps­kri­tai tu­ne­li­nės, ar­ba ka­na­li­nės, kros­nys, ma­no nuo­mo­ne, pa­si­tei­si­na kur kas la­biau nei ki­to­kių kons­truk­ci­jų, nes jų pa­ku­ra di­de­lė, o ši­lu­mą lai­ko ge­rai“, - tei­gė kros­ni­nin­kas. D.Juš­ka įsi­ti­ki­nęs – na­muo­se, kur yra kros­nis, šil­ta ir jau­ku, be­si­kū­re­nan­ti ug­nis ra­mi­na.

Meis­tras pa­ta­ria: jei­gu kros­nis bus nau­do­ja­ma ne tik kaip in­ter­je­ro ele­men­tas, bet ir pa­tal­poms šil­dy­ti ar val­giui ruo­šti, ta­da pra­stos me­džia­gos, ply­tų im­ita­ci­jos ne­tiks - rei­kia sta­ty­ti pa­ti­ki­mą įren­gi­nį.

Kros­ni­nin­kas iš Pa­ne­vė­žio ne­si­kuk­li­na – pro­fe­sio­na­lių duo­nke­pių kros­nių meis­trų Lie­tu­vo­je be­li­kęs vie­nas ki­tas, o dar­bo kiek­vie­nas tu­ri iš anks­to vi­siems me­tams. Tai­gi to­kia kros­nis na­mo šei­mi­nin­kui kai­nuo­ja ne­pi­giai. Me­džia­gos at­sieis 10-15 tūkst. li­tų, an­tra tiek ar net dau­giau kai­nuos pa­ties meis­tro dar­bas. Duo­nke­pę kros­nį pri­klau­so­mai nuo dy­džio daž­niau­siai dvie­se dir­ban­tys meis­trai pa­sta­to per vie­ną dvi sa­vai­tes.

Mal­kos su­de­ga visiškai

Ki­to­kią sis­te­mą, ku­ri pla­čiai pa­pli­tu­si Ru­si­jo­je, su­kū­rė ru­sų in­ži­nie­rius Igo­ris Kuz­ne­co­vas. Pir­mo­sios to­kio ti­po kros­nys per­nai iš­dy­go ir Lie­tu­vo­je. Kuz­ne­co­vo kros­ny­je įkai­tu­sios du­jos ky­la ne ka­na­lais, o pa­kim­ba kros­nies vi­du­je įtai­sy­ta­me ap­vers­tos dė­žės for­mos gaub­te. Sis­te­mos pa­grin­das – lais­vas du­jų ju­dė­ji­mas kros­ny­je. Įkai­tu­sios karš­čiau­sios du­jos pa­kim­ba gaub­te, o vės­da­mos lei­džia­si ir vėl kais­ta pa­ku­ro­je. To­kia sis­te­ma lei­džia ne tik mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti ši­lu­mą, jos į lau­ką iš­ke­liau­ja la­bai ma­žai. Kros­nies pa­ku­ro­je pui­kiai su­de­ga ne tik mal­kos, bet ir vi­si suo­džiai.

„Šios kros­nys pui­kiai at­ski­ria ba­las­ti­nes du­jas, ku­rios de­gi­mui ne­rei­ka­lin­gos. De­gant jos nu­lei­džia­mos į že­miau­sią pa­dė­tį ir iš­stu­mia­mos iš de­gi­mo ka­me­ros. At­ėjęs an­tri­nis, iki 500–700 laips­nių įkai­tęs, oras vi­siš­kai su­de­gi­na du­jas, ku­rios ne­su­de­gė pra­džio­je. Per ka­mi­ną iš­ei­na šva­rus ga­ras. Tai­gi de­gi­mas ne tik efek­ty­vus, bet ir eko­lo­giš­kas“, - tei­gė per­nai pir­mą­ją to­kio ti­po kros­nį Lie­tu­vo­je pa­sta­tęs I.Kuz­ne­co­vo mo­ki­nys Alek­sand­ras Akat­je­vas.

A.Akat­je­vas sa­kė su­lau­kian­tis vis di­des­nio su­si­do­mė­ji­mo šia kros­nių sis­te­ma. Nors to­kios kros­nys Ru­si­jo­je pir­miau­sia nau­di­ja­mos šil­dy­mo tiks­lams, jos bū­na di­des­nių ga­ba­ri­tų, o Eu­ro­po­je po­pu­lia­res­nės kom­pak­tiš­kos kros­nys.

„Kuz­ne­co­vo sis­te­ma nė­ra su­dė­tin­ga, ta­čiau meis­trui rei­kia perp­ras­ti ke­le­tą es­mi­nių pri­nci­pų, to­dėl va­žia­vau mo­ky­tis tie­siai pas iš­ra­dė­ją. Dvie­se su po­ri­nin­ku vi­du­ti­nio dy­džio kros­nį pa­sta­to­me per sa­vai­tę. Kai­na la­bai pri­klau­so nuo kros­nies dy­džio, šei­mi­nin­ko pa­gei­da­vi­mų. Ga­li­me ir už 6 tūkst. pa­sta­ty­ti, o ga­li ir 12 tūkst. kai­nuo­ti“, - dar­bą įver­ti­no kros­ni­nin­kas.

Kok­liai šy­la il­giau

Tre­čias spe­ci­fi­nis kros­nių ti­pas, ku­rio ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti, yra kok­li­nės kros­nys. Jos sta­to­mos ne iš ply­tų, bet iš ke­ra­mi­nių kok­lių. Pa­ga­min­ti ko­ky­biš­kus kok­lius už­trun­ka apie po­rą mė­ne­sių. Iš pra­džių jie su­for­muo­ja­mi, pa­skui apie 2 sa­vai­tes džio­vi­na­mi, kad na­tū­ra­liai iš­ga­ruo­tų drėg­mė. Nuo skers­vė­jų ar stai­gios tem­pe­ra­tū­rų kai­tos mo­li­nis pa­vir­šius iš­džiūs­ta per grei­tai ir iš­si­rie­čia. Meis­tras pri­va­lo iš anks­to nu­spė­ti, kaip kok­lis rie­sis, ir iš­lenk­ti į prieš­in­gą pu­sę. Be to, į ma­sę kok­liams ga­min­ti de­da­ma spe­cia­lių prie­mai­šų, nes gry­nas mo­lis per daug plas­tiš­kas, o iš­džiū­vęs - tra­pus. Iš­džiū­vę kok­liai ka­lib­ruo­ja­mi, nu­šli­fuo­ja­mi jų kraš­tai ir pir­mą kar­tą pa­šau­na­mi į kros­nį. At­vė­sę gla­zū­ruo­ja­mi ir de­ga­mi dar kar­tą. Gla­zū­ra pa­den­gia mo­lį kaip plo­nas stik­las - su­tvir­ti­na ir sau­go nuo drėg­mės. Kok­lių gla­zū­ruo­tą pa­vir­šių ne­sun­ku nu­va­ly­ti - nu­brau­kei dul­kes, ir vis­kas.

Ge­rai iš­kū­ren­ta kok­li­nė kros­nis pa­tal­pas šil­do dau­giau kaip 24 val., o jos nau­din­gu­mo koe­fi­cien­tas - net 80 pro­cen­tų. Trū­ku­mas tas, kad kok­liai įšy­la lė­tai, ir ši­lu­ma pa­sklin­da tik po ge­ros va­lan­dos, o kros­nis vi­siš­kai iš­kū­re­na­ma per 1-3 va­lan­das. Be to, kok­li­nė kros­nis ge­rai šil­do tik 1-3 ar­ti­miau­sias pa­tal­pas. Kuo dau­giau pert­va­rų, tuo pra­sčiau na­mai šy­la. Jei­gu jums kros­nis - tik de­ko­ro ele­men­tas, ši­lu­mos už­teks, bet jei­gu so­dy­bo­je gy­ven­si­te per žie­mą, į kros­nį rei­kė­tų įsis­ta­ty­ti spe­cia­lių ke­ti­nį įdėk­lą - kap­su­lę, ku­rio­je grei­tai įši­lęs oras ka­na­lais nu­ke­liau­ja į ki­tas pa­tal­pas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (6)
liutauras  83.181.84.56 2016-07-05 12:29:35
Labai graziai tas Aleksandras Akatjevas paraso,bet kalbos nuo darbu labai skiriasi.Man pastate toki peciu bet jis beveik visai nesyla.Jau puse metu praejo ,o jis broko neistaiso meluoja ,i skambucius neatsako,slapstosi ir pinigu negrazina.Nepatariu su tokiu" meistru" tureti reikalu.Daugiau info tel.867643348
0 0  Netinkamas komentaras
viktoras gurdisas  78.62.53.52 2015-12-06 21:04:10
cia raso tavo mokinis sportu viktoras rasyk
0 0  Netinkamas komentaras
Rolandas  192.168.88.32 2015-08-09 23:15:08
prasau patarkite kaip pasigamint gera molio skiedini.noriu persistatyti kokline virykle.girdejau dabar kai kur naudoja vokiška mišinį HKM, ar galėčiau juo pakeisti molio skiedini mano atveju su kokliais? Labai bučiau dėkingas už atsakymą.
0 0  Netinkamas komentaras
alma  213.103.175.69 2014-12-10 16:39:07
Sudomino kuznecovo sistema,gerai būtų tokį name pečių turėti.Ga l galima su pačiu meistru susisiekti?
4 1  Netinkamas komentaras
Arvydas  10.1.49.230 2014-10-19 11:37:13
Atrodo kaip stebuklas siais laikais!Ir as noreciau ismokti statyti,jei tik meistras Aleksejus sutiktu priimti i mokinius,nors man jau ne 30 ir ne50...
2 0  Netinkamas komentaras
Vil­niaus vi­ce­me­ras kon­ser­va­to­rius Val­das Ben­kuns­kas krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą pra­šy­da­mas pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos skelb­to kon­kur­so į Var­to­to­jų tei­sių [...]
Lie­tu­va penk­ta­die­nį ati­duo­da duo­klę ve­lio­niui Iz­rae­lio prezidentui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Pra­ėju­sią sa­vai­tę at­skleis­tą ma­si­nę „Ya­hoo“ var­to­to­jų duo­me­nų va­gys­tę įvyk­dė „pro­fe­sio­na­lūs“ prog­ra­mi­šiai, ku­rie šiuo poel­giu sie­kė pa­si­pel­ny­ti, ro­do ana­li­zė, atlikta ap­sau­gos spe­cia­lis­tų.
JAV vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry ket­vir­ta­die­nį pers­pė­jo, kad dėl Ale­po puo­li­mo Va­šing­to­nas Si­ri­jos klau­si­mu yra prie sa­vo de­ry­bų su Rusija nu­trau­ki­mo ri­bos.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Ket­vir­ta­die­nį, per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nia­me fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų cen­tre, pa­skelb­ti Šve­di­jos vers­lo ap­do­va­no­ji­mų 2016 nu­ga­lė­to­jai. Jais ta­po prof. dr. Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, [...]
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami