KTU ekspertas: sąskaitas už buto šildymą galime sumažinti per pusę

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2014-10-15 11:47
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2014-10-15 11:47
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Ar­tė­jant šal­ta­jam se­zo­nui, ne­iš­ven­gia­mai ky­la dis­ku­si­jos apie di­džiu­les sąs­kai­tas už būs­to šil­dy­mą. Pa­sak KTU eks­per­to, jas ga­li­ma su­ma­žin­ti be­veik per­pus, ta­čiau tam rei­kia ne­bi­jo­ti ne tik re­no­va­ci­jos, bet pa­gal­vo­ti ir apie dar ne­iš­nau­do­tas šil­dy­mo tech­no­lo­gi­jas.

Pri­me­na se­nas ame­ri­kie­tiš­kas mašinas

Šil­dy­mas ir jį ly­din­tys mo­kes­čiai – kas­me­ti­nis gal­vos skaus­mas se­nuo­se na­muo­se gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams. Daž­nai dar so­vie­ti­nės sta­ty­bos dau­gia­bu­čiai ši­lu­mos su­lai­ky­mo at­žvil­giu – kiau­ri kaip rė­tis, mat sta­ty­ti lai­kais, kai šil­dy­mas be­veik nie­ko ne­kai­nuo­da­vo.

Pa­sak Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Sta­ty­bos ir ar­chi­tek­tū­ros fa­kul­te­to Pa­sta­tų ener­gi­nių sis­te­mų ka­ted­ros ve­dė­jo And­riaus Ju­re­lio­nio, vie­na iš ge­riau­sių iš­ei­čių su­ma­žin­ti šil­dy­mo sąs­kai­tas – pa­sta­tų re­no­va­ci­ja.

„Dau­gia­bu­čiai na­mai, sto­vin­tys ša­lies mies­tuo­se, sta­ty­ti pa­gal se­nas tai­syk­les ir se­nus stan­dar­tus. Jie pri­me­na se­nus ame­ri­kie­tiš­kus au­to­mo­bi­lius, ku­rie ga­min­ti ne­krei­piant dė­me­sio į su­nau­do­ja­mų de­ga­lų kie­kį, mat ku­ras anuo­met JAV kai­nuo­da­vo cen­tus“, – ly­gi­no A. Ju­re­lio­nis.

Nors na­mų re­no­va­ci­ja dar kai kur ver­ti­na­ma skep­tiš­kai, moks­li­nin­ko tei­gi­mu, re­no­va­vus na­mą, su­tau­po­ma net apie 40 proc. ši­lu­mos, skir­tos jo šil­dy­mui.

„Re­no­va­ci­ja – vi­sa­pu­siš­kai nau­din­gas pro­ce­sas. Čia ga­li­me kal­bė­ti ne tik apie su­tau­po­mą ši­lu­mą, ta­čiau ir apie vie­ti­nes sta­ty­bų bend­ro­ves, at­lie­kan­čias re­no­va­ci­jas, ku­rioms pa­dau­gė­ja už­sa­ky­mų – taip su­ku­ria­mos pa­pil­do­mos dar­bo vie­tos, vers­las ple­čia­si“, – pa­sa­ko­jo KTU moks­li­nin­kas.

Andrius Jurelionis /KTU archyvo nuotrauka

Re­no­vuo­ti rei­kia viską

A. Ju­re­lio­nis pa­brė­žė, kad re­no­va­ci­ja pa­de­da keis­ti ir ga­mi­na­mos ener­gi­jos iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių san­ty­kį – ma­žė­jant įpras­tos ener­gi­jos są­nau­doms, ku­ri pa­lei­džia­ma vė­jais ne­re­no­vuo­ta­me na­me, ga­li­ma ati­tin­ka­mai di­din­ti ener­gi­jos ga­vi­mą iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių.

„Be abe­jo, re­no­va­vus na­mą, ši­lu­mos su­var­to­ji­mas su­ma­žės 40 proc., ta­čiau sąs­kai­tos su­ma­žės ma­žiau, nes gy­ven­to­jams tam ti­krą lai­ką rei­kės mo­kė­ti pa­im­tą pa­sko­lą re­no­va­ci­jai ir pa­lū­ka­nas. Iš­si­mo­kė­jus pa­sko­lą, už šil­dy­mą žmo­nės mo­kės ti­krai ma­žiau ir jiems dau­giau nie­ka­da ne­rei­kės verž­tis dir­žų ar­tė­jant žie­mos se­zo­nui“, – sa­kė KTU moks­li­nin­kas.

Pa­sak jo, pa­si­ry­žus re­no­vuo­ti dau­gia­bu­tį, rei­kė­tų ne­bi­jo­ti in­ves­tuo­ti šiek tiek dau­giau ir at­lik­ti pil­ną re­no­va­ci­ją – įstik­lin­ti ir laip­ti­nės bal­ko­nus ar pa­keis­ti jo­je esan­čius su­si­dė­vė­ju­sius lan­gus, per ku­rios lau­kan taip pat iš­ei­na ne­ma­žas ši­lu­mos kie­kis.

„Laip­ti­nė­je esant ma­žes­nei tem­pe­ra­tū­rai, bu­tai pra­ran­da ši­lu­mą per sie­nas į laip­ti­nę. Su re­no­va­ci­ja ga­li bū­ti su­de­rin­ti ne­tgi gra­žūs kons­truk­ci­niai spren­di­mai – su­tvir­tin­ti ir įstik­lin­ti api­by­rė­ję ar su­nkiai be­si­lai­kan­tys laip­ti­nės bal­ko­nai ar net sto­ge­liai prie dau­gia­bu­čių na­mų įėji­mų“, – sa­kė A. Ju­re­lio­nis.

KTU moks­li­nin­kas sa­kė, kad žmo­nės daž­nai ne­sup­ran­ta, jog pa­si­nau­do­jus re­no­va­ci­ja ga­li­ma ge­ro­kai at­nau­jin­ti ir pa­čią na­mo iš­vaiz­dą. To­kia komp­lek­si­nė re­no­va­ci­ja gal ir bū­na šiek tiek bran­ges­nė, ta­čiau ap­sau­go žmo­nes nuo įvai­rių rink­lia­vų smul­kiems re­mon­to dar­bams at­ei­ty­je ir tuo pa­čiu di­di­na būs­to kai­ną, su­gal­vo­jus jį par­duo­ti.

Dau­gia­bu­čiuo­se – re­ku­pe­ra­ci­ja ir sau­lės kolektoriai

A. Ju­re­lio­nio tei­gi­mu, dar la­biau ener­gi­jos su­var­to­ji­mą, o tuo pa­čiu ir sąs­kai­tas, ga­lė­tų su­ma­žin­ti ir al­ter­na­ty­vio­sios, at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos pri­nci­pu vei­kian­čios sis­te­mos. Vie­na to­kių – ant sto­gų iš­kel­ti sau­lės ko­lek­to­riai.

Jų jau ga­li­ma ras­ti ir mies­tuo­se ant dau­gia­bu­čių. Gy­ven­to­jai, no­rin­tys šil­dy­tis šia tech­no­lo­gi­ja van­de­nį, tu­rė­tų pa­skai­čiuo­ti, ar tai jiems ap­si­mo­ka, mat karš­tas van­duo daž­niau­siai nau­do­ja­mas daž­niau­siai ry­te ar­ba grį­žus iš dar­bo. Šiais lai­ko tar­pais pa­šil­dy­to van­dens su­nau­do­ji­mas la­bai pa­di­dė­ja, tad tam rei­kė­tų įreng­ti ir pa­pil­do­mas jo tal­pas, joms reik­tų su­ras­ti ir vie­tą na­me. Ta­čiau ne­pai­sant vi­sų šių tech­no­lo­gi­nių truk­džių, lai­ko pers­pek­ty­vo­je sau­lės ko­lek­to­riai mo­ka­mas sąs­kai­tas ir­gi su­ma­žin­tų.

Dar vie­na tech­no­lo­gi­ja – iš bu­tų vė­di­ni­mo sis­te­mos iš­ei­nan­čio oro ši­lu­mos pa­nau­do­ji­mas ar­ba re­ku­pe­ra­ci­ja.

„Šio oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kia apie 20 laips­nių ši­lu­mos – šią ši­lu­mą iš jo ga­li­ma pa­siim­ti ir nau­do­ti. Tam yra pri­tai­ko­mi ši­lu­mos siurb­liai. Šiuo me­tu to­kios sis­te­mos Lie­tu­vo­je jau yra die­gia­mos, sten­gia­ma­si jas po­pu­lia­rin­ti. Juk šią ši­lu­mą mes tie­siog iš­me­ta­me į orą, o re­ku­pe­ra­ci­jos spren­di­mas gan ne­sun­kiai tech­no­lo­giš­kai įgy­ven­di­na­mas“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Vie­na po­pu­lia­riau­sių šios tech­no­lo­gi­jos pa­nau­do­ji­mų sri­čių – su­gra­žin­ta ši­lu­ma nau­do­ja­ma šil­dant gy­va­tu­kus vo­nio­je.

Kal­bė­da­mas apie tarp pri­va­čių na­mų sa­vi­nin­kų po­pu­lia­rė­jan­tį geo­ter­mi­nio šil­dy­mo bū­dą, A. Ju­re­lio­nis abe­jo­jo, ar sklan­džiai pa­vyk­tų šią tech­no­lo­gi­ją per­kel­ti į dau­gia­bu­čius. Tam rei­kė­tų at­lik­ti ne­ma­žai grę­ži­nių ar­ba di­de­lio lais­vo plo­to, ku­ria­me bū­tų iš­dės­to­ma ši tech­no­lo­gi­ja – tan­kiai gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se šiuos spren­di­mus bū­tų su­nku įgy­ven­din­ti.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (10)
Realistas..  86.38.158.150 2014-11-12 20:27:18
laukiu,nesulaukiu,kada koks profesorius patars ukininkams melzti jaucius,kad daugiau pelno gautu..(nusisnekejau,taip,kaip profesoriai) kiekvienai prekei turi buti kaina ar vnt.ar kg.,ar kwh,o ne fikcijai,kiek reikia..KOL ZMONES NETURES TIKSLIU SILUMOS PIRKIMO IR SANAUDU APSKAITOS APARATU,TOL MOKES IVAIRIOMS GRUPUOTEMS PAGAL POREIKIUS (komunizmo lozungas:kiek reikes,tiek ir pasimsim.)juk ir uz siuksles mokame ne uz realius kiekius,o tiek,kiek reikia gamtos "myletojams" betvarke ten,kur nera tikslios pskaitos,kol kazka labai sildo pinigai, jokios renovacijos ar kontroles nieko neisspres..
0 0  Netinkamas komentaras
siulau renovuoti  94.244.80.185 2014-11-01 00:02:49
renovuotojams smegenine, nes po ju renovaciju namai tik pelyja, gal ta renovacija neturetu uzdusinti namo sienu,gal geriau zmonems padeti renovuotis is vidaus ,--a???
0 0  Netinkamas komentaras
nesuprantu  10.0.220.16 2014-10-25 16:01:11
gal aš beprotis imu paskolą iš banko 20 m.bet niekas negarantuoja kad daugiabutis tarnaus 25 m., juolab kad plastikinių langų sandarinimas duoda garantija tik 5 m, po to jis tampa šalto oro laidininku. Arba jei renovuojame namą tai pradžioje turi savivaldybė sutvarkyti šilumos lauko tinklus, nejau ir po renovacijos už lauko šilumos nuostolius mokės gyventojai.Ir aplamai kas dabar daugiabutyje priklauso gyventojui reikia pagalvoti, kas ką nori tą daro.
0 0  Netinkamas komentaras
nieko naujo  88.222.175.112 2014-10-22 11:18:47
apie visa tai , ir dar placiau, jau seniai zinome .Kad tai vyktu turetu buti iteisintas renovavimas dalimis, gal tuomet jis ir pajudetu
0 0  Netinkamas komentaras
Skaitytojas  212.117.26.247 2014-10-18 08:46:53
Sąskaitos realiai sumažėtų tik po 20 metų, kai gyventojai išsimoka paskolas. Iki tol mokesčiai sumažėtų labai labai nežymiai. Taigi po tiek daug laiko mokėjus paskolą bus galima namą renovuoti vėl, juk renovacija ne amžina, tad ar negeriau tiesiog pirktis kita butą naujame name?
0 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Sal­ma­nas pir­ma­die­nį 20 proc. su­ma­ži­no ka­bi­ne­to mi­nis­trų at­ly­gi­ni­mus ir ap­kar­pė iš­mo­kas ki­tiems vals­ty­bės par­ei­gū­nams, tęs­da­mas tau­py­mo po­li­ti­ką, kurią pa­ska­ti­no su­ma­žė­ju­sios [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami