KTU mokslininkas: saulės kolektoriai – neišnaudojama daugiabučių renovacijos galimybė

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2016-05-02 06:00
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2016-05-02 06:00
solar.com nuotrauka
Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra re­no­vuo­ta dau­giau nei 350 dau­gia­bu­čių, ta­čiau tik apie 5 proc. jų gy­ven­to­jų pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be ant sto­go įsi­reng­ti sau­lės ko­lek­to­rius ir to­kiu bū­du per me­tus iš­lai­das karš­to van­dens ruo­ši­mui su­ma­žin­ti apie 40–60 proc., o šil­tuo­ju me­tu – net iki 90 proc.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Sta­ty­bos ir ar­chi­tek­tū­ros fa­kul­te­to (KTU SAF) moks­li­nin­kas Ro­kas Va­lan­čius tei­gia, kad lie­tu­viams vis dar trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos šal­ti­nius, o mi­tą, kad Lie­tu­vo­je at­si­nau­ji­nan­čiai ener­ge­ti­kai yra ne­pa­lan­kus kli­ma­tas, pa­nei­gia ry­tų Vo­kie­ti­jos pa­vyz­džiu, ku­rio­je dau­gu­mą sto­gų jau den­gia sau­lės ko­lek­to­riai, ra­šo­ma por­ta­le ktu.lt.

Veiks­min­ges­ni – plokš­tie­ji sau­lės kolektoriai

Sau­lės ko­lek­to­rių pri­tai­ky­mą vyk­dant dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ją ty­ręs spe­cia­lis­tas tei­gia, jog, no­rint su­tau­py­ti karš­to van­dens iš­lai­das pa­si­tel­kiant Sau­lę, rei­kia ži­no­ti ke­lis es­mi­nius punk­tus. Pir­miau­siai siū­lo­ma nau­do­ti plokš­čiuo­sius sau­lės ko­lek­to­rius, ku­rie yra pi­ges­ni, pa­si­žy­mi il­ges­niu tar­na­vi­mo lai­ku ir di­des­niu at­spa­ru­mu ap­lin­kos po­vei­kiui nei va­kuu­mi­niai ko­lek­to­riai.

„Nors va­kuu­mi­niai ko­lek­to­riai tu­ri pri­va­lu­mų, to­kių, kaip ma­žes­ni ši­lu­mi­niai nuo­sto­liai, pa­sie­kia­mos aukš­tes­nės dar­bi­nės tem­pe­ra­tū­ros, ta­čiau at­lik­ti ty­ri­mai Lie­tu­vo­je par­odė, kad sis­te­mos su va­kuu­mi­niais sau­lės ko­lek­to­riais pa­ga­mi­na to­kį pa­tį ar­ba net ma­žes­nį ener­gi­jos kie­kį iš vie­no kvad­ra­ti­nio me­tro bend­ro­jo pa­vir­šiaus plo­to per me­tus“, – at­lik­tų ty­ri­mų re­zul­ta­tais da­li­jo­si R. Va­lan­čius.

Rokas Valančius./Ktu.lt nuotrauka

Daž­niau­sia ir di­džiau­sia da­ro­ma klai­da re­no­vuo­jant dau­gia­bu­čių na­mus – pra­stas in­ves­ti­ci­nis pro­jek­tas. Pa­sak KTU moks­li­nin­ko, gy­ven­to­jai, no­rin­tys įsi­dieg­ti al­ter­na­ty­vius ener­gi­jos šal­ti­nius, tu­rė­tų kel­ti pa­pil­do­mus rei­ka­la­vi­mus in­ves­ti­ci­nių pla­nų ren­gė­jams.

In­ves­ti­ci­nio pro­jek­to ren­gė­jas tu­rė­tų tu­rė­ti pa­tir­ties ir spe­cia­li­zuo­tą įran­gą to­kių sis­te­mų mo­de­lia­vi­mui („T*Sol“, „Po­ly­sun“ ar kt.). Iš pa­teik­tų mo­de­lia­vi­mo re­zul­ta­tų už­sa­ko­vai ga­lė­tų pa­si­rink­ti jiems la­biau­siai tin­ka­mą va­rian­tą. Taip pat rei­kia iš anks­to nu­ma­ty­ti pa­tal­pas aku­mu­lia­ci­nėms tal­poms įreng­ti, įver­tin­ti esa­mą sto­go plo­tą bei jo kons­truk­ci­ją.

At­si­pir­ki­mo lai­kas – 10 metų

Nors po­žiū­ris į sau­lės ener­ge­ti­ką kas­met ge­rė­ja ir gy­ven­to­jai vis dau­giau ži­no apie sau­lės ko­lek­to­rių sis­te­mas bei jų tei­kia­mą nau­dą, daž­ną su­stab­do san­ty­ki­nai di­de­lė šių sis­te­mų kai­na ir at­si­pir­ki­mo lai­kas.

„Vi­du­ti­nis sau­lės ko­lek­to­rių at­si­pir­ki­mo lai­kas re­no­vuo­ta­me dau­gia­bu­ty­je yra apie 10 me­tų, ne­ver­ti­nant vals­ty­bės par­amos, ta­čiau jis pri­klau­so nuo dau­ge­lio fak­to­rių – įreng­tos sis­te­mos ti­po, cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­nos, tin­ka­mos sis­te­mos eksp­loa­ta­ci­jos“, – tei­gė R. Va­lan­čius.

Ty­ri­mais at­lik­tais Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­ta, kad vi­du­ti­nė šei­ma gy­ve­nan­ti ne­re­no­vuo­ta­me dau­gia­bu­ty­je su­var­to­ja 2,5 kub. me­trus karš­to van­dens per mė­ne­sį. No­rint pa­deng­ti apie 50 proc. karš­to van­dens po­rei­kio per me­tus rei­kė­tų kiek­vie­nam bu­tui įreng­ti 1,8 kv. m efek­ty­vaus pa­vir­šiaus plo­to sau­lės ko­lek­to­rių ir 90 li­trų aku­mu­lia­ci­nę tal­pą. In­ves­ti­ci­jos į to­kią sis­te­mą bū­tų apie 380 eu­rų/kv. me­trui, ne­ver­ti­nant pro­jek­ta­vi­mo dar­bų. Įver­ti­nus ga­li­mą vals­ty­bės par­amą to­kia sis­te­ma at­si­pirk­tų vi­du­ti­niš­kai per 6–7 me­tus. Dau­gu­ma at­ve­jų ren­kan­tis ko­ky­biš­kus va­kuu­mi­nius sau­lės ko­lek­to­rius sis­te­ma bū­tų bran­ges­nė ir at­si­pir­ki­mo lai­kas 2–3 me­tais il­ges­nis.

Taip pat spe­cia­lis­tas tei­gia, kad ne­ma­žai gy­ven­to­jų jau ži­no apie 35 proc. vals­ty­bės par­amą dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jai, ta­čiau la­bai trūks­ta in­for­ma­ci­jos ir par­amos sis­te­mos in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­to­jams, no­rin­tiems įsi­dieg­ti al­ter­na­ty­vius ener­gi­jos šal­ti­nius. Ki­tą ver­tus, par­amos sis­te­ma (iki 30 proc.) per Lie­tu­vos ap­lin­kos ap­sau­gos in­ves­ti­ci­jų fon­dą vei­kia jau ke­le­tas me­tų, o kas­met pa­skir­ta pi­ni­gų su­mą yra iš­da­li­na­ma per ke­le­tą die­nų. Šias me­tais par­aiš­kas par­amai gau­ti ruo­šia­ma­si pri­im­ti nuo ge­gu­žės 3 d.

„Sau­lės ko­lek­to­rių ir ki­tų at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių įdie­gi­mas in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se yra ge­ro­kai pa­pras­tes­nis nei dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se, ta­čiau at­si­pir­ki­mo lai­kas daž­niau­siai il­ges­nis. Sta­tan­tis nau­ją na­mą ar­ba re­no­vuo­jant se­ną rei­kė­tų pa­gal­vo­ti apie vi­sus at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos rū­šis (sau­lės ko­lek­to­rius, sau­lės ba­te­ri­jas, ši­lu­mos siurb­lius ar kt.).

Jei­gu nė­ra ga­li­my­bės šių sis­te­mų įsi­reng­ti iš kar­to, ver­tė­tų pa­gal­vo­ti apie ga­li­my­bę tai pa­da­ry­ti vė­liau – pa­vyz­džiui pa­grin­di­nį sto­go šlai­tą orien­tuo­ti į pie­tų pu­sę, ka­ti­li­nė­je nu­ma­ty­ti vie­tą aku­mu­lia­ci­nei tal­pai“, – pa­ta­ri­mus da­li­ja KTU Sta­ty­bos ir ar­chi­tek­tū­ros moks­li­nin­kas R. Va­lan­čius.

Bū­ti­na rink­tis ko­ky­biš­kus įrenginius

Vie­nas iš svar­biau­sių eta­pų įren­gi­nė­jant sau­lės ko­lek­to­rių sis­te­mą – kom­po­nen­tų pa­si­rin­ki­mas. Moks­li­nin­kas pri­pa­žįs­ta, kad žmo­nes daž­nai nu­si­vi­lia at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių tei­kia­ma nau­da bū­tent to­dėl, kad ne­tei­sin­gai pa­si­ren­ka įran­ga ar jos tie­kė­ją.

„Vi­si žmo­nės lin­kę tau­py­ti, ta­čiau daž­nai su­tau­po­ma per­kant bran­ges­nę, bet ko­ky­biš­ką įran­gą. Jei­gu nu­si­pirk­si­te ne­pa­ti­ki­mo ga­min­to­jo įran­gą, ku­ri su­ges po tri­jų me­tų eksp­loa­ta­ci­jos – su­pran­ta­ma, kad šios sis­te­mos įren­gi­mas jums ne­at­si­pirks“, – tei­gia R. Va­lan­čius ir re­ko­men­duo­ja rink­tis pa­sau­ly­je jau ži­no­mų įmo­nių pro­duk­ci­ją, ku­riai su­tei­kia­mos il­ga­lai­kės ga­min­to­jo, o ne par­da­vė­jo ga­ran­ti­jos.

At­lie­kant dau­gia­bu­čio re­no­va­ci­ja pro­duk­ci­jos ko­ky­bė yra itin svar­bi – kuo di­des­nis pro­jek­tas, tuo grei­čiau jis at­si­per­ka, tad ge­riau in­ves­tuo­ti dau­giau pi­ni­gų, ta­čiau re­zul­ta­tais džiaug­tis dar il­gai po sis­te­mos įren­gi­mo.

Moks­li­nin­kas ska­ti­na gy­ven­to­jus ir or­ga­ni­za­ci­jas ak­ty­viai do­mė­tis vals­ty­bės ir Eu­ro­pos są­jun­gos ski­ria­mo­mis kom­pen­sa­ci­jo­mis ir rink­tis to­kius pro­jek­to ren­gė­jus, ku­rie už­ti­krin­tų ko­ky­biš­kų pro­duk­tų, tei­sin­gų spren­di­nių par­in­ki­mą ir be abe­jo in­ves­ti­ci­jų at­si­pir­ki­mą.

ktu.edu.lt

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (8)
Sėlis  88.216.31.61 2016-05-10 08:22:38
Nekiškit kojos šilumininkams, nes supyks ir pakels šildymo kainą. Argi nepasimokėt?
1 0  Netinkamas komentaras
Rimanrtas  88.119.189.122 2016-05-02 11:09:53
5. Šilumos nuostoliai nulemti konstrukciškai, nes norint, kad nesikondensuotų vanduo padarytos drenažinės skylės, per kurias turime ne tik kondensato nutekėjimą bet ir šilumos nuostolius. Vakuuminiai saulės kolektoriai. Absorberio šilumos izoliacijai naudojami dvisieniai arba vienasieniai stikliniai vamzdžiai-termosai. Pilno vakuumo techniniai parametrai atrodo labai įspūdingai – 3 kartus mažesni nuostoliai, maksimali sąstingio ( kai nėra skysčio cirkuliacijos) temperatūra siekia apie 250 oC, debitas iki 300 l/h vienam paviršiaus ploto metrui. Tai sistemos privalumai. Kolektorių absorberių tipai ir šilumos perdavimo plotai. Realiai temperatūra priklauso nuo naudojamo šilumnešio virimo temperatūros, aukščiau kurios temperatūra nepakyla. Debitą, kaip ir cirkuliacinio siurblio apsisukimų skaičių, priklausomai nuo užduotų sąlygų reguliuoja valdiklis. Vakuuminių vamzdelių konstrukcija skiriasi: naudojami pilno vakuumo,
0 0  Netinkamas komentaras
Rimantas  88.119.189.122 2016-05-02 11:07:35
4. Plokščiojo kolektoriaus efektyvumas labai priklauso ir nuo spindulių kritimo į plokštumą kampo, nes nuo to labai priklauso kiek spindulių atsispindės nuo stiklo paviršių. spindulio atspindys nuo plokščiojo saulės kolektoriaus Praktiškai plokštieji kolektoriai maksimalia galia veikia tik labai nedidelę dalį laiko. 3. Jeigu reikia rinktis – orientacija į rytus-pietus visada bus geriau negu į pietus-vakarus, ir nors tikslių tyrimų nėra paskelbta, tačiau tenka pastebėti, kad nuo saulės patekėjimo debesuotumas paprastai būna mažesnis. Taigi efektyvumas bus didesnis. Taip pat tokiu atveju ryte atsikėlę jau turėsite karštą vandenį. Kokie skirtingų saulės sistemų privalumai ir trūkumai Yra daug įvairių tipų kolektorių, tačiau buitiniam naudojimui naudojamos tik kelios rūšys – plokštieji ir vakuuminiai. Iš esmės veikimo principas yra tas pats – absorbuojama matoma šviesa ant specialios dangos virsta šilumine energija ir atiduodama šilumnešiui, kuris perneša tiek ir išsklaidyta. Plokštieji saulės kolektoriai. plokščio kolektoriaus neefektyvumo priežastis – apsauga nuo rasojimo Turi akivaizdžiai didesnius nuostolius į aplinką, todėl jie nelabai tinkami mūsų klimatinei juostai. Jie labai plačiai naudojami šiltesnio klimato juostose, kadangi nuostoliai į aplinką tokiu atveju maži dėl mažo temperatūrų skirtumo tarp įkaitinto šilumnešio ir aplinkos. Jų panaudojimas tikslingas tik esant vartojimo sezoniškumui (šiltuoju periodu). Didžiausi trūkumai – trumpas efektyvus veikimo laikas, dideli šilumos nuostoliai į aplinką taigi ir mažas efektyvumas. Efektyvumą galima lyginti su savadarbiais kolektoriais pagamintais iš senų radiatorių ir tamsiai nudažytų statinių.
0 0  Netinkamas komentaras
Rimantas  88.119.189.122 2016-05-02 11:06:04
3. Jei kolektoriai naudojami tik šiltuoju metų periodu galima rinktis plokščiuosius dėl jų santykinio "pigumo". Jei norima naudoti kolektorių ne tik vasarą, bet ir rudenį, bei pavasarį – tikslinga rinktis santykinai "brangesnį", bet efektyvesnį vakuuminį kolektoriaus variantą. Ar tikrai plokštieji pigesni? Standartinio 2 m2 ploto plokščio kolektoriaus kaina – 260-320 Eur. Taigi vieno kvadratinio metro ploto kaina – 130-160 Eur. Standartinio 30 vamzdelių 5 m2 vakuuminio kolektoriaus kaina – 750 Eur. Taigi vienas kvadratinis metras kainuos – 150 Lt. Įvertinus nuostolius į aplinką ir gaunamos energijos skirtumus – akivaizdu, kad vakuuminiai kolektoriai – žymiai efektyvesnė investicija. Montavimas ir pozicionavimas. Saulės kolektorių patartina montuoti ant pietinės namo pusės 38-90 laipsnių kampu. Nors iš esmės kampas neturi didelės įtakos absorbuojamos šilumos kiekiui. Tam daugiau įtakos turi orientacija į saulę. Čia taip pat turime kelis aspektus: spindulio atspindys nuo plokščiojo saulės kolektoriaus 1. Siūloma montuoti į pietų pusę, tačiau vakuuminio kolektoriaus atveju galime realiai užtikrinti apšviestumą iš trijų pusių tokiu būdu užtikrindami maksimalų efektyvumą. Svarbiausia išnaudoti maksimalų įmanomą jo apšviestumo laiką (kai nėra šešėlio). Tai geriausia kai kolektorius yra ant plokščio stogo arba ant žemės. Tačiau tam ne visada yra galimybė ir ne visada yra patogu. 2. Apvalūs vakuuminio kolektoriaus vamzdžiai užtikrina tokį pat šilumos sugėrimo (absorbcijos) efektyvumą iš visų pusių. Tai vadinama pasyviąja sekimo sistema.
0 0  Netinkamas komentaras
Rimantas  88.119.189.122 2016-05-02 11:03:41
2.Kaip ir minėjau skirtumas saulės kolektorių sistemos kainos yra neženklus pakeičiant naujų technologijų pilno vakuumo saulės kolektoriais Kuo skiriasi vakuuminiai ir plokštieji kolektoriai, kokie efektyvesni? Iš esmės abiejų tipų vakuuminiai ir plokštieji kolektoriai veikia tokiu pačiu energijos absorbacijos principu. Skiriasi tik sugertos šilumos nuostolių į aplinką dydis. Jį lemia šilumokaita tarp absorberio ir aplinkos. Vakuuminio saulės kolektoriaus šilumos nuostoliai minimalūs, nes vakuumas tarp vidinės ir išorinės kolbų neleidžia sklisti šilumai konvekcijos ir laidumo būdu (vakuume šilumos perdavimas šiais būdais nevyksta), kai šiluma pernešama kartu su medžiaga (oru). O esant žemoms temperatūroms – išspinduliuojamos šilumos kiekis labai mažas. kolektorių nuostolių į aplinką palyginimas Plokštieji kolektoriai nėra sandarūs – tarp absorberio ir išorinio karkaso nėra vakuumo, taigi nuostoliai į aplinką žymiai didesni. Tai iš esmės ir lemia mažesnį plokščiųjų kolektorių efektyvumą, nes kuo žemesnė aplinkos temperatūra (didesnis temperatūrų skirtumas tarp absorberio ir aplinkos), tuo didesni nuostoliai į aplinką. Taigi pasirinkimą turėtų lemti jų panaudojimo pobūdis ir laikotarpis.
0 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami