Laisvės pojūtis su keramikos laiveliu ir rojaus obelimi

Nijolė STORYK 2012-07-03 08:15

Nijolė STORYK

2012-07-03 08:15
Ke­ra­mi­kas Da­rius Bar­čas dip­lo­mi­nį dar­bą - ke­ra­mi­nį lai­vą - pa­sta­tė prie sa­vo na­mo Kau­no Ža­lia­kal­ny­je du­rų. Jis ten sto­vė­jo ir nie­kam ne­užk­liu­vo, kol se­nam na­mui pri­bren­do po­ky­čių lai­kas.

Simbolinis laivas su fantastinėmis burėmis buvo tvirtai "prisišvartavęs" ant žemės ir puošė mažą gatvelę, kurioje dar buvo likę senų laikų pėdsakų - aptriušę mediniai pastatai, prie jų sukastos daržų lysvės, prigludę įlinkusiais stogais sandėliukai. Meniškas originalus laivas pūpsojo tarp susodintų dekoratyvinių augalų beveik septynerius metus ir niekam neužkliuvo.

Kol kartą ant šio puošnaus dekoratyvinio keramikos dirbinio užgriuvo pro šalį einantis ir vos ant kojų besilaikantis vyriškis. Keraminis laivas įskilo, bet visiškai nesudužo.

Visus tuos metus šis simbolinis laivas, traukęs praeivių žvilgsnius, tarsi atspindėjo tarpukario architektūros namo atsinaujinusią dvasią - ryškią ir gaivią, kur puikiai derėjo sena ir nauja. Ramioje Žaliakalnio gatvelėje buvo justi gaivesni nūdienos pokyčiai. Šalia esantys kaimynų namai taip pat atsinaujino.

Anyta pritarė permainoms

Seno namo permainų sumanytoja - D.Barčo žmona, keramikė ir architektė Kristina Ancutaitė. Šeima atsikėlė gyventi į Žaliakalnį, kai dar nebuvo gimusi jų dukrelė Marija. Kartu su jauna pora - ir Dariaus mama, našlė Nijolė Barčienė. Keramiko tėvas buvo žinomas Kauno dramos teatro aktorius Antanas Barčas.

Tarpukario namas matė gerus ir blogus laikus, keitėsi šeimininkai, jų buvo gan daug. Tad suprantama, pastato nebuvo kam tvarkyti. Medinis dviejų aukštų namas buvo labai nuniokotas, beveik griuvena.

Pasak Kristinos, kai apžiūrinėdama pastatą pakilo laiptais į antrą aukštą ir išėjo pasižvalgyti į balkonėlį, jai nekilo jokių abejonių, jog šeimai rado tai, ko reikia. Namas stovi prie pat kalno šlaito, iš viršaus matyti miesto centras, kitoje gatvės pusėje įsikūręs vienuolynas.

"Manęs nė kiek nebaugino, kad namas senas ir apleistas, kad mums teks iš esmės remontuoti tą jo pusę, kurioje gyvensime. Tokį darbą abu su vyru mokame atlikti. Mūsų pasirinkimą lėmė tobulas aplinkos vaizdas ir tai, jog turėsime nedidelį žemės sklypą. Tiesiog mačiau vaizdą, kokie bus mūsų namai", - sakė architektė K.Ancutaitė.

Dabar, žvilgtelėjusi septynerius metus atgal, Kristina užsiminė, kad ji labai norėjo ištrūkti iš miesto centro. Ten su vyru ji gyveno pas jo tėvus.

"Ką tuo metu pamanė anyta, kai pamatė seną griuveną, iki šiol jos nepaklausiau. Tačiau ji pasitikėjo manimi ir savo sūnumi - žinojo: jei ką darome, tai darome gerai. Be jokių abejonių pritarė permainoms. Sutiko keisti savo gyvenamąją vietą - į jaukesnę, ramesnę ir patogesnę", - prisiminė architektė.

Koridoriumi dalijasi su kaimynais

K.Ancutaitė šypsojosi sakydama, kad suskilęs keraminis laivas prie durų - tarsi ženklas, jog namui vėl pribrendo pokyčių laikas. Architektė svarsto, kaip padidinti būsto erdvę. Jų duktė ūgtelėjo, mergaitei reikia atskiro kambario, o jai - darbo kambario.

Jaunai šeimai priklauso tik pusė medinio namo, kita dalis - kaimynų. Pirmame aukšte tradiciškai yra svetainė ir virtuvė. Vietos ne per daug, bet jauku ir skoninga. Viena siena - ryškiai raudonos spalvos.

Šioje zonoje, vos tik patekus į prieškambarį, yra vonios kambarys. Kodėl šioje vietoje yra vonia, apie tai šiek tiek vėliau.

Darius ir Kristina dalijasi bendru koridoriumi ir laiptais su kaimynais. Antrame aukšte yra miegamieji, pereinamoje zonoje - darbo kambarys.

Po vienu stogu gyvenančios dvi šeimos gerai sutaria, kartu tvarko bendras patalpas. Kilimais išklota švari laiptinė tarsi bylojo, kad kaimynai yra tvarkingi ir rūpestingai prižiūri namą ir kiemą. Natūrali šviesa sklido pro koridoriaus gale esančias stiklines duris, kurios veda į jaukų kiemą.

"Šiek tiek nepatogu, kai einame miegoti į antrą aukštą. Svetainės duris dėl visa ko užrakiname. Kol kas nėra galimybės visiškai atsitverti nuo kaimynų. Jei pirmame aukšte būtų laiptai tiesiai į viršų, prarastume daug ploto. Viršuje yra dar neįrengta mansarda. Suskilęs laivas tarsi bakstelėjo, jog reikia kažką daryti, kad būtų daugiau vietos", - svarstė K.Ancutaitė.

Išsaugojo šventą paveikslą

Kieme dar viena zona - egiptietiškais motyvais įrengta pavėsinė. Kol Kristina virtuvėje kaitė kavą, įsišnekėjome apie kūrybą. Kauno galerijoje "Aukso pjūvis" ji surengė keramikos parodą "Iš šventųjų gyvenimo".

Pajuokavau, jog virtuvėje lyg ir ne vieta mūzoms prakalbinti, bet į tai žinoma keramikė šypsodamasi pasakė, kad tai jai netrukdo kalbėtis. Kristinai patinka šeimininkauti, bet pastaruoju metu tam neturi laiko.

Keramikė dėliodama kavos puodelius ant stalo pasakojo, kad iki šiol jai labai patinka dirbti su porcelianu. Tai galima pamatyti parodoje. Sukurti darbai atlikti mišria technika - grafinio piešinio atspaudai ant drobės ir porceliano ažūrai padėjo sukurti paslapties nuotaiką pasakojant apie šventųjų gyvenimą. Piešiniai ant porceliano ar figūrinės kompozicijos pateikiami kaip senos istorijos, bet jos tokios trapios ir daug kartų perskaitytos.

Keramikė K.Ancutaitė kaskart jautriai prisiliečia prie nelengvos religijos temos. Kūryboje jai svarbu ne pateikti savo požiūrį į tikėjimą ir Dievo sampratą, bet daug svarbiau mene perteikti nematerialios ir sudvasintos aplinkos reginį.

Kristinos namuose ne tiek ir daug šventų relikvijų. Menininkė jų paprasčiausiai nerodo, bet jos yra. Keramikė išsaugojo savo močiutės palikimą - Švč. Marijos paveikslą.

Tarp keramikos ir architektūros

Talentingos keramikės gyvenime gan daug netikėtumų. Tokie dalykai ją lydi nuo pat vaikystės. Kristinos tėvai yra mokslo žmonės. Dukters posūkis į meną jiems buvo didelė staigmena. Tokiam jos žingsniui tėvai nepritarė, sakydami, kad iš meno bus sunku pragyventi. Tačiau Kristina buvo užsispyrusi ir siekė savo tikslo. Ji baigė dar ir keramikos magistrantūros mokslus. Tada pasirinko architektūros studijas. Kaip jai pavyksta suderinti dvi skirtingas veiklos sritis? Be to, dar visose srityse būti matomai ir pastebimai?

K.Ancutaitė sako, kad tokį gyvenimo būdą lėmė jos charakteris. Menininkė tarsi neišsiteko keramikos dirbtuvėje. Jai norėjosi didesnės veiklos ir bendrauti su žmonėmis. "Kai noriu pabūti viena, užsidarau dirbtuvėje ir kuriu. Kai tas laikas prailgsta, kimbu į architektūrą. Manęs nė kiek netrikdo ir nevaržo, jog turiu save dalyti į dvi sritis. Abi veiklos yra įdomios ir skirtingos, tačiau viena kitą papildo", - aiškino jaukių namų šeimininkė.

Tarp įgyvendintų visuomeninės paskirties projektų - viešbutis "Magnus Hotel" Kaune. Devynių aukštų buvusiame spaustuvės administraciniame pastate pagal architektės K.Ancutaitės projektą įrengti 82 kambariai, 7 iš jų - liukso klasės, du kambariai pritaikyti neįgaliesiems, konferencijų salė, du barai-restoranai.

Šviesa - pro stiklo blokelius

Karštą vasarą gyvenimas persikelia į vidinį kiemą. Dengta pavėsinė su čiurlenančiu vandens šaltinėliu ir keramikos puošybos elementais (visi darbai - Dariaus) primena Egipto faraonų laikus. Sienų spalva - lyg dykumos smėlis. Čia stovi staliukas ir foteliai.

Prie pat namo dar įrengta pakyla su turėklais. Vasaros dienomis tai tarsi valgomasis. Visa šeima pusryčiauja prie didelio apvalaus stalo. Čia pat - miniatiūrinis alpinariumas.

Šį kartą pasirinkome pavėsinę - kvapnios kavos puodeliais nešini einame pabendrauti į egiptietišką zoną. Pasak Kristinos, dabartinis būstas iš dalies atitinka visus šeimos poreikius, išskyrus kai kuriuos dalykus. Architektė brandino dvi svajones - norėjo turėti didelę virtuvę ir vonios kambarį su langu.

"Man patinka didelė virtuvė ir jokiu būdu nenorėčiau sujungti jos bendra erdve su svetaine. Dabartiniame name nebuvo galimybės įrengti tokios virtuvės. Kai gaminu ar šluostau indus, visada atsisuku į langą, kad matyčiau žydinčius augalus kieme. Prie lango ketinu pastatyti nedidelę atramą - vietos yra. Nereikės sukinėtis į gamtą", - šypsojosi jauna moteris.

Vonios kambarys lyg ir atitinka architektės svajonę. Bet jame nėra lango. Mat ši erdvė yra vos ne būsto centre, vis dėlto viduje šviečia lyg pro langą. Tai ne optinė apgaulė. Šviesa sklinda pro skaidrius spalvotus stiklo blokelius, kurie šiais laikais buvo tarsi nurašyti kaip seniena.

Stiklo blokeliai buvo tai, ko reikėjo architektei. Ji taip moderniai juos pritaikė, jog daugelis net nepastebi, kad tai jų matyti blokeliai. Pati vonia - aukso spalvos, lyg faraono rūmuose. Tai viena mėgstamiausių architektės spalvų. Tas pats motyvas pasikartoja lauko pavėsinėje.

Tarp rožių ir vijoklių

Architektei patinka rožės ir vijoklinės gėlės. Kiekvienas kampelis - žydinčiais augalais apsodintas. Vijoklinių gėlių - net kelios rūšys. Žiedai mirga nuo spalvų.

Prie mūsų prisėdo N.Barčienė. Anksčiau, kai buvo gyvas vyras aktorius A.Barčas ir su šeima gyveno centre, visas moters gyvenimas sukosi apie teatrą. Tokios pat įdomios moters dienos ir dabar - namai pilni jos dainų. Pavėsinėje susirenka Nijolės bendraamžės, su kuriomis dainuoja ansamblyje ir kartu lanko Trečiojo amžiaus universitetą.

Moteris pasidžiaugė, kad anuo metu neapsiriko sutikusi su sūnaus šeima keltis gyventi į Žaliakalnį. Dabar turi gražius namus jaukiame gamtos kampelyje. Vaikų dėka ši vieta tapo išskirtinė beveik visoje gatvelėje.

Patikėjo prekiaujančia moterimi

Vos tik įžengėme į šiuos namus, iš karto garsiai prasitariau, jog tai nuostabus rojaus kampelis. Nuojauta neapgavo - Kristina šypsodamasi patvirtino, kad jų kieme pačiame centre kaip tik ir auga rojaus medelis. Jo vaisiai yra raudoni obuoliukai.

Kodėl pasodino būtent rojaus medelį, kurį retai kada pamatysi?

Obels istorija gan įdomi. Kristinai patinka raudona spalva. Svetainės siena visus tuos septynerius metus, tiek laiko čia jie gyvena, irgi raudonos spalvos. Poros miegamajame taip pat dominuoja raudona spalva.

"Kieme norėjome pasodinti rojaus obelį su raudonais obuoliukais. Tačiau ne taip lengva buvo tokį medelį nusipirkti turguje. Niekas iš prekiaujančiųjų, kiek klausinėjome, tokio neturėjo. Atsitiktinai apie mūsų paiešką išgirdo viena moteris ir tvirtino, jog turi tokį medelį. Prekeive patikėjau, nors kol obelis nedavė vaisių, vis abejojau. Ką gali žinoti, ko tik žmogus nepasako, kad parduotų savo prekę. Vis dėlto rojaus medelio vaisiai buvo raudoni", - pasidžiaugė Kristina.

Rojaus obelis su raudonais obuoliukais gatvelėje auga tik K.Ancutaitės ir D.Barčo kieme. Tie obuoliukai tarsi simbolizuoja, jog pačių šeimininkų darnus gyvenimas yra tarsi rojaus kampelis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
kaunietis  78.57.235.179 2012-07-04 10:05:56
kodel visur KRISTINA KRISTINA KRISTINA o kur DARIUS viskas labai gražu šilta jauku geras straipsnis tik mažai nuotrauku
2 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Gar­di­ne pa­si­bai­gė, in­ten­sy­viai vy­kęs, pir­ma­sis Bal­ti­jos ly­gos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to tu­ras, kur ko­man­doms per po­rą tre­je­tą die­nų te­ko su­žais­ti po pen­ke­rias rung­ty­nes. Tie­sa, rung­ty­nių lai­kas [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te an­trą per­ga­lę iš­ko­vo­jo „Lie­tu­vos ry­to“ eki­pa. To­mo Pa­čė­so auk­lė­ti­niai po spur­to ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je įvei­kė „Pie­no žvaigždžių“ ko­man­dą 86:68.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami