TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Liepsnojantis tunelis – išskirtiniam interjerui

2013 10 17 6:00
Židinys suteikia ne tik jaukumo, bet ir prabangos jausmą. LŽ archyvo nuotraukos

Židinys šiais laikais - ne tik šilumą teikianti būsto dalis, bet ir interjero puošmena. Degančios ugnies jaukumu trokšta mėgautis ne tik individualių namų savininkai, bet ir daugiabučių gyventojai. Vieniems patinka jos imitacija, kiti nori tikros liepsnos.

Nėra paprasta tradicinį malkomis kūrenamą židinį įsirengti bute. Būtinas ne tik dūmtraukis, bet ir kaimynų sutikimas, ir savivaldybės leidimas. Dažnai dėl erdvės trūkumo sunku bute rasti ir vietos malkoms. Tokiu atveju specialistai siūlo pasvarstyti apie galimybę turėti elektrinį židinį arba biožidinį. Šiems nekeliama biurokratinių reikalavimų, dūmtraukių nereikia, o pastatyti juos pajėgs kiekvienas bent kartą atsuktuvą rankose laikęs būsto šeimininkas.

Renkasi elektrą

„Elektrinį židinį vadinti tikru židiniu, žinoma, nėra tikslu, nes jame - tik degimo imitacija. Tačiau ir tai sukuria jaukumą. Instaliacija paprasta, bet kada įjungi, bet kada išjungi. Elektros suvartojama pagal galingumą: standartinis galingumas yra apie 2 kW, jei įjungiama šildymo funkcija. Kai norėsime tik šviečiančios butaforinės liepsnos, instaliacija vartos elektros ne daugiau nei 100 W lemputė“, - paaiškino židinių meistras Rimas Jatkauskas.

Elektriniai ir biožidiniai gali būti pastatomi ar pakabinami, kaip paveikslai, dažnai jie montuojami ir specialiai tam sienose įrengtose nišose ar laisvuose kambario kampuose.

Modernius židinius dizaineriai pritaiko prie įvairiausio interjero.

Nevėdinant apsvaigs galva

Kita alternatyva - biožidiniai – lietuvių būstuose pasirodė maždaug prieš penkerius metus. Juose dega tikra liepsna. Vietoj malkų naudojamas specialus, spirito pagrindu gaminamas degusis skystis. Jis pilamas į židinio talpyklą, degdamas neskleidžia kvapo ir dūmų, tad nereikia kamino. Tokį židinį dažnai šeimininkai stato net kambario viduryje.

„Degiojo skysčio bakelyje telpa apie litrą. Tiek pakanka, kad liepsna degtų apie keturias valandas. Liepsna nėra oranžinė, kaip degant tikroms malkoms – šiek tiek šviesesnė. Tikrai ne mėlyna. Geriau, kai židinys statomas patalpoje, kurioje yra tinkamas vėdinimas. Jei papildomo vėdinimo nėra, būtina baigus kūrenti židinį pradaryti langą ir įleisti gryno oro, nes patalpoje ilgiau degant liepsnai sumažėja deguonies. Nevėdinant kambario žmogus jame gali pasijusti prastai“, - pažymėjo biožidinių ekspertė Julija Belik.

Pasak jos, derėtų tinkamai pasirinkti kūrenti naudojamą degųjį skystį. Pašnekovė rekomendavo pasidairyti keliais litais brangesnių, Vokietijoje ar Olandijoje gamintų skysčių - šių kaina parduotuvėse siekia apie 20 litų už litrą. Dažnai taupydami žmonės perka Lenkijoje gaminamą skystį, kuris, J.Belik teigimu, degdamas paskleidžia nemalonų specifinį kvapą, atsiranda suodžių, kurie teršia židinį. Tenka jį kaskart valyti. Pageidaujantieji malonesnių aromatų gali pasirinkti įvairių kvapų degiųjų skysčių ar eterinių aliejų.

Panoro liepsnos

„Kokybišką biožidinį šiuo metu galima įsigyti keliais šimtais litų pigiau nei elektrinį. Todėl žmonės juos noriau renkasi tiek dėl tikros liepsnos, tiek dėl kainos. Žinoma, tiek elektrinių, tiek biožidinių yra labai skirtingų. 99 proc. elektrinių židinių dabar atkeliauja iš Kinijos. Įsigyti Europoje pagamintą elektrinį židinį šiuo metu kainuotų ne pigiau nei ne patį prasčiausią dešimties metų senumo automobilį“, - teigė židiniais prekiaujančios bendrovės konsultantas Aleksandras.

Klientų poreikių būna įvairių. Seniau, pasak Aleksandro, jie rinkdavosi standartinius pigesnius modelius, o dabar dažnai norima originalių, prie išskirtinio interjero tinkančių sprendimų.

„Biožidinius galime sukomplektuoti pačius įvairiausius. Pavyzdžiui, neseniai klientui įrengėme 4 metrų ilgio židinį skersai kambario sienos išpjautoje nišoje. Toks degantis tunelis sienoje sukelia išskirtinį įspūdį ir tampa pagrindiniu interjero elementu. Tai kainuoja iki dešimties tūkstančių litų. Paprastesni biožidiniai, nelygu dydis ir dizainas, būsto savininkui atsieis nuo 300 iki 1500 litų“, - teigė židinių pardavėjas.

Tikra ugnis daugiabutyje

Elektriniai ir biožidiniai kol kas populiarumu nė iš tolo negali prilygti židiniams su degimo kapsule, lietuviškai tariant – ugniakuru. Tačiau tokiam malkomis kūrenamam židiniui reikalingi leidimai ir dūmtraukis.

Paprasčiau tikrą židinį įsirengti naujesniuose kotedžuose ar loftuose, nes juose dažniausiai yra iš anksto suprojektuoti dūmtraukių kanalai. Jungti tradicinio židinio dūmtraukį į bendros ventiliacijos sistemas daugiabučiuose yra draudžiama.

Židinį įsirengti panorusiam buto šeimininkui reikia išsiaiškinti, ar yra galimybė konkrečiame daugiabutyje saugiai įrengti, o vėliau ir prižiūrėti dūmtraukį. Taip pat prireiks gauti kaimynų sutikimą. Pagal įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų.

Realiai gali pakakti gauti bendrijos pirmininko ir su jūsų būstu besiribojančių butų ar aukštesniuose aukštuose gyvenančių kaimynų sutikimą. Židinį galima įrengti daugiaaukščio pastato 1-5 aukštuose. Aukščiau daugiaaukščiame pastate židinio įrengti negalima, išskyrus viršutinį gyvenamojo namo aukštą.

Jei bute statoma židinio kapsulė ir ji apmūrijama, reikia projekto, įrodančio, kad židinys nuo svorio neįlūš per perdangą į žemiau esantį butą.

Į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių kreipiamasi dėl projektavimo sąlygų patvirtinimo. Ar židinys pripažįstamas tinkamu naudoti, sprendžia Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai. Įvertinant židinį taip pat dalyvauja priešgaisrinės saugos ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Jei įrengiant židinį buvo keičiama elektros instaliacija, dalyvauja elektrikai ir namo bendrijos ar administruojančios įmonės atstovas.

Jei židinys įrengiamas žemesniuose aukštuose, kaminas išvedamas per lauko sieną. Atstumas nuo sienos iki židinio turi būti ne didesnis kaip pusantro metro. Jei atstumas didesnis, gali prireikti papildomos dūmtraukio instaliacijos. Lauke kaminas turi būti atitrauktas 50 cm nuo sienos.

Kai dūmtraukis paskutiniame aukšte ant stogo išvedamas per perdangą, negalima kirsti plokščių sujungimų.

Per lauką išvedamas kaminas turi būti apšiltintas, kad nesikauptų kondensatas ir kamino nereikėtų dažnai valyti.

Išvedant per perdangas, kamino šiltinti nereikia, tačiau reikia papildomų grotelių, kainuoja perkirtimas ir stogo sandarinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"