TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Lietuviai atranda sodininkus

2013 04 18 6:00
Ne visi randa laiko ir noro plušėti sode, todėl vis daugiau žmonių ryžtasi samdyti sodininką. / flickr.com nuotrauka

Sodininkai ir gėlininkai, tvarkantys privačių namų kiemus, Lietuvoje dar yra retenybė, bet aplinkos tvarkymu užsiimantys specialistai pastebi, kad jų pagalbos prireikia vis dažniau.

Prie namo turėti ne tik išpuoselėtą pievelę, bet ir gėlynų, šiek tiek medelių bei krūmų mūsų šalyje įprasta, tačiau ne visiems gyventojams darbas sode teikia malonumą. Žmonėms, daug dirbantiems biure ar niekada neturėjusiems progos pasikapstyti senelių sodyboje, žemės darbai visiškai svetimi. Tai itin aktualu jaunesnės kartos atstovams.

Sodininkams - pats darbymetis

Namų tvarkytojos jau nieko nebestebina, jas neretai samdosi ir vos didesnį už vidutinišką atlyginimą gaunantys žmonės. Tačiau aplinką prižiūrinčius darbuotojus į savo sodus įsileidžia dar nedaugelis. Visuomenėje tai laikoma turtuolių privilegija. Netoli Vilniaus gyvenanti trisdešimtmetė Monika LŽ prisipažino, kad kiekvieną pavasarį jai baisu ir pagalvoti apie kiemo tvarkymą. "Turime tik pievelę ir keletą nedidelių tujų, kad nebūtų taip tuščia. Kai atvažiuoja mama, ji visada priekaištauja, kodėl nepasodinu gėlių. Bet man tiesiog neišeina jų auginti. Kadaise bandžiau pasodinti gėlių, tačiau pražydo vos kelios, ir buvo visai nepanašios į paveikslėlyje ant sėklų pakelio. Žurnaluose mačiau labai gražių sodų, bet pati nemokėčiau taip išauginti augalų, todėl ir turime tik pievelę", - pasakojo moteris.

Su lauko darbais sunkiai susitvarkančių gyventojų yra ir daugiau. LŽ kalbinti sodininkai patvirtino, kad klientų nuolat gausėja, o atšilus orams užsakymų gaunama vis daugiau, visų net neįmanoma įvykdyti. Vilnietis Algimantas tikino vasarą nepraleidžiantis be darbo nė dienos. Nuosavuose namuose gyvenantys žmonės kviečiasi jį dėl įvairiausių darbų - prašo apgenėti medžius ir krūmus, sukasti lysves, nupjauti žolę, persodinti arba pasodinti naujų augalų. "Norėtų, kad ir gėlynus prižiūrėčiau, bet šitą darbą palieku moterims", - juokavo vyras.

Nenori arba nemoka

Sodininko darbu vilnietis sakė susidomėjęs dar septintoje klasėje. Pirmąsias žinias jis gavo iš tėvų, o paskui puoselėjo savo sodą. Dabar pensinio amžiaus vyras teigia, jog pagalbos paprastai prireikia dviejų grupių gyventojams. Algimantas paprastai lankosi pas tuos, kurie dėl sveikatos jau nebegali pasirūpinti savo aplinka, ir pas tuos, kurie nemoka ja rūpintis. Pasak pašnekovo, maždaug trečdalis jo klientų yra nuolatiniai, naudojasi sodininko paslaugomis ne vienus metus. "Nespėju apsilankyti pas visus norinčiuosius. Nemažai darbų suplanuota gerokai į priekį, yra žmonių, pas kuriuos einu 1-2 kartus per savaitę", - kalbėjo Algimantas. Vienas apsilankymas jo klientams atsieina apie 50 litų, bet kaina gali svyruoti nuo būtinų atlikti darbų.

Sodininkas patvirtino, kad kartais jam tenka pabūti ir mokytoju - mažai apie sodo priežiūrą išmanantys žmonės gaili augalus kirpti ar genėti. "Jie bijo augalą sugadinti. Tačiau saikingas genėjimas labai sveika. Apgenėtas 70-80 metų sodas pastebimai atjaunėja ir gali dar apie 20 metų žaliuoti, - dėstė pašnekovas. - Žmogaus neatjauninsi, o štai sodą galima puikiai atnaujinti."

Grožis priklauso nuo priežiūros

Tauragėje sodininku dirbantis Andrius patvirtino, kad mažesniuose miestuose aplinkos prižiūrėtojai irgi labai paklausūs. Tačiau užsakovai negraibsto darbuotojų it akis išdegę. "Paprastai sodininkų ieško pasiturintys žmonės. Dar kalbėdamas telefonu jauti, kad jie bando "prigauti", patikrinti, koks esi profesionalas", - neslėpė Andrius. Tačiau jis užtikrino, kad pasisamdyti sodininką gali ne vien turtuoliai. "Žinome, kokia Lietuvoje padėtis. Visi taikosi prie rinkos, todėl paslaugos nekainuoja tiek, kad niekas negalėtų įpirkti", - sakė tauragiškis.

Apželdinimu užsiimančios bendrovės "Floralita dizainas" vadovas Raimondas Kasparavičius sutiko, kad norint turėti gražų sodą neužtenka vien prisisodinti patinkančių augalų. "Bet kokiam sodui svarbus ne tik pirminis apželdinimas, labai didelę įtaką grožiui daro ir priežiūra. Tai nėra būsto interjeras, kur kartą ateina dizaineris, viską sustato ir vaizdas nebesikeičia. Augalai gyvi, auga, keičiasi, jų priežiūrai reikia laiko, žinių ir investicijų į įrankius", - aiškino R.Kasparavičius.

Pasak bendrovės vadovo, sklypai prie tautiečių namų paprastai būna nedideli, o pasodinti gana greitai augantys augalai netvarkomi per penkmetį ima virsti vieni ant kitų, uždengti takelius, ir grožio nebelieka. Todėl dažniausiai gyventojai prašo apželdintojų parinkti kuo mažiau priežiūros reikalaujančius augalus arba bando primesti sodo darbus kitiems šeimos nariams. "Tenka susidurti su tokiais atvejais, kai moteris prašo kuo mažiau gėlynų ir daugiau žolės, nes ją pjaus vyras, o šis liepia sodinti daugiau gėlių, mat jas prižiūrės žmona", - prisiminė pašnekovas.

Tikri sodininkai nerengiami

R.Kasparavičiaus manymu, bėgant metams sodo priežiūros paslaugų prireiks vis daugiau žmonių, o specialistų labai trūksta. Profesionaliai rengiamų sodininkų Lietuvoje beveik nėra. Švietimo ir mokslo ministerijos, Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos duomenimis, skelbiamais projekto AIKOS internetinėje svetainėje, šiuo metu profesinio mokymo įstaigose sodininkystės krypties mokymo programos mokosi tik 282 žmonės. Šįmet planuojama priimti dar 189 mokinius, bet tikrais sodininkais netaps nė vienas. Baigus mokslus jiems bus suteikta želdinių tvarkytojo, aplinkotvarkos darbuotojo ar dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo kvalifikacija. Tačiau Joniškio žemės ūkio mokyklos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Saulius Dauparas pabrėžė, kad šių specialybių negalima visiškai prilyginti sodininko kvalifikacijai. Pasak jo, moksleiviai mokomi dirbti su gėlėmis, žole ir kitais dekoratyviniais augalais, bet ne su medžiais ar vaismedžiais. "Kad jie galėtų savarankiškai dirbti, priimti užsakymus, reikia bent 4-5 metus pasimokyti priežiūros. Profesinėje mokykloje rengiami ne specialistai, o darbininkai. Jie moka sodinti, genėti, bet kaip formuoti želdinius ar sodą, savarankiškai nesprendžia. Tai kas nors turi nurodyti", - aiškino S.Dauparas. Aplinką prižiūrinčių darbuotojų paklausa ateityje tik didės, nors ir dabar, kaip patikino žemės ūkio mokyklos atstovas, dauguma baigusiųjų mokslus lengvai randa darbo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"