Lietuviai atranda sodininkus

Ilona STAŠKUTĖ   2013-04-18 06:00
Ilona STAŠKUTĖ
 
2013-04-18 06:00
Ne visi randa laiko ir noro plušėti sode, todėl vis daugiau žmonių ryžtasi samdyti sodininką. flickr.com nuotrauka
So­di­nin­kai ir gė­li­nin­kai, tvar­kan­tys pri­va­čių na­mų kie­mus, Lie­tu­vo­je dar yra re­te­ny­bė, bet ap­lin­kos tvar­ky­mu už­sii­man­tys spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad jų pa­gal­bos pri­rei­kia vis daž­niau.

Prie namo turėti ne tik išpuoselėtą pievelę, bet ir gėlynų, šiek tiek medelių bei krūmų mūsų šalyje įprasta, tačiau ne visiems gyventojams darbas sode teikia malonumą. Žmonėms, daug dirbantiems biure ar niekada neturėjusiems progos pasikapstyti senelių sodyboje, žemės darbai visiškai svetimi. Tai itin aktualu jaunesnės kartos atstovams.

Sodininkams - pats darbymetis

Namų tvarkytojos jau nieko nebestebina, jas neretai samdosi ir vos didesnį už vidutinišką atlyginimą gaunantys žmonės. Tačiau aplinką prižiūrinčius darbuotojus į savo sodus įsileidžia dar nedaugelis. Visuomenėje tai laikoma turtuolių privilegija. Netoli Vilniaus gyvenanti trisdešimtmetė Monika LŽ prisipažino, kad kiekvieną pavasarį jai baisu ir pagalvoti apie kiemo tvarkymą. "Turime tik pievelę ir keletą nedidelių tujų, kad nebūtų taip tuščia. Kai atvažiuoja mama, ji visada priekaištauja, kodėl nepasodinu gėlių. Bet man tiesiog neišeina jų auginti. Kadaise bandžiau pasodinti gėlių, tačiau pražydo vos kelios, ir buvo visai nepanašios į paveikslėlyje ant sėklų pakelio. Žurnaluose mačiau labai gražių sodų, bet pati nemokėčiau taip išauginti augalų, todėl ir turime tik pievelę", - pasakojo moteris.

Su lauko darbais sunkiai susitvarkančių gyventojų yra ir daugiau. LŽ kalbinti sodininkai patvirtino, kad klientų nuolat gausėja, o atšilus orams užsakymų gaunama vis daugiau, visų net neįmanoma įvykdyti. Vilnietis Algimantas tikino vasarą nepraleidžiantis be darbo nė dienos. Nuosavuose namuose gyvenantys žmonės kviečiasi jį dėl įvairiausių darbų - prašo apgenėti medžius ir krūmus, sukasti lysves, nupjauti žolę, persodinti arba pasodinti naujų augalų. "Norėtų, kad ir gėlynus prižiūrėčiau, bet šitą darbą palieku moterims", - juokavo vyras.

Nenori arba nemoka

Sodininko darbu vilnietis sakė susidomėjęs dar septintoje klasėje. Pirmąsias žinias jis gavo iš tėvų, o paskui puoselėjo savo sodą. Dabar pensinio amžiaus vyras teigia, jog pagalbos paprastai prireikia dviejų grupių gyventojams. Algimantas paprastai lankosi pas tuos, kurie dėl sveikatos jau nebegali pasirūpinti savo aplinka, ir pas tuos, kurie nemoka ja rūpintis. Pasak pašnekovo, maždaug trečdalis jo klientų yra nuolatiniai, naudojasi sodininko paslaugomis ne vienus metus. "Nespėju apsilankyti pas visus norinčiuosius. Nemažai darbų suplanuota gerokai į priekį, yra žmonių, pas kuriuos einu 1-2 kartus per savaitę", - kalbėjo Algimantas. Vienas apsilankymas jo klientams atsieina apie 50 litų, bet kaina gali svyruoti nuo būtinų atlikti darbų.

Sodininkas patvirtino, kad kartais jam tenka pabūti ir mokytoju - mažai apie sodo priežiūrą išmanantys žmonės gaili augalus kirpti ar genėti. "Jie bijo augalą sugadinti. Tačiau saikingas genėjimas labai sveika. Apgenėtas 70-80 metų sodas pastebimai atjaunėja ir gali dar apie 20 metų žaliuoti, - dėstė pašnekovas. - Žmogaus neatjauninsi, o štai sodą galima puikiai atnaujinti."

Grožis priklauso nuo priežiūros

Tauragėje sodininku dirbantis Andrius patvirtino, kad mažesniuose miestuose aplinkos prižiūrėtojai irgi labai paklausūs. Tačiau užsakovai negraibsto darbuotojų it akis išdegę. "Paprastai sodininkų ieško pasiturintys žmonės. Dar kalbėdamas telefonu jauti, kad jie bando "prigauti", patikrinti, koks esi profesionalas", - neslėpė Andrius. Tačiau jis užtikrino, kad pasisamdyti sodininką gali ne vien turtuoliai. "Žinome, kokia Lietuvoje padėtis. Visi taikosi prie rinkos, todėl paslaugos nekainuoja tiek, kad niekas negalėtų įpirkti", - sakė tauragiškis.

Apželdinimu užsiimančios bendrovės "Floralita dizainas" vadovas Raimondas Kasparavičius sutiko, kad norint turėti gražų sodą neužtenka vien prisisodinti patinkančių augalų. "Bet kokiam sodui svarbus ne tik pirminis apželdinimas, labai didelę įtaką grožiui daro ir priežiūra. Tai nėra būsto interjeras, kur kartą ateina dizaineris, viską sustato ir vaizdas nebesikeičia. Augalai gyvi, auga, keičiasi, jų priežiūrai reikia laiko, žinių ir investicijų į įrankius", - aiškino R.Kasparavičius.

Pasak bendrovės vadovo, sklypai prie tautiečių namų paprastai būna nedideli, o pasodinti gana greitai augantys augalai netvarkomi per penkmetį ima virsti vieni ant kitų, uždengti takelius, ir grožio nebelieka. Todėl dažniausiai gyventojai prašo apželdintojų parinkti kuo mažiau priežiūros reikalaujančius augalus arba bando primesti sodo darbus kitiems šeimos nariams. "Tenka susidurti su tokiais atvejais, kai moteris prašo kuo mažiau gėlynų ir daugiau žolės, nes ją pjaus vyras, o šis liepia sodinti daugiau gėlių, mat jas prižiūrės žmona", - prisiminė pašnekovas.

Tikri sodininkai nerengiami

R.Kasparavičiaus manymu, bėgant metams sodo priežiūros paslaugų prireiks vis daugiau žmonių, o specialistų labai trūksta. Profesionaliai rengiamų sodininkų Lietuvoje beveik nėra. Švietimo ir mokslo ministerijos, Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos duomenimis, skelbiamais projekto AIKOS internetinėje svetainėje, šiuo metu profesinio mokymo įstaigose sodininkystės krypties mokymo programos mokosi tik 282 žmonės. Šįmet planuojama priimti dar 189 mokinius, bet tikrais sodininkais netaps nė vienas. Baigus mokslus jiems bus suteikta želdinių tvarkytojo, aplinkotvarkos darbuotojo ar dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo kvalifikacija. Tačiau Joniškio žemės ūkio mokyklos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Saulius Dauparas pabrėžė, kad šių specialybių negalima visiškai prilyginti sodininko kvalifikacijai. Pasak jo, moksleiviai mokomi dirbti su gėlėmis, žole ir kitais dekoratyviniais augalais, bet ne su medžiais ar vaismedžiais. "Kad jie galėtų savarankiškai dirbti, priimti užsakymus, reikia bent 4-5 metus pasimokyti priežiūros. Profesinėje mokykloje rengiami ne specialistai, o darbininkai. Jie moka sodinti, genėti, bet kaip formuoti želdinius ar sodą, savarankiškai nesprendžia. Tai kas nors turi nurodyti", - aiškino S.Dauparas. Aplinką prižiūrinčių darbuotojų paklausa ateityje tik didės, nors ir dabar, kaip patikino žemės ūkio mokyklos atstovas, dauguma baigusiųjų mokslus lengvai randa darbo.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Vil­niu­je re­zi­duo­jan­tis Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ste­fa­no Ta­lia­ni De Mar­chio mū­sų ša­ly­je at­ra­do ak­ty­vų jau­ni­mą, tur­tin­gą aka­de­mi­nį gy­ve­ni­mą, gy­vy­bin­gą ir kū­ry­bin­gą meninį pa­sau­lį, lie­tu­vių [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Rug­sė­jį Šve­di­ja pa­skel­bė do­ku­men­tą, at­spin­din­tį ša­lies po­zi­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je. Be ki­ta ko, ja­me pa­žy­mi­ma, jog Ru­si­ja yra vie­nin­te­lė re­gio­no vals­ty­bė, ga­lin­ti kel­ti karinę grės­mę kai­my­nams, [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami