TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Lietuviai linksta į skandinavišką interjerą

2014 11 05 9:16
LŽ archyvo nuotrauka

Minimalizmas, šviesių spalvų koloritas, natūralios medžiagos ir kokybė – tai pagrindiniai skandinaviško stiliaus virtuvės akcentai, kurie vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Šviesos ir subtilumo interjere pasigendantys lietuviai jau beveik išsivadavo nuo sunkių, praeitį menančių baldų bei pigios ir nekokybiškos buities technikos – šiandien vis didesnė pirkėjų dalis dairosi į šiuolaikinius ir gerą vardą užsitarnavusius prekės ženklus.

„Mentalitetu ir pasirinkimu lietuviai vis labiau artėja prie skandinavų, kurie mąsto ne kiekybiškai, o kokybiškai, – pasakoja „Bosch“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Adomas Pesliakas. – Tai reiškia, kad svarbiau ne kiek daiktas kainuoja, o kiek komforto ir laisvės šeimininkui suteikia. Skandinavai nelinkę valgyti daug pusgaminių ir maistą mėgsta ruošti patys. Jiems svarbu įsigyti tokią buities techniką, kurią naudodami galėtų be didelių pastangų ir sugaišto laiko namuose pasigaminti skanų patiekalą ar net tokius produktus, kaip makaronai, lakštiniai, mėsos faršas ir kita.“

A. Pesliakas pastebi, kad po nepriklausomybės atkūrimo lietuviai panoro kuo greičiau perimti Vakarietiško gyvenimo įpročius. Vienas tokių – greito maisto užkandinės ir pusgaminiai. Vis dėlto pastarųjų tautiečiai kasdien vartoja vis mažiau ir po truputį atsigręžia į sveiką gyvenimo būdą. Mikrobangų krosneles ir gruzdintuves keičia išmanios orkaitės bei virtuvės mašinos, leidžiančios kontroliuoti maisto paruošimą nuo A iki Z.

Šiauriečiai, labiau nei kitų kraštų gyventojai, yra linkę darbus planuoti efektyviai – taip, kad per kuo trumpesnį laiką nuveiktų kuo daugiau. Per pastaruosius keletą metų buities techniką, nereikalaujančią daug priežiūros, pavyzdžiui, orkaites su pirolizės (savaiminio išsivalymo) sistema pamėgo ir lietuviai. „Bosch“ duomenimis, šios buitinės technikos pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet šoktelėjo apie 70 proc. Danijos, Švedijos, Suomijos rinkoje pirolitinių orkaičių pardavimai, lyginant su įprastomis, siekia trečdalį.

Technologijas mėgstantiems ir buitį palengvinančią techniką gaminantiems šiauriečiams vienas svarbiausių kriterijų yra saugumas. Įkaitusios iki 300 laipsnių viryklės durelės automatiškai užsirakina – atidaryti jas galima tik atvėsus temperatūrai, išorinis durų stiklas neįkaista, tad nekyla pavojus nusideginti. Tai ypač aktualu norint apsaugoti virtuvėje besisukiojančius vaikus. Be to, savaiminio išsivalymo sistema leidžia pamiršti apie šveitimo bei maisto likučių gramdymą nuo viryklės sienelių, nes proceso metu orkaitė įkaista iki 500 laipsnių temperatūros ir visi riebalų lašeliai, esantys ant emaliuotų orkaitės sienelių ar skardos, sudega – belieka sušluoti susidariusius pelenus. Tad sutaupytą laiką, per kurį viryklė valosi pati, galima išnaudoti malonesniems ir įdomesniems užsiėmimams.

Pavyzdžių, kaip per pastaruosius kelerius metus technologijos paveikė lietuvių bei skandinavų virtuvės interjerą, galima rasti ir daugiau – sensorinis prietaisų valdymas, kuris beveik išstūmė mechaninį ar naujosios kartos šaldytuvai, leidžiantys maistą išlaikyti šviežią kelis kartus ilgiau. Be abejo, šios naujovės sutinkamos ir kitų šalių virtuvėje, tačiau vartotojų tyrimai rodo, kad būtent Šiaurės šalyse tokių technologijų pardavimai per pastaruosius metus šoktelėjo keliskart, sukeldami savotišką revoliuciją buityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"