Lietuviškuose namuose - Skandinavijos stilius

Nijolė STORYK 2011-03-01 00:00
Nijolė STORYK 2011-03-01 00:00
Asmeninio albumo nuotrauka
Skan­di­na­viš­kas in­ter­je­ro sti­lius - ga­na bran­gus, ta­čiau dau­ge­liui su­pran­ta­mas ir pri­im­ti­nas mi­ni­ma­liz­mas. Taip la­ko­niš­kai skan­di­na­viš­kos ban­gos pro­ver­žį lie­tu­viš­kuo­se būs­tuo­se įver­ti­no in­ter­je­ro de­ko­ra­to­rė Ag­nė Šukš­tu­ly­tė.

Interjero dekoratorės A.Šukštulytės namai Vilniaus priemiestyje tarsi atkeliavę iš skandinavų krašto, nors ji niekada ten nebuvo ir savo akimis nematė, kaip gyvena suomiai ar norvegai. Tad dar įdomiau, kaip jauna moteris užsikabino už skandinaviško interjero ir taip juo susižavėjo, kad dabar kuo toliau, tuo labiau šiuo stiliumi domisi.

Agnė užsiminė, kad galbūt šią vasarą važiuos pas draugę į Norvegiją ir artimiau susipažins su skandinavų namų aplinka. "Šiais laikais nebūtina toli keliauti, kad viską pamatytum, - įsitikinusi ji. - Virtualus gyvenimas priartina mus prie atokiausio kampelio, be to, vyksta parodos. Skandinavai - lyg ir mūsų artimi kaimynai, jų gyvenimo sąlygos panašios kaip Lietuvoje. Daugiau apsiniaukusių nei saulėtų dienų. Todėl namai turi kompensuoti šviesos trūkumą - jie turi būti šviesūs. Antra, kaip ir skandinavai, mes mėgstame natūralumą. Medis yra labai populiarus nuo seno. Pamenate, kaip daugeliui patiko būsto vidines mūrines sienas iškalti medinėmis lentelėmis? Namie buvo daug medžio. Kai kur senuose butuose tai dar išliko. Panašiai yra ir dabar, tik šiek tiek pasikeitė interjero apdaila. Ji tapo kokybiškesnė ir stilingesnė", - pasakojo Agnė. Jos žiniomis, skandinavai pastelinių spalvų namų interjerą mėgsta pagyvinti ryškiais akcentais. Tai gali būti mėlyna ar žalia spalvos, jos asocijuojasi su jūra ir mišku. Be abejo, prie skoningo minimalistinio interjero dera geros kokybės baldai, juos kuria žinomi dizaineriai. Tų baldų gali ir nebūti labai daug, tačiau kiekvienas jų turi savo vietą.

Atsikando niekučių ir blizgučių

Prieš kelerius metus bendrovė "Vilsota" atliko gyventojų apklausą, kokie yra skandinaviško interjero stiliaus ypatumai. Paaiškėjo trys dalykai, kurie daugelį pakerėjo. Kam būti daiktų vergu, jei galima gyventi santūriai? Kam žarstytis visomis vaivorykštės spalvomis, jei pakanka grynų pastelinių niuansų? Kodėl reikia laužyti formas, jei kur kas prasmingiau laikytis tradicijų? Tad skandinaviškam stiliui artimas minimalizmas, ramios šviesios spalvos ir taisyklingos formos.

Kitos skandinaviško stiliaus savybės taip pat gana patrauklios. Tai praktiškumas ir racionalumas. Interjero dekoratorė A.Šukštulytė patikino, kad lietuviai jau suprato, jog neverta būsto erdvės užgriozdinti baldais ir apkrauti įvairiomis interjero detalėmis. "Kuo mažiau daiktų, tuo lengviau namie palaikyti tvarką, tuo daugiau erdvės. Santūrumas lietuviams tinka ir buityje", - įsitikinusi ji.

Tačiau daugelis nesupranta vieno svarbaus dalyko - tai, kas yra natūralu ir gražu, paprastai nėra pigu. Skandinaviškas interjero stilius reikalauja didesnių investicijų. Pavyzdžiui, name esantys baldai būtinai yra natūralaus medžio, jo spalva tik šviesi - tai gali būti uosis, ąžuolas ar beržas.

"Lietuviai jau atsikando puošnių blizgučių ir įvairių niekučių. Žmonės pagaliau suprato, kad neverta išlaidauti, jei tai nebūtina. Daiktas turi būti geras, kokybiškas ir ekologiškas. Skandinaviškas interjero stilius būtent į tai ir orientuotas", - teigė šios krypties dekoratorė.

Akcentas - spalvoti paveikslai

Interjero dizainerė užgriebė dar giliau. Skandinaviškas interjeras būtinai turi būti ekologiškas. Tai labai svarbu šiuolaikiniam žmogui, kuris vis labiau tolsta nuo gamtos. Skandinavai labai vertina tai, kas yra natūralu ir tikra. Sintetinių medžiagų ir plastmasės jie vengia kaip nereikalingo balasto. "Miesto žmonėms labai svarbu priartinti gamtą prie savo daugiabučių. Skandinaviškas stilius turi retą ypatybę - bet kur gyvendamas jautiesi tarsi būtum gamtoje. Kadangi aš su šeima gyvenu gamtoje, lyg ir pakanka gaivios bei tyros aplinkos. Bet kai ši aplinka įsisuka ir į namus, nuostabaus gyvenimo poveikis dvigubas", - tikino jauna moteris.

Savo namuose dekoratorė atsisakė bet kokių ryškių spalvų kaip papildomų detalių. Jai labai patinka tapyti paveikslai. Originalūs paveikslai yra patys geriausi skandinaviško interjero akcentai. "Man labai svarbu, kad mano namus puoštų geri dailės kūriniai. Visos kambarių sienos - šviesios spalvos. Meno kūrinius galiu kabinti bet kur, keisti jų vietą pagal nuotaiką, tačiau nuo to niekas nesikeičia. Interjero stilius išlieka vientisas ir darnus. Be to, tam įtakos neturi nei paveikslo dydis, nei jo forma, nei rėmeliai. Tokiu atveju atkrenta papildomi rūpesčiai, kai būtina suderinti spalvas ir kitus dalykus", - pasakojo Agnė, kuriai patinka savaip interpretuoti skandinaviško stiliaus tendencijas.

Ne baldų parduotuvė

Vilnietė pripažino, kad mūsų namų aplinkai ilgą laiką didesnę įtaką darė lenkai nei skandinavai. "Slaviškas interjero suvokimas mums šiek tiek svetimas, artimesnis - skandinaviškas. Kol Lietuvoje nebuvo kitos kokybės ir stiliaus baldų, rinkomės tai, ką radome baldų parduotuvėse. Kai jau galėjome nusipirkti skandinaviškų baldų, mūsų interjere daug kas pasikeitė. Manau, esu viena iš tų, atradusių visiškai kitokią aplinką, kuri mane sužavėjo nuo pat pirmo prisilietimo", - neslėpė Agnė. Ji užsiminė, kad kurdama savo namų interjerą pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas daiktas ar baldas atitiktų šeimininko poreikius.

Namai - ne baldų parduotuvės ekspozicija. "Funkcionalumas daug svarbiau, nei demonstravimas kitiems: pažiūrėkite, kaip gražiai gyvename. Tai visiškai nebūdinga skandinavams. Jie nesivaiko interjero mados, bet nuo seno palaiko savo krašto gyvenimo tradicijas, kurios jiems yra labai svarbios. Lietuviams daugelis skandinavų stiliaus dalykų taip pat artimi", - sakė Agnė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad skandinaviško stiliaus nesupainiotume su prancūzišku Provanso stiliumi. Iš pirmo žvilgsnio visur dominuoja šviesios spalvos, tas pats minimalizmas. Bet ne viskas yra tas pats.

Skandinaviškas stilius yra paprastesnis, praktiškesnis, gyvenimiškesnis. Ne žmogus taikosi prie namų aplinkos, bet pati aplinka jam tarnauja. Nesvarbu, kad kur nors matyti vaikų žaislų ar ant sofos numestas koks nors drabužis. Interjero visumos negadina tokie gyvenimiški niuansai. Jie tik papuošia ir paryškina to stiliaus privalumus", - vardijo Agnė skandinaviško gyvenimo ypatumus.

Kičas nedera

Skeptikai randa priekaištų, kad skandinaviškas namų stilius ne visada yra pagal lietuvio kišenę. Natūralios medienos baldai gana brangūs, o jeigu jie dar yra vienetiniai ir pagaminti kokio nors žinomo dizainerio - kaina kaipmat keleriopai šokteli.

Dizainerė turi savų argumentų: esą namus kuriame ne vienai dienai ir nors geri dalykai brangesni, jie atsiperka su kaupu. "Beveik nesusimąstome, kai perkame kokius nors beverčius blizgučius savo namams, kad tik būtų gražiau. Geriau tuos pinigus skirtume vienam, bet geram daiktui", - aiškino interjero dekoratorė.

Skandinaviškam stiliui netinka kičas. Tai būtų nedovanotina klaida. Tos subtilybės pasireiškia net spalvų gamoje. Čia galima gana greitai suklysti, jei, tarkim, netiksliai parinksime mėlynos spalvos atspalvį. "Man artimesnės jūros spalvos. Tie tonai tinka skandinaviškam interjerui. Kam nepatinka ryškūs spalvų akcentai, galima jų atsisakyti. Tai savo namuose ir padariau", - sakė ji.

Pilkas kilimas - tarsi išsigelbėjimas

Svetainė - ta vieta, kur šeima praleidžia daugiausia laiko. Joje paprastai susirenka visa šeima po darbų, aptaria dienos rūpesčius. "Man buvo labai svarbu, kad namų svetainė būtų funkcionali. Baldai patogūs ir netrukdytų judėti. Jaukumą sukuria šviesios pastelinės spalvos", - toliau aiškino Agnė.

Jos namuose - tie patys pasteliniai tonai vestibiulyje, virtuvėje, miegamajame. Visur tvyro šviesi aplinka - tokiuose namuose gyvenantys žmonės seniai pamiršo, kas yra bloga nuotaika. Kai kas vėl mėgins priekaištauti, kad šviesios interjero spalvos, tuo labiau šviesūs baldai yra labai nepraktiški. Agnė su tuo nenorėtų sutikti. "Šviesios spalvos nėra tokios teplios kaip tamsios. Ant jų ne taip matyti dėmės. Vietoj šviesaus kilimo ant grindų galima patiesti pilką. Jeigu mažas vaikas augdamas sienas išmargintų savais piešiniais, tai nebūtų didelė bėda. Skandinaviškas stilius nuolaidesnis tokiems vaikiškiems piešiniams negu klasikinis", - tikino ji.

Dešimt svarbiausių skandinaviško stiliaus dėsnių:

1. Skandinavai labai pagarbiai ir uoliai laikosi tradicijų.

2. Patogumas ir funkcionalumas svarbiau už siekį pasirodyti kitiems.

3. Interjere vyrauja natūralios medžiagos. Ypač populiarūs šviesių atspalvių beržas ir ąžuolas.

4. Bendras interjero koloritas labai šviesus.

5. Skandinavai naudoja vietinių gamintojų baldus, meno kūrinius.

6. Ekologiškumas - dar vienas svarbus akcentas. Pavyzdžiui, metalas - labai ekologiška ir ilgaamžė medžiaga. Svarbu lengvai perdirbami baldai, pagaminti iš vienos medžiagos.

7. Medžiagos natūralios - linas, veltinis, vilna.

8. Šviestuvai - metaliniai, iš audinio, klijuotos faneros.

9. Skandinaviško interjero kūrėjai idėjų semiasi iš gamtos.

10. Vyrauja išgrynintos paprastos formos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami