TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Loftų madą vejasi racionalumas

2013 04 04 7:46
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos/Nestandartinė erdvė gali būti labai maloni.

Galimybė apsigyventi senų apleistų gamyklų patalpose lietuvius suviliojo prieš keletą metų. Pirmieji loftai buvo vaizduojami it kažkas magiško, visiškai naujo. Dabar naujakuriai įvertina ne vien nestandartinių erdvių žavesį, bet ir netradicinės buities iššūkius.

Vienas didžiausių lofto pranašumų Lietuvos ir kitų šalių miestuose - gera vieta. Paprastai apleistos gamybinės patalpos būna gana arti miesto centro, nes nuo tų laikų, kai jos buvo pastatytos, miestai gerokai išsiplėtė ir buvusius pramoninius rajonus apgaubė gyvenamieji namai. Kita viliojanti loftų savybė - didelės, atviros erdvės ir itin aukštos lubos, siekiančios 4-5 metrus ar dar daugiau. Nestandartinė erdvė gyventojams suteikia daugiau galimybių susikurti stilingą interjerą, visiškai neprimenantį standartinių "dėžučių" daugiabučiuose. Dėl to neatsitiktinai pirmieji loftų gyventojai buvo įvairių sričių menininkai. Vėliau greta jų ėmė kurtis ir kiti jauni, estetiką vertinantys žmonės.

Pigi pradžia ir didelės išlaidos

Ne paskutinėje vietoje lieka ir lofto kaina, nors kilus masiniam susidomėjimui nestandartinėmis erdvėmis ji pastebimai šoktelėjo. Prieš penkmetį neįrengtas loftas sostinėje kainavo 500-1000 litų už kvadratinį metrą, dabar kaina pakilusi iki maždaug 2 tūkst. litų už kvadratinį metrą, tačiau tai vis tiek pigiau, nei pirkti butą tolimame miesto rajone. Tačiau neretai lofto romantika dūžta į gyvenimišką realybę, kai nemažai pinigų ir laiko prireikia paruošti jį įkurtuvėms. Dažnoje buvusioje gamykloje netvarkingas vandentiekis ir kanalizacija arba šių patogumų net nėra planuojamoje pirkti patalpoje. Taip pat tenka savarankiškai įsirengti šildymą, susiorganizuoti šiukšlių išvežimą ir, svarbiausia, sutvarkyti patalpos paskirties keitimo į gyvenamąją dokumentus, nes be to nepavyks nė prisiregistruoti savame būste. Vis dėlto žmonėms, kurie pasirenka tokį gyvenimą sąmoningai, suvokdami loftų idėją ir paskirtį, nestandartinė erdvė gali būti labai maloni.

Atsakomybė sau

Lietuvos architektų sąjungos narys, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas Kęstutis Pempė senų pramoninių pastatų perdarymą į gyvenamuosius apartamentus vertino teigiamai, tačiau ragino susižavėjus idėja nepamesti galvos. Anot jo, tikrųjų loftų negalima laikyti pigesne butų alternatyva. "Kainos skirtumas nėra šiaip sau nutikęs dalykas. Kaina atspindi objekto vertę rinkoje ir jei loftas kainuoja gerokai pigiau nei butas, negalima tikėtis gauti tą patį", - aiškino pašnekovas. Pasak K.Pempės, prieš apsispręsdami kraustytis į loftą žmonės turi rasti savitus tokio būsto pranašumus, nes greta viliojančių galimybių originaliai įsirengti nestandartinę erdvę būtina įvertinti ir galimas buities problemas, neprognozuojamą kaimynystę. Architektas pabrėžė būtinybę pasidomėti, ar patalpos neužterštos anksčiau gamyboje naudotais chemikalais, kiek įmanoma jas išvalyti. Kol kas mūsų šalies įstatymai neįpareigoja pardavėjų įrodyti komercinės paskirties patalpų švaros. Bet K.Pempė paaiškino, kad norintieji įsikurti gyventi neskirtose erdvėse turi pasiruošti įdėti į tai gerokai daugiau pastangų nei į paprasto buto įrengimą. "Negalima dėl visko kaltinti teisės aktų. Kiekvienas žmogus turi pats rasti būdą įsitikinti, kad bus saugu gyventi pasirinktoje erdvėje", - tvirtino jis.

Dauguma mūsų šalyje likusių apleistų gamyklų pastatų - sovietinės statybos palikimas.

Sovietinis palikimas

Architektas atkreipė dėmesį, kad neteisinga visus loftus vertinti vienodai, mat patalpos gali būti labai skirtingos būklės, išvaizdos ir kokybės. Interjero žurnaluose demonstruojami prabangūs loftai paprastai užgniaužia kvapą. Užsienio šalyse jie įdomūs ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, mat ten netrūko apleistų šimtamečių pastatų iš raudonų plytų, su nestandartinių formų langais ir senoviniais lipdiniais. Bet Lietuvoje yra kitaip. K.Pempė patvirtino, kad dauguma mūsų šalyje likusių apleistų gamyklų pastatų - sovietinės statybos palikimas, dažnai nusileidžiantis vakarietiškiems loftams ir stiliumi, ir kokybe. Be to, kaip atskira loftų rūšis rinkoje išsiskiria buvusių gamyklų teritorijoje perstatyti pastatai. "Jie nedaug turi bendro su tikrais loftais. Jie panašūs įvaizdžiu, tuo, kad toje vietoje buvusi gamykla, bet loftas savo esme yra kiek kitoks būstas", - aiškino architektas.

Butai lofto "kailyje"

Bene didžiausias mūsų žalyje gyvenamaisiais būstais paverstas pramoninių pastatų kompleksas - buvusi "Kuro aparatūros" gamykla. Jos vietoje įrengti gyvenamieji apartamentai "Loft town" ir planuojama iki kitų metų pradžios teritoriną papildyti dar 2000 kvadratinių metrų naujų gyvenamųjų butų. Projekto "Loft town" atstovė Lina Stasiukynienė neslėpė, kad šie buvusios gamyklos teritorijoje įrengti būstai nėra tikrieji loftai. Per statybas iš apirusio gamyklos pastato liko tik stogą laikančios konstrukcijos, o sienos, langai, vamzdynai ir visa kita pastatyta iš naujo. Pašnekovė pati šiuos būstus vadino lofto tipo butais. "Tai patenkina žmonių, norinčių gyventi lofte, poreikius. Dideli langai, aukštos lubos - žmones tai traukia", - tvirtino ji. Tiesa, kaina šiuo atveju beveik nesiskiria nuo tradicinio būsto, kvadratinis metras atsieina 3,5-4,5 tūkst. litų, kaip atskirą plotą įskaičiuojant ir įrengtą antresolę.

Pasak L.Stasiukynienės, šiuo metu žmonės į loftus žiūri gerokai racionaliau nei prieš keletą metų, kai į perdarytas gamyklų erdves buvo veržiamasi beatodairiškai ir žmonės pirko patalpas, nepaisydami nei jų būklės, nei reikalingų investicijų. "Įsigydami paprastą erdvę apleistoje gamykloje žmonės rizikuoja dideliu galvos skausmu. Jiems patiems tenka tvarkytis dokumentus, vestis komunikacijas. Be to, niekas neatsakingas už sienų būklę, garso izoliaciją ir kaimynus - šie galbūt norės atsidaryti batų taisyklą ar kitaip triukšmaus", - kalbėjo ji.

FAKTAI: Nuo bohemos iki turtuolių

Pirmieji gyventojai apleistuose gamyklų pastatuose užsienyje ėmė kurtis beveik prieš šimtmetį. Loftų pradininkais laikomi JAV Rytų pakrantės miestuose gyvenę menininkai. Po Didžiosios depresijos Niujorke, dabar prestižiniame Manhatano rajone, buvo likę daugybė bankrutavusių gamyklų ir amatų dirbtuvių pastatų. Į erdvias, pigiai nuomojamas patalpas ėmė kraustytis dailininkai, muzikantai, o netrukus netradiciniu būstu susidomėjo bohemiško gyvenimo būdo sužavėti jauni architektai, teisininkai ir verslininkai.

Po Antrojo pasaulinio karo loftų mada pasiekė Europą, o gyventi pritaikytų patalpų kainos greitai pasiekė ir kai kuriais atvejais net gerokai pralenkė įprastų butų kainas. Pastebėję paklausą verslininkai greitai prisitaikė prie rinkos ir ėmė siūlyti ne tik "sukultūrintus" apartamentus buvusiuose gamyklų pastatuose, bet ir statyti naujus lofto stiliaus butus.

Šių dviejų tipų loftai užsienyje net skirtingai vadinami - "kietaisiais" ir "švelniaisiais", o jų gyventojai kategoriškai gina savo pasirinkimą. Naujai pastatytų lofto tipo butų savininkai nesupranta, kam kurtis sename pastate su visomis galimomis jo problemomis, kai yra patogi alternatyva, o autentiškų loftų savininkai apartamentus naujuose pastatuose vadina kiču.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"