TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Loftų pirkėjus žavi erdvės

2013 11 05 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Loftų projektų plėtros Lietuvoje pradžioje 2011 metais skeptiškai šio rinkos segmento perspektyvas vertinę nekilnojamojo turto analitikai dabar pripažįsta klydę.

Prekyba pranoko lūkesčius

Informacinių technologijų bendrovės „Penki kontinentai“ kartu su UAB „Trinapolis“ įgyvendinamas buvusios Vilniaus kuro aparatūros gamyklos pertvarkymas į gyvenamąsias patalpas – itin sėkmingas. Ties Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža Vilniuje esančiame buvusiame gamyklos pastate įgyvendinamas projektas "Loft Town" - formuojami įvairaus dydžio butai, studijos, loftai ir dirbti skirtos patalpos. Pertvarkyta apie trečdalį maždaug 30 tūkst. kv. m gamyklos teritorijos: 9,5 tūkst. kv. m plotas jau paverstas gyventi skirta vieta ir didžioji dalis įrengtų loftų jau parduota. Šiuo metu rengiamasi pradėti dar 10 tūkst. kv. m pramoninio ploto pritaikymą gyventi.

„Projektą vertiname kaip itin sėkmingą, esame labai patenkinti pardavimu, jis pranoko mūsų lūkesčius. Iš įrengto 121 turtinio vieneto (butų, studijų, loftų) neparduoti liko vos 29. Tikimės, kad iki metų pabaigos jie jau turės savininkus“, - sakė UAB „Penkių kontinentų intvesticijos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Valantiejūtė-Stasiukynienė.

Pasak jos, pirkėjai įvairaus dydžio erdves renkasi pagal poreikius - vieniems reikia didesnių, kiti tenkinasi mažesnėmis gyvenamosiomis patalpomis. Loftus daugiausia įsigyja 25-40 metų žmonės. Jų profesijos įvairiausios: verslininkai, advokatai, prekybininkai, mokytojai, gydytojai. „Loftų pirkėjus vienija ne tiek amžius ar profesija, kiek požiūris. Tai novatoriškos asmenybės, siekiančios gyventi visiškai kitos nei įprasta kokybės butuose“, - sakė L.Valantiejūtė-Stasiukynienė.

Lietuviško „Loft Town“ gyventojai, anot pašnekovės, griauna mitą, kad loftuose daugiausia kuriasi menininkai. Taip esą buvę tik loftų istorijos pradžioje, kai Niujorke neturtingi menininkai pradėjo kurtis apleistuose gamyklų pastatuose. Dabartinių loftų pirkėjai – geresnės kokybės poreikių. „Dabar ir Niujorko ar Maskvos lofto kaina yra 2-3 kartus didesnė negu atitinkamo ploto buto ar apartamentų“, - teigė pašnekovė.

„Penkių kontinentų investicijų“ atstovė pasakojo, kad kiekvienas buvusioje Kuro aparatūros gamykloje įrengtas loftas yra 5 metrų aukščio, į jį patenkama individualiai, kiekviename lofte galima įsirengti židinį, modernios vėdinimo sistemos neutralizuoja virtuvės kvapus, o sumontuoti individualūs “Viessmann” dujų katilai – palyginti nebrangų šildymą ir karštą vandenį. „Mažesnius loftus įsigijusius asmenis nustebino sąskaitos. Pavyzdžiui, 50 kvadratinių metrų buto šildymas ir karšto vandens naudojimas per mėnesį atsieina vidutiniškai 100 litų“, - tvirtino pašnekovė.

Be to, čia yra vidiniai kiemai - apželdinti vijokliais, juose įrengtos vaikų žaidimo aikštelės.

„Loft Town“ įrengti 36-65 kv. m dydžio 1, 2, 3 kambarių butai arba studijos ir 53-120 kv. m ploto loftai. Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad lofte pusė erdvės perdengta antresole, tad erdvė jame pasiskirsto kiek kitaip nei bute. Daugiausia miestelyje įrengta ir sėkmingiausiai parduodama maždaug 75 kv. m ploto loftai.

Pagrindinis lofto pranašumas, lyginant su butu, L.Valantiejūtės-Stasiukynienės nuomone, yra netradicinė erdvė. „Penkių metrų lubų aukštis daro įspūdį“, - tikino ji. „Loft Town“ parduodamų mažesnių butų su daline apdaila kaina siekia 3,9-4,9 tūkst. litų už kvadratinį metrą, o vidutinio 75 kv. m ploto lofto - svyruoja nuo 3,5 iki 4,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Skepticizmą pakeitė omptimizmas

Nekilnojamojo turto analitikai loftų projektų plėtros Lietuvoje pradžioje 2011 metais skeptiškai vertino šio rinkos segmento perspektyvas. „Manėme, kad prekyba loftais Vilniuje nebus itin sėkminga. Mat lietuviai – konservatyvūs, pramoninėje aplinkoje gyventi nenorės, bus išrankūs ir loftų pirkti neskubės. Tačiau pirkėjus suviliojo galimybės loftuose savarankiškai suplanuoti erdves, įsirengti papildomą plotą, tarkime, 60 kv. m lofte įsirengti 80 kv. m gyvenamąjį plotą. Be to, loftų statytojai gana gerai išreklamavo jų įvaizdį žiniasklaidoje, ir tai davė vaisių. Šiandien loftai yra paklausi prekė. Gyventojai labiau vertina jų pliusus negu minusus“, - pažymėjo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Bendrovės duomenimis, Vilniuje 2013 metais baigti 3 loftų projektai, juose įrengta beveik 300 butų. 2014 metais planuojama baigti 2 projektus su 200 loftų. 2011-2012 metais sostinėje įgyvendinti 4 projektai, juose įrengti 200 loftų.

„Matome, kad anksčiau Vilniuje per metus vidutiniškai atsirasdavo po 100 loftų, o dabar jų gerokai padaugėjo. Iš viso per ketverius metus Vilniuje atsirado 9 specializuoti loftų projektai“, - sakė S.Vagonis. Pasak jo, Vilniuje daugiausia į gyvenamąsias patalpas pertvarkomi ne gamybiniai pastatai, o gamyklų teritorijose esančios administracinės patalpos. Toks projektas yra bendrovės „Concept Lofts“ statomi „BelMonto loftai“ sostinės Užupio rajone.

„Ober-Haus“ duomenimis, vidutiniškai lofto kvadratinio metro kaina yra 20-30 proc. mažesnė nei standartinio naujos statybos buto. „Tačiau lofte, galima sakyti, už dyką galima įsirengti papildomą plotą įrengus antresoles, todėl „grynasis“ lofto plotas gali kainuoti net dvigubai pigiau nei buto“, - pažymėjo S.Vagonis.

Vienas iš loftų minusų, analitiko požiūriu, yra tas, kad pramoniniuose pastatuose įrengtų loftų paskirtis dažniausiai lieka gamybinė. Tai kartais gali sukelti įvairių nepatogumų. „Fiziškai žmogus perka gyvenamąjį butą, o juridiškai - pramoninės paskirties kūrybines dirbtuves, biuro patalpas ar panašiai. Todėl jeigu kaimynai kels triukšmą, policija jų raminti nevažiuos, nes gamyklose triukšmauti nedraudžiama. Gali kilti sunkumų registruoti gyvenamąją vietą, skirtis kai kurių komunalinių paslaugų įkainiai. Be to, bankai gali prastesnėmis sąlygomis finansuoti negyvenamosios paskirties patalpų įsigijimą“, - svarstė pašnekovas.

Tačiau, S.Vagonio nuomone, šiuos nedidelius nepatogumus naujovių ieškantiems žmonės, vertinantiems originalumą, atsveria loftų teikiamos didesnių erdvių planavimo galimybės. Be to, jų statytojai kartais randa „patogių“ gyventojams sprendimų.

***

SKAIČIAI

Loftų projektai sudaro apie 5 proc. bendros būsto pasiūlos Vilniuje. Rugsėjo mėnesį loftų projektuose buvo apie 140 neparduotų turtinių vienetų.

Loftai sudaro apie 80 proc., studijos – 10 proc., butai – 10 proc. pasiūlos. Geriausiai parduodami loftai, jų pardavimas sudaro apie 83 proc. šio segmento paklausos, studijos – 4 proc., butai – 13 procentų.

2012 ir 2013 m. parduotų loftų vidutinis plotas buvo 65 kv. m, studijų – 78 kv. m, butų – 52 kv. metrų.

2012 m. parduota apie 110 loftų, o per 2013 m. devynis mėnesius - 57 loftai.

Loftų projektų vidutinė pasiūlos kaina yra apie 4500 Lt už 1 kv. m, arba apie 16 proc. didesnė nei prieš metus.

Šiuo metu loftai statomi tik Vilniuje.

Šaltinis: „Inreal“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"