Lyg meistriškai atskeltas gintaro gabalėlis

Nijolė STORYK 2011-09-13 00:00
Nijolė STORYK 2011-09-13 00:00
"Natkevičius ir partneriai" archyvo nuotrauka
Ar­chi­tek­tū­ra ir krep­ši­nis ar­tė­ja lyg to­li­mi kran­tai. Birš­to­no ku­ror­tas, kaip ir krep­ši­nio sir­ga­liai, tu­ri pa­na­šų, bet iš­skir­ti­nį sim­bo­lį. Spor­to ais­truo­liai pa­mė­go gin­ta­ri­nį žmo­ge­liu­ką, o ku­ror­tas ban­do pri­pras­ti prie eks­tra­va­gan­tiš­kos ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­to, lyg ant kran­to iš­mes­to ne­tai­syk­lin­gos for­mos gin­ta­ro ga­ba­lė­lio.

Architektas Gintautas Natkevičius svarsto kiek kitaip, sakydamas, kad Birštono kurortas - ne vien tik sanatorijos ir gydyklos su jam būdingais nuo senų sovietinių laikų standartiniais gigantomaniškais pastatais. Anuo metu į nedidelį kurortą suvažiuodavo žmonės vos ne iš visos buvusios plačiosios tėvynės - sveikatos pataisyti ir sustiprėti po ligos pasitelkiant mineralinio vandens ir purvo vonių procedūras. Architektūra jiems neva nerūpėjo.

Architektūros požiūriu jaukus miestelis tarsi merdėjo ir laukė geresnių laikų.

Toks metas atėjo. Čia gyvenantys žmonės panoro matyti kitokį miestą - atjaunėjusį, modernų ir jaukesnį. Beveik apstatytas kiekvienas laisvas žemės lopinėlis - tuščios vietos lyg ir neliko. Jaukus, ramus ir mažas kurortinis miestelis beveik nesitiki sulaukti naujakurių.

"Kai užsakovai parodė, kurioje vietoje jie ketina pasistatyti būstą, tapo aišku, jog būsto projektas bus neįprastas. Šiuo atveju architektūrą būtų galima palyginti su maisto produktu, iš kurio sumani virėja pagamintų gardų patiekalą. Taip atsitiko šį kartą - pabandėme iš produkto išgauti gerą "patiekalą", - taip sakydamas projekto autorius, kuriam talkino architektų biuro "Natkevičius ir partneriai" architektai Tomas Kuleša ir Adomas Rimšelis, turėjo omenyje visų pirma kiek neįprastą aplinką. Birštone parko paunksnėje ant kalvos atsirado neregėtas nematytas būstas, smalsiai traukiantis aplinkinių žvilgsnius.

Be tvoros ir pikto šuns

Birštono parko pakraštys tankiai apsodintas medžiais, kurių negalima nei iškirsti, nei persodinti. Nedidelė kalva, ant kurios turėjo iškilti namas, šalia - tik viena nedidelė Šlaito gatvelė. Jokių urbanistikos pėdsakų.

"Sklypas unikalus tuo, jog atviras parko grožiui. Aplink - vien tik gamtos kilimas. Kurortas liko nuošalyje. Tai lėmė gyvenamojo namo architektūrinę idėją - kompaktiškas, bet atviras, puikus matomumas iš visų keturių pusių - tiek iš išorės, tiek iš vidaus", - aiškino architektas G.Natkevičius.

Einant parko takeliu-gatvele iš tolo kyla viliojantis vaizdas - tiesiog norisi kuo greičiau išsiaiškinti, kas tai. Pirma mintis, gal tai koks kosminis objektas šviečia keistomis aliuminio spalvomis. Nežemiškas būstas lyg paukščio gūžta jokiu būdu nepanašus į įprastą gyvenamąjį namą. Jo fantastiškos formos asocijuojasi su daugiabriauniu gintaro gabalėliu, kuris žaismingai patupdytas ant kalvos viršūnės tarp parko medžių.

Namas stūkso neapibrėžtoje erdvėje - be orientacinės krypties čia esančių gatvių atžvilgiu. Gana įprasta šiais laikais bet kurią privačią valdą aptverti aukšta tvora ir ant jos pakabinti lentelę "Piktas šuo". Čia tvoros nėra ir nebus. Toks architekto sumanymas pasitvirtino - pastatas lyg skulptūra parke, visiems matoma ir prieinama iš arčiau pasižvalgyti.

"Kadangi privati valda yra parke, tvorų negalima statyti. Tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju nepavyko išsaugoti privatumo erdvės. Apie ją buvo pagalvota. Čia gyvenantys žmonės gali jaustis saugūs ir jų ramybė garantuota", - sakė kaunietis architektas.

Terasa ant stogo nematoma

Taupant būsto gyvenamąjį plotą, kuris ir taip gan mažas, garažas atsidūrė po kalva. Dėl žemės stygiaus pastatas beveik nepastebimai kyla į viršų - net iki trečio aukšto. Požeminiame aukšte - garažas.

Namas neturi vidinio kiemo - iš visų keturių pusių vien tik atviros erdvės. Vitrininius langus kukliai dengia nebent tik medžių šakos. O kur gyvenamojo namo sienos? Jų tarsi irgi nėra, kaip ir standartinių langų, durų, balkono ir stogo. Viskas yra, tik tai išradingai ir tobulai paslėpta. Kaip tai pavyko autoriui?

Bandome įsižiūrėti, kas paslėpta ten, kur turėtų būti stogas. Paskutiniame, trečiame, aukšte, beveik siekiančiame medžių viršūnes, - didelė atvira terasa su stogeliu. Nuo čia matyti panoraminis kurorto vaizdas - Nemuno upė, bažnyčia ir visas Birštonas.

Poilsio zona ant stogo - tipiškas didmiesčių variantas, kai stengiamasi panaudoti kiekvieną būsto centimetrą. Mažame kurorte prireikė to paties - plėstis į plotį nebuvo kur. Tik į viršų arba po žeme.

"Kylant laiptais keičiasi matymo taškas - atsiranda vis kitoks scenarijus. Terasa ant stogo - tarsi išsigelbėjimo ratas, kai nėra žalios kiemo pievelės. Nuo jos galima matyti viską, kas vyksta aplink, bet ji pati pašaliniam žmogui yra nematoma. Viena terasos pusė - saulės nutvieksta, kita - medžių šešėlyje", - užsiminė autorius.

Su garažu po žeme

Taigi namas nesislepia už tvoros ir čia nėra privataus kiemo. Terasa atperka šį trūkumą kurorte - yra kur būti gamtoje - ant stogo.

Po kalva rūsyje atsidūrė trijų vietų garažas, sandėlis ir katilinė. Įvažiavimas į būstą - patogus, trinkelėmis grįstu keliuku. Pirmame aukšte - vestibiulis, svetainė, virtuvė ir valgomasis. Tai pagrindinė gyvenamoji būsto dalis.

Antrame aukšte - miegamieji. Laiptai yra centrinė ašis, jais iš garažo galima pakilti iki pat apžvalgos terasos. Moderniame name lifto nėra, nors galbūt toks įrenginys ir praverstų - kaskart kopti aukštyn nėra taip jau lengva.

Gali likti ir žiemą

Namo vestibiulis pasuktas į vienintelę šalia esančią gatvelę, svetainė atsiveria į miško parką. Pastato fasadą puošia itin modernios poliruotos travertino plokštės. Aliuminio vitrinų intarpai iš būsto vidaus atskleidžia vis kitus jaukius ir ramius aplinkos vaizdus.

Netaisyklinga fasado forma atsispindi ir interjere - čia netrūksta architektūrinio pikantiškumo.

Kol kas interjeras nėra užbaigtas ir negali lygiuotis į būsto išorę, kuri jau beveik išgražinta. Originalaus namo šeimininkams nėra reikalo skubėti - vasara traukiasi, užleisdama vieta rudeniui. Kurorte jie ketino ilsėtis ir mėgautis šilumos malonumais. Panorėjus čia galima būti visais metų laikais - lietūs ir šaltis nėra baisūs patogiame moderniame būste.

Ne turgelio prekė

- Birštonas kol kas neturėjo tokio namo, kuris taip trauktų aplinkinių žvilgsnius. Visiems įdomu pamatyti, lyg tai būtų parodos eksponatas. Ar naujos architektūros pastatas natūraliai pritapo prie tradicinės kurorto erdvės?

- Galima būtų paklausti kitaip: ar gatvės turgelyje, kur prekiaujama pigiais paveikslais, pritaptų, tarkim, Čiurlionis?.. Su architektūra yra šiek tiek kitaip. Birštono kurortas išgyveno skirtingus laikus ir nuolat keitė savo įvaizdį. Metas pribrendo - mažas miestelis turi keistis. Gyvenamieji namai dabar yra kitokie nei, tarkim, sovietiniais laikais. Viskas krypsta tik į gera. Būstas Šlaito gatvėje - taip pat ne išimtis. Tai naujas kurorto įvaizdis.

Ar namas pritapo kurorto aplinkoje, apie tai gal neverta nė svarstyti. Modernūs dalykai, tuo labiau architektūra, visada sukelia diskusijas. Ne tai yra svarbu. Manau, kad Birštonui dera kontrasto principas, tik dar labiau paryškinantis, ko šiuo metu reikia kurortui.

- Pastatas su garažu yra keturių aukštų. Be to, dar stovi ant kalvelės. Ar modernus būstas ne per aukštas parko aplinkoje?

- Mažas kurortas - ne didmiestis. Į tai buvo atsižvelgta. Manau, kad aukštesniame nei trys aukštai name būtų nepatogu gyventi. Būstas neturi lifto. Ir taip pakankamai aukštas. Iš esmės - tai tradicinis dviejų aukštų namas.

- Parke paprastai statomi meno kūriniai - skulptūros?

- Architektūrinė mintis rutuliojasi būtent šia linkme - norėjosi suprojektuoti namą kaip skulptūrą. Pasivaikščiojimas po parką bus naudingas - pastatas traukia poilsiautojų žvilgsnius. Tai jokiu būdu ne namas su pasenusiu šiferio stogu. Panaudotos visiškai kitos architektūros galimybės, kurių anais laikais nebuvo. Padvelkė kita urbanistinė kultūra, kitas laikotarpis.

Faktai

* Ties Birštono kurortu, kuriame yra daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, ramiai vingiuoja Nemunas, čia darantis kone didžiausią kilpą.

* Birštonas pirmą kartą 1382 metais paminėtas kaip Birsten (Birstan) vietovė prie druskingų šaltinių.

* Medinė Birštono pilis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto rezidencija.

* Po Žalgirio mūšio panemunės pilys neteko reikšmės ir Birštonas tapo Vytauto medžioklės plotu.

* XV-XVI amžiuje čia buvo karališkasis kurortas, kuriame ilsėjosi garsūs kunigaikščiai Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas ir kiti.

* Nuo 1846 metų pradėti tirti druskingi šaltiniai. Kurortas įkurtas 1851 metais.

* Rašytojas Balys Sruoga gydėsi šiame kurorte, kai jam pasisekė ištrūkti iš koncentracijos stovyklos, ir čia parašė garsiąją memuarų knygą "Dievų miškas".

*Kurorte įsikūrusi Nemuno kilpų regioninio parko direkcija.

*Birštone pastatyti paminklai kunigaikščiui Vytautui, Lietuvos šviesuoliams Martynui Mažvydui, Jonui Basanavičiui.

*Šiame kurorte nuo 1990 metų kas antrus metus pavasarį rengiamas džiazo festivalis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Nijole  213.197.157.158 2013-03-26 16:03:06
Per 10metu antrą kartą buvau Birštono Versmės sanatorijoje.Labai išgrąžėjas miestas,sutvarkytas ir jaukus.O sanatorijoje puikiai atsigavau po operacijos.
2 0  Netinkamas komentaras
taigi  89.116.66.173 2013-03-26 16:03:06
superinis miestas, superinis.
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Ma­žiau­siai dvi sprog­me­nų pri­krau­tos sta­ti­nės šeš­ta­die­nį bu­vo nu­mes­tos ant di­džiau­sios li­go­ni­nės Si­ri­jos su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­je Ale­po mies­to da­ly­je, pra­ne­šė šiai įstaigai pa­gal­bą tei­kian­ti [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami