TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Maldos nuo žaibo neapsaugo

2014 06 12 6:00
Tiesioginę žaibo iškrovą patikimai suvaldo išorinė ir vidinė žaibosaugos sistema.  LŽ archyvo nuotrauka

Kartu su šiltais vasariškais orais į Lietuvą atkeliauja ir audrų su perkūnija sezonas. Meteorologai teigia, kad kintant klimatui mūsų regione žaibuoja dažniau. Nors žaibo išlydis ir kelia grėsmę, nemaža dalis nuosavų namų savininkų viliasi, kad į jų būstą Perkūnas neatsigręš, ir apie tinkamą žaibolaidį susimąsto tik kaimyno stogui supleškėjus.

Žaibosaugos specialistai juokauja, kad gerai įrengta perkūnsargio sistema netgi be Dievo įsikišimo žaibo krūvį nukreipia į žemę - pragaran, kur jam ir vieta. Žmonija žaibolaidžius tobulina jau kelis amžius – nuo tada, kai pirmąjį išrado vienas iš JAV Konstitucijos autorių Benjaminas Franklinas.

Visiškos garantijos nėra

Verta priminti, kad praėjus net ir keliems šimtmečiams joks perkūnsargis šimtaprocentinės pastato apsaugos negarantuoja. Žaibo galia išties didelė – įtampa siekia iki šimto tūkstančių kilovoltų, o srovė – iki dviejų šimtų tūkstančių amperų. Šiuo metu privačiam gyvenamajam namui rekomenduojama trečia apsaugos nuo žaibo klasė, kuri nuo žaibo apsaugo 91 proc. pataikymo į pastatą atveju.

„Išorinė žaibosauga yra skirta pastatui apsaugoti nuo tiesioginio žaibo smūgio – kad žaibas pastato nesugriautų ir nesudegintų. Aukščiausios klasės žaibolaidžiai gali garantuoti iki 98 proc. apsaugą. Tačiau vien išorinė apsauga nepadės išvengti žaibo išlydžio sukelto į tinklą įjungtų elektros prietaisų gedimo – tam reikalingi įtampos ribotuvai“, - paaiškino žaibosaugos ekspertas Ramūnas Štaras.

Žaibolaidžiai yra skirstomi į tradicinius, dar vadinamus Franklino, ir aktyviuosius. Aktyvieji žaibolaidžiai skirti apsaugoti keliems pastatams arba statiniams, turintiems sudėtingos konstrukcijos stogus, o daugeliui individualių namų pakanka pasyvaus tradicinio žaibolaidžio.

Veikia kaip masalas

Žaibolaidžio konstrukcija yra paprasta. Jo veikimas grindžiamas metalinių smailų daiktų savybe „sutraukti“ elektrą iš įelektrintų daiktų. Jis turi ploną metalinį strypą su smailiu galu (strypinis žaibolaidis) arba lyną (lyninis žaibolaidis), kurie įrengti virš saugomo statinio arba šalia, ir įžeminimo įrenginį.

Žaibo nutiesiamajam keliui artėjant prie žemės, atsakomoji žaibo išlydžio gija iš žaibolaidžio iššoka lengviau nei iš saugomo objekto, nes žaibolaidis yra aukščiau jo ir jo elektrinė varža mažesnė nei saugomo objekto. Vaizdžiai kalbant, tai yra masalas žaibui, jo užduotis – pasitikti stogo link atlekiantį žaibą ir priversti jį pakeisti kryptį - kad jis smigtų į žemę. Todėl svarbiausias vaidmuo tenka kokybiškai įrengtam žaibolaidžio įžeminimui.

„Tai nesudėtingas mechanizmas, tačiau geriau jokio žaibolaidžio nei prastai įrengtas, kuris pridarytų daugiau nuostolių nei duotų naudos. Įrengiant žaibosaugą labai svarbu tinkamai išmatuoti varžas, tam reikalingas tik varžos matuoklis. Visuomet būtina atlikti pereinamųjų varžų matavimus, kad žaibolaidžio sistemoje neatsirastų sutrikimų ir tai nesukeltų papildomo pavojaus“, - sakė R. Štaras.

Pašnekovas pažymėjo, kad statant namą žaibosaugą reikia montuoti tik tada, kai namo stogas yra visiškai uždengtas ir įrengti visi lietvamzdžiai bei latakai. Pasak R.Štaro, pasitaiko rangovų, kurie žaibosaugą įrengia dar „ant pamatų“ - po jais slepia laidininkus.

„O ir patys šeimininkai, statydami nuosavą namą, dažnai siekia kuo estetiškesnio sprendimo, todėl bando savarankiškai įrengti žaibolaidžius, slepia jų dalis po stogo danga ar fasado konstrukcijomis. Tai pavojinga, nes žaibosauga turi būti sumontuota atvirai. Po konstrukciniais elementais žaibolaidžio dalių slėpti negalima“, - sakė ekspertas.

Įrengia per dieną

Remiantis statybos techniniu reglamentu, svarbu, kad kiekvienas įžeminimo laidininkas būtų tinkamai sujungtas, o įžemintuvo varža būtų ne didesnė kaip 10 omų. Dėl žaibo išlydžio geresnio sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai ir visų įžeminimo laidininkų įžemintuvai turi būti tarpusavyje sujungti.

Patyrę specialistai žaibolaidį individualiame name nesunkiai įrengia per vieną darbo dieną. Tradicinė žaibosauga namui šiuo metu kainuoja apie 2-3 tūkst. litų. Tie, kurie namą įsigijo jau pastatytą iš kitų savininkų, taip pat gali nesunkiai patikrinti, ar instaliuotas perkūnsargis veikia tinkamai.

Tam reikia arba elektros inžinerijos žinių ir varžos matuoklio, arba į namus iškviesti žaibosaugos sprendimus diegiančios bendrovės specialistus. Žinoma, profesionalų konsultacija kainuos kelis šimtus litų.

Prietaisus apsaugo ribotuvai

LŽ konsultavusio R. Štaro nuomone, svarbu namo elektros tiekimo sistemoje įrengti ir vidinės žaibosaugos elementus – įtampos ribotuvus. Didelės amplitudės įtampa sugadina elektroninę ir elektrotechninę įrangą, pramuša izoliaciją bei sukelia gaisrus. Jautrūs įtampos svyravimams yra televizoriai, kompiuteriai, indaplovės, šaldytuvai, signalizacijos, automatikos įranga.

Didžiausią grėsmę kelia būtent atmosferiniai, žaibo sukelti įtampos šuoliai. Tad sumontuoti vien tik išorinę žaibosaugos sistemą namui nepakanka, juolab kad įtampos ribotuvai kainuoja ne brangiau nei pigi mikrobangų krosnelė. Be ribotuvų tiesioginis žaibo smūgis žalos namo, kuriame įrengtas žaibolaidis, išorei nepadarys, tačiau būsto vidų gali nusiaubti lyg įtūžusių priešininkų futbolo komandos sirgalių gauja.

Sutartis sudarinėkite atidžiai

Draudikų duomenimis, pernai vasarą žaibai audrų metu padarė daugiau nuostolių gyventojams nei 2012-aisiais metais. Šiemet žaibo iškrovos jau sukėlė 13 gaisrų.

Siekiant maksimaliai apsisaugoti nuo žalos, galima rinktis ir papildomą variantą – žaibą baidyti ne tik žaibolaidžiu, bet ir draudimo sutartimi. Į ją reikėtų įtraukti ugnies ir įtampos šuolių riziką.

Svarbus niuansas: jeigu žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega – draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis ugnies rizika. Tačiau jeigu žaibas trenkė į antenas, elektros laidus, o dėl šios priežasties kilo įtampa ir perdegė elektros prietaisai, nuostoliai bus padengiami tik tuo atveju, jei šeimininkas į draudimo sutartį buvo įtraukęs įtampos šuolio riziką.

Ugniagesiai gyventojams pataria žaibuojant ir griaudžiant nesiliesti prie metalinių pastato konstrukcijų, vamzdynų, nebūti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti radijo anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie metalinių konstrukcijų. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei maudotės ar iriatės valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Beje, į vietas, kuriose yra ne tik išoriniai, bet ir didesni gruntinio vandens telkiniai, žaibas trenkia kur kas dažniau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"