Mansarda - lyg nokstančių rugių laukas

Nijolė STORYK 2011-07-12 00:00
Nijolė STORYK 2011-07-12 00:00
Jaukiai įsitaisius ant minkštų baldų dideli langai lieka už nugaros - miesto panoramos nematyti. Žvilgt į viršų - ogi ten javų laukas! Studijos "Eskizas" nuotrauka
Mies­to cen­tre kiek­vie­nas gy­ve­na­mo­sios erd­vės cen­ti­me­tras bran­gus kaip auk­sas. Ta­čiau ne vi­si taip ver­ti­na sa­vo būs­tą. Ki­tiems di­des­nė ver­ty­bė į na­mus su­sig­rą­žin­ti gam­tos dvelks­mą, kai ten­ka gy­ven­ti mies­te tarp sto­gų ir taip trūks­ta ža­lu­mos.

Studijos "Eskizas" vadovas, architektas Rytis Mažuolis ir tos pačios studijos architektė Elena Vanagaitė pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje, mansardoje įrengė butą. Jis primena auksinį javų lauką nokstančiomis rugių varpomis.

Vienas didžiausių būsto privalumų - didelė ir atvira lauko terasa su vaizdu į liepų alėją, jai skirta net 30 kvadratinių metrų. Tiek ploto nepagailėta tuščiai erdvei, nors buvo galima įrengti dar vieną kambarį ekstravagantiškame 130 kvadratinių metrų bute.

Žvelgiant iš Laisvės alėjos, mansardos tarsi nėra - paskendusių tarp gėlių nematyti net turėklų. Modernizuota pastogė nesudarko bendro tarpukariu statytų namų architektūros stiliaus - terasa paslėpta pastogėje. Kitoks vaizdas iš mansardos - pro didelius vitrininius langus matyti miesto panorama iki pat Žaliakalnio, aukštai iškilęs Prisikėlimo bažnyčios varpinės bokštas.

Atspindžiai ant baldų

Nestandartinis būstas šiemet "Metų interjero" konkurse buvo vertas "Metų interjero" titulo. Tačiau didesnis dėmesys atkreiptas į spalvų derinius, mat spalvos taip tobulai parinktos ir pritaikytos modernizuotoje palėpėje, kad privertė aikčioti net daug mačiusią tarptautinę vertinimo komisiją, balsavusią internetu. Tie žmonės nesitarė ir nebendravo. Savo nuomonę apie interjerus jie išreiškė virtualiai.

Tarp 65 pretendentų į spalvų derinio titulą kauniečių architektų R.Mažuolio ir E.Vanagaitės apipavidalinta mansarda buvo įvertinta aukščiausiais balais.

Spalvų žaismas apgalvotas iki mažiausios smulkmenos - nuo sienų, šviestuvų ir lubų sijų. Tonai klasikiniai - ramūs ir jaukūs - nuo juodos, baltos iki pilkos ir vyšninės spalvos, išskyrus per visą sieną lyg ekrane boluojantį auksinį javų lauką. Lubų sijos tarsi suskaldo ištisinį vaizdą, bet jo nesugadina, tik dar labiau paryškina tai, kas yra už jų.

Kai daugelis atsisakė baldų blizgaus paviršiaus kaip seno nemadingo interjero palikimo, šiuo atveju toks pasirinkimas buvo teisingas ir net reikalingas.

Nesvarbu, koks metų laikas, gamta pabunda netikėtu rakursu lyg veidrodyje, tarsi pati būtų įsiprašiusi vidun. Baldų paviršiuje atsispindi įvairūs miesto panoramos raštai: medžių viršūnių siūbuojančios šakos, slenkantys debesys ir saulės spinduliai. Tie atspindžiai juda ir nuolat keičiasi. Kaip paprasta bei tikslu, neatrodo, kad blizgus baldų paviršius nemadingas.

Architektai pagalvojo ir apie tai, kad būnant viduje gamtos nuotaikos atsispindėtų bet kurioje vietoje. Vyšninės spalvos virtuvės baldai - taip pat blizgaus paviršiaus. Tad ruošiant pusryčius nebūtina žvalgytis pro langus - atsispindintis gaivus rytmetys pats ridenasi vidun ir šildo namus prasidedančia diena.

Terasa - ne apžvalgos aikštelė

Toks pat atviras ir gerai matomas Laisvės alėjos vaizdas tiek dairantis terasoje, tiek jaukiai įsikūrus ant svetainės sofos ar prisėdus ryte išgerti puodelio kavos prie virtuvės stalo.

Terasa nėra tuščia erdvė ar tik miesto panoramos apžvalgos aikštelė. Jos paskirtis - poilsio zona. Viename gale pastatyta kepsninė. Vasarą, ypač kai šilta, puiki vieta rengti draugams vakarėlius ar jaukiai pasėdėti dviese. Galima net šokti - vietos pakanka.

Žinoma, gyvenimo ritmą terasoje lemia būsto šeimininko pomėgiai. Čia tinkama vieta ir vienatvei, kai vakarais atgyja šurmuliuojanti Laisvės alėja. Judrų šėlsmą galima stebėti iš viršaus, pačiam mėgaujantis ramybe.

Ryškiais raudonais žiedais gėlės vazonuose per visą terasą atsispindi vitrininiuose languose ir blizgiuose baldų paviršiuose. Nors būsto viduje nėra nė vienos gėlės, atrodo, kad jomis nuklota visa moderni patalpa.

Banguojantys javai

Buvusio biuro patalpų neliko nė pėdsakų. Visos pertvaros išgriautos - palikta vientisa pailga erdvė, joje viskas sukasi apie židinį.

Pasak architekto R.Mažuolio, centre esantis židinys lėmė ne tik daiktų išdėstymą, bet ir visos patalpos, suskirstytos į dvi dalis, spalvų derinius. Virtuvė ir svetainė sujungtos - vizualiai šias zonas skiria tikslingai sustatyti modernūs baldai.

Židinys - juodos ir tamsiai pilkos spalvos. Priešais jį pastatytas taip pat pilkas C formos minkštasuolis. Tad jaukiai įsitaisius minkštoje dalyje dideli langai lieka už nugaros - miesto panoramos nematyti.

Tačiau nuogąstauti netenka, žvilgt į viršų - o ten jau minėtas javų lauko vaizdas. Virš židinio taikiai patupdytas baltas angeliukas, linkintis namams ramybės. Miesto vaizdai ir gėlės balkone atsispindi blizgiame baldų paviršiuje. Sėdint minkštasuolyje itin gerai matyti visi atspindžiai.

R.Mažuolis užsiminė, kad buvo fotografuojami visi patikę gamtos vaizdai - pieva, miškai, upė, dangus ir debesys. Iš pradžių patiko žalios pievos lygumos. Vis dėlto pasirinktas auksinis rugių laukas - spalvų atžvilgiu jis ne toks kaprizingas ir dera visais metų laikais.

"Pievos žalia spalva - gana ryški ir kontrastinga, tai būtų lėmę kitokį spalvų sprendimą. Kadangi būsto šeimininkas pageidavo ramių derinių, rugiai buvo tai, ko ieškojome gamtoje. Javų natūralios linijos - lyg tobulas grafikos piešinys. Jeigu ateityje toks vaizdas nusibostų, bet kada fototapetą galima pakeisti. Buto interjeras nuo to nenukentėtų", - pasakojo architektas.

Šviestuvai - debesėliai

Po rekonstrukcijos specialiai paliktos atviros lubų sijos tapo mansardos būsto puošmena. Sijos - tamsiai pilkos spalvos. Virš jų į aukštį atsiveria tuščia erdvė. Ši vieta tinkama įrengti papildomą aukštą. Tačiau sumanymo buvo atsisakyta.

Šviestuvai - balti burbulai, lyg kamuoliniai debesėliai, nusileidę ties sijomis per visą erdvę. Tų burbulų - kokie aštuoni. Vėl norėta, kad šviestuvai primintų gamtą.

"Iš pradžių buvome sumanę pakabinti šviestuvus, labiau panašius į debesis. Tačiau originalus vienetinis daiktas nėra pigus. Debesų šviestuvų atsisakėme. Balti burbulai čia tinka - panašu į kabančius debesėlius", - neabejojo projekto autorius.

Atskira erdvė - miegamasis ir vonios kambarys. Į miegamąjį pro padidintą langą vėl veržiasi gamta. Medžių viršūnes galima paliesti rankomis pravėrus langą su turėklu, vadinamąjį prancūziškąjį balkonėlį. Žalumos tiek daug, kad neatsitiktinai gali pasijausti kaip kaime, nors butas pačiame miesto centre ir dar palėpėje.

Vieninteliai miegamojo langai papuošti užuolaidomis, kad koks paukštelis, nutūpęs ant šakos, vasarą į vidų neįskristų pro atdarą langą.

Dideli vitrininiai langai į Laisvės alėją palikti atviri, kad vidun sklistų daugiau šviesos ir būtų matyti tolyn nusidriekusi miesto panorama.

"Būstas - paskutiniame aukšte. Iš kitos Laisvės alėjos pusės nėra kam žvalgytis. Dangstyti langų nėra reikalo, kai už jų toks grožis. Atviro gyvenimo būdo šeimininkas nesibodi", - paaiškino architektas, kodėl buvo atsisakyta užuolaidų.

Mansardos projekto autorius R.Mažuolis patikino, kad jam patiktų čia gyventi. Kaip pageidavo užsakovas, būstas neperkrautas, erdvus, šviesus. Čia yra viskas, ko reikia viengungiui. Vieta gera - centras, ramu, net ir gamtą pavyko prisivilioti.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
taigi, taigi  86.38.138.37 2013-03-26 16:03:06
..."šviestuvai- debesėliai". Arba- vaiko iš burnos išpūsta "kramtoškė". Arba - kubezdalis, kur nori: danguje, pievoje, subinėj. Gražiai parašyta, o pažvelgus į nuotrauką - banko ir draudimo kontoros mišinys :)
2 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami