Marinistinis interjeras – jūra namuose

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-10 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-10 06:00
Interjero dizainerė Milda Akseliejūnienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Jū­ra ir smė­lis – be jų re­tai įsi­vaiz­duo­ja­me to­bu­lą va­sa­ros sa­vait­ga­lį ar­ba at­os­to­gas. Tai aki­vaiz­du karš­tą va­sa­ros penk­ta­die­nio po­pie­tę iš­vy­dus pa­jū­rio link nu­sid­rie­kian­čias au­to­mo­bi­lių vilks­ti­nes. Jei be ban­gų mū­šos ne­įsi­vaiz­duo­ja­te sa­vo poil­sio, ga­li­te jū­rą įsi­leis­ti ir į sa­vo na­mus.

Ren­ka­si vė­ses­nę ramybę

Jū­ri­nis, ki­taip va­di­na­mas ma­ri­nis­ti­nis, in­ter­je­ro sti­lius nė­ra itin daž­nai ap­tin­ka­mas lie­tu­vių na­muo­se, nors pa­sau­ly­je jis nė­ra nau­jie­na. Pir­mie­ji to­kio in­ter­je­ro sti­liaus na­mai at­si­ra­do dar XIX am­žiaus pa­bai­go­je, va­ka­rie­čiams vis daž­niau ėmus leis­tis į pa­žin­ti­nes ke­lio­nes lai­vais. Be to, ky­lant pra­gy­ve­ni­mo ly­giui, vis dau­giau di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­čių žmo­nių ga­lė­jo sau leis­ti įsi­gy­ti so­dy­bas prie jū­ros. To­kiu bū­du ma­ri­nis­ti­nės in­ter­je­ro de­ta­lės na­tū­ra­liai at­ke­lia­vo į na­mų vi­dų.

„Lie­tu­viai, kaip Šiau­rės Eu­ro­pos gy­ven­to­jai, mėgs­ta na­tū­ra­lios gam­tos mo­ty­vus. Gal­būt ne­sa­me tiek įsi­jau­tę į eko­lo­gi­ją ir gam­tą kaip skan­di­na­vai, ta­čiau ne­abe­jo­ju, kad ši ten­den­ci­ja at­ei­ty­je bus vis la­biau pa­ste­bi­ma. Ma­ri­nis­ti­nis in­ter­je­ras at­pa­lai­duo­ja, o kar­tu ir in­tri­guo­ja, nes įvai­rūs lai­ve ap­tin­ka­mi ir į na­mų in­ter­je­rą at­ke­lia­vę jū­rei­viš­ko gy­ve­ni­mo at­ri­bu­tai sim­bo­li­zuo­ja ne tik be­kraš­čius van­de­ny­nus, bet ir ne­nuils­ta­mas žmo­gaus grum­ty­nes su gam­tos ga­ly­be“, - tei­gė in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Mil­da Ak­se­lie­jū­nie­nė.

Anot pa­šne­ko­vės, ma­ri­nis­ti­nis in­ter­je­ras ga­li bū­ti įvai­rus. To­kio trokš­tan­tys na­mų šei­mi­nin­kai daž­niau­siai ren­ka­si mums įpras­tes­nę, vė­ses­nę jū­ros ra­my­bę, kur ka­ra­liau­ja mė­ly­nos, bal­tos, rau­do­nos ir ru­dos spal­vų mi­ši­niai. Ta­čiau M. Ak­se­lie­jū­nie­nė pri­si­mi­nė ir at­ve­jį, kai klien­tai no­rė­jo su­kur­ti kur kas eg­zo­tiš­kes­nį, Ka­ri­bų pi­ra­tų sti­liaus na­mų vi­dų. Tie­sa, to­kio pa­gei­da­vo pa­jū­rio vi­lo­je, o ne na­muo­se, ku­riuo­se nuo­lat gy­ve­na.

Puo­šme­nos ren­ka­mos pamažu

Ma­ri­nis­ti­nis in­ter­je­ro sti­lius ne­reiš­kia, jog kas­kart į na­mus įžen­gę tu­rė­tu­mė­te pa­si­jus­ti kaip įli­pę į lai­vą. Ki­čas, no­rint pa­brėž­ti iš­skir­ti­nį sko­nį ar fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, tam­pa vis ma­žiau pri­im­ti­nas. In­ter­je­ro de­ta­lės tu­rė­tų na­tū­ra­liai su­si­lie­ti į bend­rą vi­su­mą. Ti­krai ne­bū­ti­na nu­ka­bi­nė­ti vi­sų sie­nų in­ka­rais, o sve­tai­nė­je virš ži­di­nio įkur­din­ti ryk­lio iš­kam­šos, kad na­muo­se bū­tų jun­ta­ma jū­rų dva­sia.

„Ma­ri­nis­ti­nio sti­liaus na­muo­se la­bai svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka tin­ka­mai par­ink­ti teks­ti­lės ga­mi­niai – jū­rei­viš­kų dry­žių ti­krai ne­ga­li­ma veng­ti. Tin­ka iš šiurkš­čios, ta­čiau ne­sun­kios me­džia­gos pa­ga­min­ti ki­li­mė­liai, užuo­lai­dos, bal­dų už­tie­sa­lai. Jie tu­rė­tų su­teik­ti leng­vu­mo įspū­dį, užuo­lai­dos ar ki­ti pa­ka­bi­na­mi au­dek­lai pri­min­tų bu­res, juk skrie­ja­me per ban­gas. Ry­tuo­se pa­mėg­toms su­nkioms in­ter­je­ro de­ta­lėms jū­ri­nio sti­liaus na­muo­se – ne vie­ta“, - aiš­ki­no M. Ak­se­lie­jū­nie­nė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad iš­skir­ti­nių ma­ri­nis­ti­nių in­ter­je­ro ak­cen­tais – lai­vo vai­ra­ra­čiais, ori­gi­na­liais se­no­vi­niais ka­pi­to­no žiū­ro­nais, kom­pa­sais, ba­ro­me­trais Lie­tu­vo­je pre­kiau­jan­čių tra­di­ci­nių ir elek­tro­ni­nių par­duo­tu­vių nė­ra, to­dėl to­kias in­ter­je­ro puo­šme­nas ten­ka rink­ti per pa­vie­nius skel­bi­mus ar­ba lan­kan­tis sen­daik­čių par­duo­tu­vė­se. Jei daž­nai ke­liau­ja­te, to­kių daik­tų ga­li­ma ras­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Pra­ncū­zi­jos, Olan­di­jos ar Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­jū­rio mies­tuo­se vyks­tan­čiuo­se va­di­na­muo­siuo­se blu­sų tur­guo­se. Ga­li­ma, nors daž­niau­siai - ne­pi­giai, ori­gi­na­lių ak­cen­tų par­si­siųs­ti iš spe­cia­li­zuo­tų, už­sie­nie­tiš­kų in­ter­ne­to par­duo­tu­vių.

Kuo dau­giau šviesos

In­ter­je­ro di­zai­ne­rė pa­žy­mė­jo, kad sie­kiant tin­ka­mai at­skleis­ti in­ter­je­ro de­ta­les bū­ti­na de­rin­ti spal­vas. La­bai svar­bu ir ko­ky­biš­kas apš­vie­ti­mas. Ma­ri­nis­ti­nio in­ter­je­ro na­muo­se sie­nas ge­riau­sia da­žy­ti bal­tai. Jei­gu bal­ta spal­va aso­ci­juo­ja­si su li­go­ni­nės pa­la­ta, ga­li­ma rink­tis ir mels­vus at­spal­vius, vis dėl­to klien­tams di­zai­ne­rė re­ko­men­duo­ja ap­sis­to­ti prie bal­tos.

„Tai ypač svar­bu, jei grin­dys ir lu­bos yra iš tam­saus me­džio ar jo im­ita­ci­jos, nes švie­sa ge­riau­siai at­sis­pin­di nuo bal­tų sie­nų ir nu­švies­da­ma kam­ba­rį da­ro jį erd­ves­nį. Jei­gu lu­bos ir grin­dys yra iš švie­saus me­džio ar „sau­lės nu­gai­rin­tos“ jo im­ita­ci­jos, ant sie­nų ga­li­ma žais­ti ir su mels­vais at­spal­viais. Taip pat vie­nas bend­ras pa­ta­ri­mas, ku­rį daž­nai duo­du ne tik ma­ri­nis­ti­nio, bet ir ki­to­kio sti­liaus na­mų šei­mi­nin­kams: įsi­leis­ki­te į na­mus kuo dau­giau na­tū­ra­lios švie­sos. Ži­no­ma, šiais lai­kais yra įvai­riau­sių apš­vie­ti­mo spren­di­mų. Bet nie­kas (tai pri­pa­žįs­ta ir psi­cho­lo­gai) la­biau ne­už­ti­kri­na leng­vu­mo na­mie, o ne sle­gian­čio su­nku­mo, kaip į jų vi­dų iš lau­ko pa­ten­kan­ti na­tū­ra­li švie­sa“, - ti­ki­no M. Ak­se­lie­jū­nie­nė.

Di­zai­ne­rės tei­gi­mu, ne­bū­ti­na jū­ri­nį sti­lių kur­ti nau­do­jant tik me­dį ir dro­bes, pui­kiai tiks ir me­ta­lo ga­mi­niai. Sa­vi­tą sti­lių pa­dės su­kur­ti lai­vuo­se nau­do­ja­mos vir­vės, su­riš­tos jū­rei­viš­kais maz­gais. Prie jų iš­ra­din­gai ga­li­ma pri­tvir­tin­ti užuo­lai­das, o sve­tai­nė­je net pa­ka­bin­ti ha­ma­ką - bus pa­to­gu il­sė­tis ar skai­ty­ti kny­gą.

Lai­vo bu­te­ly­je stebuklas

Dar vie­na po­pu­lia­ri ir daug ką ža­vin­ti puo­šme­na, ku­rią pui­kiai ga­li­ma pa­nau­do­ti gra­ži­nant jū­ri­nio sti­liaus in­ter­je­rą – lai­vai bu­te­ly­je. Pa­tys bran­giau­si mo­de­liai pre­ci­ziš­kai at­kar­to­ja žy­mių is­to­ri­nių lai­vų de­ta­les. Jei jums ne­bū­ti­na idea­liai tiks­li rep­li­ka, ga­li­te ban­dy­ti pa­si­ga­min­ti to­kį ste­buk­lą ir pa­tys. Bū­ti­na prieš tai ap­si­šar­vuo­ti kan­try­be, nes pro­ce­sas trun­ka ne vie­ną die­ną.

Bu­te­liuo­se įtai­sy­tų lai­vų pa­slap­tis yra ta, kad lai­vo kor­pu­sas ga­mi­na­mas at­ski­rai nuo stie­bo bei bu­rių. Jos vė­liau pri­mon­tuo­ja­mos ir pa­gul­dy­tos kor­pu­so įlei­džia­mos į bu­te­lį. Ta­da prie bu­rių pri­riš­to­mis vir­vu­tė­mis jos pa­ke­lia­mos – taip gims­ta lai­vo bu­te­ly­je ste­buk­las.

To­kie lai­vai itin mėgs­ta­mi ne tik gy­ve­na­mo­jo būs­to in­ter­je­re, bet ir vers­lo biu­ruo­se. Kaip pa­brė­žia fengšui pro­pa­guo­to­jai, lai­vas yra pui­kus in­ter­je­ro ak­cen­tas, nes pri­trau­kia sėk­mę tvar­kant da­ly­ki­nius bei pi­ni­gi­nius rei­ka­lus. Re­ko­men­duo­ja­ma sta­ty­ti lai­vą ne­to­li biu­ro pa­tal­pos lan­go ar­ba du­rų. Ta pa­ti tai­syk­lė ga­lio­ja ir gy­ve­na­mie­siems na­mams. Itin svar­bu, kad lai­vo prie­kis bū­tų at­suk­tas į pa­tal­pos vi­dų. Prieš­in­gu at­ve­ju ti­ki­ma, kad jis tur­tus iš­neš.

Iš jū­ros – į namus

Jei lai­vai bu­te­liuo­se ne­vi­lio­ja, na­mų vi­dui skir­tų ak­se­sua­rų ga­li­te ban­dy­ti ieš­ko­ti tie­siog il­sė­da­mie­si pa­jū­ry­je. Kriauk­lės, jū­rų žvaigž­dės, van­dens nu­glu­din­ti ak­me­nys ar­ba gin­ta­ras kuo pui­kiau­siai tin­ka ku­riant ma­ri­nis­ti­nio sti­liaus in­ter­je­rą. Pa­plū­di­my­je pri­si­rin­ki­te įvai­rių ak­me­nu­kų ir su­dė­ki­te juos į va­zą ar­ba stik­li­nį in­dą. Ven­ki­te nu­da­žy­tų ar iš­pieš­tų kriauk­lių – na­tū­ra­lios kur kas mie­les­nės akiai nei dirb­ti­nės.

Daik­tams su­si­dė­ti ga­li­te nau­do­ti lo­bių skry­nią ar­ba pa­pras­tus krep­še­lius iš vy­te­lių, o sie­ną tin­ka pa­puoš­ti kriauk­lė­mis de­ko­ruo­tu veid­ro­džiu. Taip pat tiks se­ni pie­ši­niai ar fo­tog­ra­fi­jos, ku­rio­se vaiz­duo­ja­mi švy­tu­riai, pa­kran­tė, lai­ve­liai, val­tys, jei rin­ko­tės eg­zo­tiš­kes­nį jū­ri­nį in­ter­je­rą – smė­lė­tų pa­plū­di­mų, virš ku­rių lin­guo­ja grakš­čios pa­lmės, nuo­trau­kos.

Ne­val­do­ma jū­ros sti­chi­ja su­tei­kia to­kių ne­pa­kar­to­ja­mų įspū­džių, ko­kių ki­tur ne­tu­ri­me pro­gos pa­tir­ti. Tad nie­ko nuo­sta­baus, kad na­muo­se sie­kia­me at­kur­ti jū­ros te­mą, iš ku­rios ga­li­ma pa­si­sem­ti dau­gy­bę in­tri­guo­ja­mų ir sti­lin­gų idė­jų in­ter­je­rui de­ko­ruo­ti. Jū­ros mo­ty­vai būs­tui de­ko­ruo­ti – tai ne ma­dos už­gai­da: jie ne­sens­ta, na­mams su­tei­kia har­mo­ni­jos, pa­de­da iš­sau­go­ti in­ter­je­ro vien­ti­su­mą, ne­nug­ramz­di­na į nuo­bo­džią mo­no­to­ni­ją.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami