TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Mažoje erdvėje "įdarbinti" centimetrai

2010 01 26 0:00
Jaukus nedidelis namas įsispraudė gamtos kampelyje vietoj sovietmečiu stovėjusio itin nepatogaus ir sudėtingo statinio.
"Architektūros linijos" archyvo nuotrauka

Nedidelė buto erdvė - moderni, patogi ir ergonomiška. Tokie būstai šiais laikais lyg ir pranašumas: gražus gyvenimas, o išlaidos už komunalines paslaugas - minimalios.

Architektas Gintaras Čaikauskas teigia, kad tokie būstai vis dėlto turėtų būti dozuotai integruojami pastatuose tarp įvairaus dydžio butų. Priešingu atveju tokių mažų butų namai vėl pavirs gerai žinomais sovietinio tipo bendrabučiais su visais savo trūkumais.

Madinga inkubatoriaus koncepcija.

Maža erdvė, bet patogu gyventi. Ar tai įmanoma konkrečioje erdvėje? Sovietiniais laikais nebuvo galima tikėtis didesnio buto - vienam asmeniui tuometinė valdžia skyrė tik po 5 kvadratinius metrus. Žmonės gyveno ankštuose butuose su bendra virtuve, džiaugdamiesi, kad nors tokius turi.

Dabar maža būsto erdvė turi kitą prasmę, bet pavojus sugrįžti į senus laikus išlieka. UAB "Architektūros linija" projektų autorius ir vadovas G.Čaikauskas užsiminė, kad praėjusiame šimtmetyje šveicarų ir prancūzų architektūros apologetas Charles Edouard Jeanneret-Gris (pasaulyje žinomas Le Corbusier vardu) suformulavo garsų lozungą: "pastatas - tai mašina gyventi".

"Technikos aukso amžiuje gimė minimalizmo ("mažiau - yra daugiau") pradai. Darbo ir gyvenimo aplinka tapo labiau socializuota, prieinama plačiosioms masėms. To reikalavo industrin4s ekonomikos raida. Kiekvienas pastato dydis ar matmuo buvo analizuojamas, galvojama, ko dar galima atsisakyti siekiant sutaupyti investicijas, bet optimaliai patenkinti būtiniausius žmogaus poreikius. Nors skurdi ekonominė ir technologinė sovietmečio statybų bazė neleido iki galo įgyvendinti pažangių idėjų, jos evoliucionavo, išliko aktualios ir šiandien", - sako architektas.

Jis pasidžiaugė tuo, kad mažų būstų statybos jau įtrauktos į krašto įstatymų bazę. "Manau, kad šis tipologinis vienetas turi teisę gyvuoti, nes jis atspindi realius visuomenės poreikius", - aiškino Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas G.Čaikauskas.

Architektas senesnės statybos pastatuose suprojektavo ir įrengė ne vieną būstą, kuris yra mažesnis negu anksčiau normuotas 36 kvadratinių metrų minimaliai privalomas gyvenamasis plotas.

Dažniausiai tokiuose būstuose įsikūrė jauni žmonės. Toks gyvenamasis plotas atitinka jų realias finansines galimybes, butai gana paprastai eksploatuojami ir yra populiarūs rinkoje.

"Šį reiškinį galima palyginti su madinga inkubatoriaus koncepcija. Pasikeitus žmonių finansiniam pajėgumui, natūraliai keičiama ir gyvenamoji aplinka. Tokie dėsniai veikia daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių", - aiškino profesorius G.Čaikauskas.

Funkcionalizmo krypties "dėžutė"

- Maža erdvė lyg ir savaime aišku, kad turi pranašumų ergonomiškumo požiūriu. Jūsų požiūriu, kokia maža erdvė yra ergonomiška?

- Konkreti ergonomika lemia erdvės poreikį. Yra ištisas architektūrinės tipologijos mokslas, kuris nagrinėja šiuos klausimus. Remiantis tyrimais ir projektavimo praktika apibrėžiami tikslūs atstumai, kurie optimaliai leidžia patenkinti žmogaus poreikius, įgyvendinti pastatų funkcijas. Didesni plotai kartais gali atspindėti tiesiog paviršutiniškus prabangos ženklus arba paprasčiausiai tapti neracionaliu balastu.

- Ką labiausiai akcentuojate mažoje erdvėje?

- Mažoje erdvėje, kaip ir bet kurioje kitoje optimaliai suprojektuotoje sistemoje, neturi būti nieko nereikalingo. Ypač svarbus patalpų funkcinių zonų išdėstymas bei jų tarpusavio ryšys. Spintos ir virtuvės pagal galimybes integruojamos kartu su patalpos elementais, naudojami lengvai transformuojami baldai (lovos, sofos, foteliai, staliukai, kėdės ir kita). Antra vertus, tokioje erdvėje paprasčiausiai reikia mokėti sąmoningai prisitaikyti, nusiteikti gyventi labai organizuotai, palaikyti idealią tvarką ir švarą.

- Ar teko perprojektuoti senus sovietmečio pastatus, kuriuos galbūt buvo paprasčiau nugriauti?

- Žinoma. Toks jaukus nedidelis namas įsispraudė gamtos kampelyje vietoj sovietmečiu stovėjusio labai nepatogaus ir sudėtingo statinio. Palikti senojo pastato fragmentai integruoti ir tapo neatskiriama kompozicijos dalimi.

Gyvenamoji funkcija, anksčiau išdėstyta per tris aukštus, naujajame pastate puikiausiai telpa viename žemės lygyje. Itin šeimininkų bei jų svečių mėgstama ir naudojama į sodą atsiverianti skaidriu stogeliu dengta terasa. Nėra rūsio, laiptų, pastogės. Nors pastatas vizualiai primena funkcionalizmo krypties "dėžutę", realiai turi gana praktišką vienšlaitį stogą, paslėptą tarp paaukštintų parapetų.

- Vadinasi, senesni7ų laikų statinys gali būti naudojamas šiandien, jei į tai pažiūrima kūrybingai. Kas mažai erdvei suteikia modernumo ir stilingumo?

- Aplinkos matmenys tikrai negali turėti įtakos sprendinių stilistikai. Formuojant nedideles erdves tiesiog išauga architekto profesionalumo ir atsakomybės laipsnis. Čia nebelieka nereikšmingų dalykų. Labai svarbu tinkamai "įdarbinti" kiekvieną ploto centimetrą, kurio vertė kaip auksas.

- Kaip maža erdvė vizualiai padidėja?

- Klasikinė vizualinės plėtros priemonė - veidrodinio atspindžio panaudojimas, reikalingos didesnės įstiklinimo plokštumos, kurios susieja vidaus ir išorės erdves. Teoriškai kalbant, mažose erdvėse turėtų vyrauti šviesios, pastelinės spalvos, vizualiai plečiančios aplinką. Tačiau iš tikrųjų, manau, viskas turi priklausyti nuo architekto sumanymo ir pagrindinės meninės idėjos siekio.

Nusipirkti gatavą namą

Turbūt pritartumėte nuomonei, kad didelio išradingumo nereikia, kai yra gana erdvus namas ir netrūksta lėšų nei tą namą pastatyti, nei jį įrengti. Pasak architekto, lemiamas veiksnys - ne lėšos, nors šioje meno srityje jos yra labai svarbios, o kūrėjo išradingumas ir fantazija.

"Manau, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje esame matę labai daug itin prabangių projektų, kurie neturi nei meninės, nei nekilnojamojo turto vertės. Dažnai tai būna paviršutiniškas finansinės galios ir abejotino skonio demonstravimas", - aiškino architektūros profesorius.

Laimei, šiam architektui pavyko išvengti skausmingų situacijų dėl ambicingų užsakovo užgaidų. "Taip susiklostė mano kūrybinis likimas, kad vos prasivėrus geležinei uždangai turėjau galimybę stažuotis Skandinavijos šalyse. Naujos idėjos buvo pagrįstos žmogišku masteliu ir pritaikytos pagal poreikius. Gyvenime tikrai egzistuoja atoveiksmio, tolygaus veiksmui, dėsnis - sulaukdavau tokių klientų, kurie labai konkrečiai žinojo mano architektūrinės kūrybos sampratą ir ją palaikė", - prisiminė G.Čaikauskas.

Ar pasikeitė visuomenės požiūris į individualius namus - svarbu ne didelis ir prabangus, bet jaukus, patogus ir ergonomiškas? "Drįsčiau teigti, kad Lietuvoje jau beveik susiformavo visuomeninė būsto samprata ir šiuolaikinės gyvensenos tradicija. Žmonės pradeda vis geriau įsiklausyti į savo ego, giliau įvertinti galimybes, poreikius, sugeba tiksliau pasirinkti tarp buto ir būsto, žino jų pranašumus ir trūkumus. Daugelis statytojų pastatė jau ne vieną ir ne du objektus, pasimokė iš savų ir svetimų klaidų. Antra vertus, išsikristalizavo labai skirtingi žmonių poreikiai, pageidaujamos aplinkos samprata. Išsiplėtė statybų sfera, veikia surenkamųjų namų linijos, galima nusipirkti gatavą nekilnojamojo turto produktą, vyrauja pasiūlos įvairovė", - sakė architektas.

Skandinaviškas vienaaukštis

G.Čaikauskas prisiminė laikus, kai pats gyveno kukliame ir mažame bute. "Visuomet stengiausi gyventi pagal situaciją ir galimybes. Vaikystė prabėgo netoli Markučių parko tėvų medinuke, paauglystė - blokiniame daugiabutyje, vasarų atostogos - kaimo sodyboje. Savarankiško gyvenimo pradžioje patyriau vieno kambario buto (kambario plotas - 18 kv.m) paskutiniame aukšte pojūčius. Stažuodamas užsienyje nuomojau nedidelį dviejų kambarių butą su 2 kvadratinių metrų virtuve - niša. Įdomu tai, kad pastato komendantas turėjo raktus nuo visų butų ir pagelbėdavo žmonėms, pametusiems raktą ar užsitrenkusiems savo duris. Vėliau teko pagyventi naujame skandinaviškame vienaaukštyje. Pajutau ir komfortiško, moderniai įrengto pagal paskutinį technikos žodį namo miške ant uolėto ežero kranto džiaugsmus. Kiekviena aplinka diktavo gyvensenos stilių, įpročius ir veiksmus. Kasdienė buitis geriausiai parodo, be ko žmogus gali apsieiti, o kas yra būtina, ir dar kartą patvirtina, kad daug kas mūsų gyvenime reliatyvu. Svarbiausia - mokėti adekvačiai, filosofiškai reaguoti į pasikeitimus ir mokėti prie jų prisitaikyti. Atvirai šnekant - lengva pasakyti, bet nelengva padaryti, visi esame tai patyrę", - pasakojo pašnekovas.

Dabar architektas gyvena erdviame prieš aštuoniolika metų statytame blokuotame name, esančiame netoli miesto centro. Pastatas suprojektuotas ir pastatytas pagal to meto architektūros įvaizdžius ir galimybes. Jam pagrindinė vertybė - gamtos aplinka. Balta interjero spalva - geriausias fonas meno kūriniams ir ramiam poilsiui.

"Statydamas naują namą tikrai daug ką daryčiau kitaip. Meninio įtaigumo idėjos ir racionalesni sprendimai - taip suprantu pastato modernumą", - patikslino architektas G.Čaikauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"