TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Medinis namas – tradicinės statybos atamanas

2014 08 07 6:00
Vien perskaitęs knygą apie statybą, medinio namo tinkamai nepastatysi. LŽ archyvo nuotrauka

Šią vasarą Lietuvoje viešėjęs bičiulis amerikietis lankantis Kaune prasitarė, kad čia jį labiausiai žavi senieji medinės architektūros namai. Mediena mūsų krašte visais laikais buvo populiari statybinė medžiaga. Nūdien statantieji naujus medinius namus labiausiai pabrėžia jų jaukumą, geras šilumines savybes, ekologiškumą.

Pavojaus grėsmė perdėta

Medinis nuosavas namas gali būti eksploatuojamas ne trumpiau nei plytinis statinys. Tačiau mediena, suprantama, net ir apdorota konservuojančiomis medžiagomis, yra kur kas trapesnė nei plyta. Todėl medinio namo ilgaamžiškumas tiesiogiai susijęs su jo šeimininkų skiriamu dėmesiu: smulkių atsiradusių pažeidimų remontu, bėgant laikui trūnijančių konstrukcijos elementų keitimu ir atnaujinimu.

„Nors ir nebegyvename su atvirais ugniakurais namo viduje, iki šiol vienas pagrindinių medinių namų kritikų argumentų – medis dega, o plyta ne. Neva mediniai namai yra nesaugūs. Statant medinį namą, be abejonės, reikia atkreipti dėmesį į tinkamą elektros ir šilumos instaliacijų įrengimą. Bet jei medinio namo šeimininkai laikosi elementarių saugos reikalavimų, gali užmiršti nepagrįstą baimę“, - įsitikinęs medinius namus statančios įmonės darbų vadovas Vladislavas Mikulskis.

Anot pašnekovo, šiandien mediena dar ir apdorojama naujausiais antipirenais. Šios cheminės priemonės nuo ugnies poveikio medinėms konstrukcijoms leidžia užtikrinti aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0. O tai reiškia, kad gaisro tikimybė nesiskiria nuo kitų kokybiškai pastatytų konstrukcijų pastatų.

Tiesa, pasitaiko ir tokių „žaliujų“ naujakurių, kuriems pirmiausia rūpi gyventi "visiškai ekologiškame" name - jie atsisako netgi antipirenais apdorotos medienos. Galima rasti ir praktinį to paaiškinimą. Mat priešgaisriniais chemikalais apdorotas medis tampa pažeidžiamesnis dėl grybelių ir pelėsių, todėl antipirenais apdorotą medieną dar reikėtų papildomai apsaugoti antiseptikais. Kai kurių gamintojų siūlomi antipirenai būna iškart sumaišyti su derančiais antiseptikais.

„Kam saugumas rūpi labiau nei ekologija, žinoma, nori apdorotos medžiagos. Tačiau ekologijos fanatikai turi savų argumentų. Juolab kad namo inžinerines sistemas įrengus tvarkingai ir elgiantis atsakingai, gaisro rizika nedidelė“, - sakė V. Mikulskis.

Tradicinės medinės architektūros pavyzdžių gausu Kaune bei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose./Archimedė.lt nuotrauka

Puvinius būtina šalinti

Norint išsaugoti namo medieną, svarbiausia, kad ši nepelytų ir nepūtų, pasak medinius namus jau daugiau nei penkiolika metų statančio darbų vadovo, reikia apsaugoti medį nuo drėgmės. Ši – didžiausias priešas.

„Gyvename drėgname krašte, juk čia Lietuva – čia lietūs lyja. Net ir šutinant karščiui pas mus dažniausiai drėgna. Tad norint džiaugtis mediniu namu ilgai, reikia pamatus įrengti kokybiškai, nes didelė dalis drėgmės skverbiasi iš žemės. Taip pat prižiūrėti, kad stogas neprakiurtų ir kad tinkamai veiktų kritulių nutekėjimo vamzdžiai. Pradėjus trūnyti medžiui, susidaro grandininė reakcija – dėl drėgmės grybelis ir pelėsiai dar greičiau veisiasi ir medis sparčiau genda. Todėl nuo to galima ir būtina apsisaugoti“, - sakė V.Mikulskis.

Mediniuose namuose gyvenantiems žmonėms statybininkas patarė, atradus puvinį ar grybelį, pirmiausia pašalinti pažeidimų priežastis, izoliuoti medį nuo drėgmės šaltinių, išdžiovinti, sužalotą medieną išpjauti ir sunaikinti, o pažeistas medienos dalis pakeisti naujomis.

„Ilgalaikė drėgmė – didžiausias medienos priešas. Negalima medinuko žiemą laikyti nešildomo. Mokslininkų įrodyta, kad idealios sąlygos pelėsiui atsirasti ir plisti – žiemiška minus 20°C temperatūra ir santykinis oro drėgnumas per 95 procentus. Bloga oro apykaita palaiko grybelių augimą. Be to, pelėsiai mėgsta purvą. Kuo nešvaresnis būstas, tuo daugiau bakterijų, o daugiau bakterijų - daugiau ir grybelių“, - pažymėjo pašnekovas.

Pelėsis lengvai prasiskverbia per lakus ir dažus, kuriais padengtas medis. Mėlynasis pelėsis, pavyzdžiui, sparčiau vystosi ne šaltyje, o kai didelė drėgmė ir temperatūra +10-25°C. Jam plisti padeda bloga oro apykaita. Taip pažeista mediena nekeičia mechaninių savybių, tačiau pelėsis yra irimo pirmtakas, o jo buvimas rodo aukštą medžiagos drėgmės lygį.

Statybos neužtrunka

V. Mikulskis kaip vieną pagrindinių lengvo medinio karkaso namo pranašumų įvardijo trumpą medinio namo statybos laiką, itin gerą šiluminę varžą, namo konstrukcijos lengvumą.

„Lengvas namas yra gerai, nes skaičiuojant bendrą namo sąmatą tokio namo pamatai bus pigesni nei mūrinio. Pamatams reikės mažiau medžiagų, todėl ir jas atvežti į statybvietę kainuos pigiau. Medinio namo statybą galima užbaigti per tris mėnesius, o turint noro ir galimybių – ir greičiau. Taigi mediniai namai dažnai yra pigesni nei mūriniai. Bet įvairios statybininkų komandos savo paslaugas vertina skirtingai. Juolab kad dirbti su medžiu nėra paprasta, tam reikia ir žinių, ir įgūdžių. Vien perskaitęs knygą apie statybą, medinio namo tinkamai nepastatysi“, - neabejojo V.Mikulskis.

Pašnekovas svarstė, kad medinių namų statybos technologija yra "neatspari kvailumui", nes netyčia ir su pjūklu galima perpjauti medinę koloną ar perdangą. Tačiau statybų proceso metu atsiperka tai, kad, išskyrus pamatus, medinis namas nereikalauja jokių šlapių darbų - betonavimo, mūrijimo, kuriuos privalu atlikti tik pliusinėje temperatūroje.

„Todėl tokį namą galima statyti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Namo konstrukcijos statyba - tai ne kas kita, kaip elementų montavimas, kurie jungiami vinimis ir metalinėmis jungtimis, šiems darbams nereikia jokių technologinių pertraukų, tai, suprantama, sutrumpina statybos laiką“, - teigė specialistas.

Medinuke daugiau erdvės

Gaji specialistų nuomonė, kad medinius karkasinius namus kokybiškiausia statyti iš pramoniniu būdu išdžiovintos medienos. Būtent tokia daugiausia naudojama Šiaurės Amerikoje, kur mediniai namai populiaresni už mūrinius. „Gamykloje išdžiovintos medienos galima gauti ir pas mus. Bet norėdamos sutaupyti statybos įmonės ar patys nagingesni naujakuriai naudoja ne gamykloje išdžiovintą medieną, o kur kas pigesnius, tačiau ne tokius kokybiškus variantus. Vienintelė išimtis yra rūsio klojiniai, kurie dažniausiai impregnuojami slėgimo būdu, nes, uždėti ant pamatų, jie turi tiesioginį, nuolatinį kontaktą su drėgme“, - statybos tradicijų skirtumus Amerikoje ir Europoje vardijo V. Mikulskis.

Dėl objektyvumo reikėtų pažymėti, kad yra ir kitokia nuomonė: nemažai lietuvių dailidžių aiškina, esą jau mūsų protėviai supratę, kad nėra geresnės statybinės medžiagos nei natūralaus drėgnumo pušis. Naudojant vietinę lietuvišką žaliavą, statybos kaina gerokai sumažėja.

Jei žemės sklypas neriboja, pigiau įsirengti erdvesnį namą. Tik įgyvendinant kai kuriuos projektus ribotas medinių perdangų plotis, jei nenaudojami domkratai, kartais apriboja ir paties namo suplanavimo dydį.

Tačiau įdomu tai, kad nedidelis medinuko vidinių sienų plotis papildomai "išaugina" ir namo naudingąjį plotą - mediniai tų pačių išorinių matmenų namai turi didesnį naudingąjį plotą nei mūriniai. Matematika nesudėtinga: 100 kv. m sklypo plotą užimantis vieno aukšto medinis namas už tokio paties išorinio dydžio mūrinį namą viduje yra 10-12 kv. m erdvesnis. O parduodant namą jo vertė didėja už kiekvieną papildomą kvadratinį metrą – tūkstančiais litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"