Meno kolonija - iššūkis Nidai

Nijolė STORYK 2011-10-04 00:00
Nijolė STORYK 2011-10-04 00:00
Kančo studijos nuotrauka
Daug me­tų Ni­do­je bu­vu­siuo­se ap­leis­tuo­se san­dė­liuo­se be pa­to­gu­mų, vir­tu­siuo­se va­sa­ros bend­ra­bu­čiais, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos ir jos pa­da­li­nių stu­den­tai glau­dė­si va­sa­rą, ieš­ko­da­mi kū­ry­bos įkvė­pi­mo uni­ka­lia­me kam­pe­ly­je. Bet da­bar ant nu­šiu­ru­sio san­dė­lio pa­ma­tų iš­ki­lo mo­der­ni Me­no ko­lo­ni­ja.

Nuo praėjusios vasaros būsimieji menininkai gali džiaugtis iš esmės pasikeitusia aplinka - vietoj senų pastatų iškilo modernus būstas, kurį jaunieji kūrėjai, laikydamiesi senos tradicijos, pavadino Nidos meno kolonija.

Ši kolonija - tai dailės studentų bendrabutis ir menininkų rezidencija su specialiai įrengtomis studijomis. Kol kas toks modernus pastatas vienintelis Baltijos šalyse, kurio architektūra primena skandinavišką stilių.

Šiais metais Kančo studijos keturių architektų Algimanto Kančo, Gustės Kančaitės, Tomo Petreikio ir Tomo Kučinsko įgyvendintas Nidos meno kolonijos projektas pripažintas geriausiu visuomeninių pastatų kategorijoje.

Norinčiųjų daugiau nei vietų

Atšuoliavus rudeniui ir atšalus orams Meno kolonija ištuštėjo ir šurmulys čia šiek tiek aprimo. Vis dėlto kūrybinis gyvenimas nenutrūko, nes net ir esant ne kokiems orams viduje - jauku ir šilta. Čia įrengtas ekonominis geoterminis šildymas.

Pasak Meno kolonijos vadovės Rasos Antanavičiūtės, per vasarą studentai tiesiog veržėsi į Nidą, kiekvienas norėjo pabūti jaukiuose namuose ir kūrybiškai padirbėti.

"Kolonija vienu metu gali priimti daugiau nei šešis šimtus jaunų žmonių. Norinčiųjų čia pakliūti buvo daug daugiau. Tokio antplūdžio nesitikėjome. Pirmenybę teikėme tiems, kurie dalyvavo menų edukacinėse programose. Jiems buvo taikomas minimalus mokestis už gyvenamąją vietą - vos dvylika litų. Turint omenyje, kad Nida yra vienas brangiausių Lietuvos kurortų, tokia pigi galimybė pabūti prie jūros ir kurti traukė daugelį mūsų studentų", - teigė kolonijos administracijos direktorė, pasibaigus pirmajam kūrybiniam vasaros sezonui.

Nidos meno kolonija nėra koks nors specialiai į kurortą iš sostinės lyg kosminis laivas ar lėktuvas nutupdytas pastatas, skirtas vien tik atvykstantiems kūrybiškai padirbėti žmonėms. "Čia gyvenimas trunka visus metus ir norime, kad į mūsų kūrybinę veiklą įsitrauktų vietinė Neringos bendruomenė, kaip tai buvo dar prieškario laikais", - aiškino R.Antanavičiūtė.

Dailininkų veranda

Vien kolonijos pavadinimas kelia tam tikras negatyvias asociacijas. Kolonija asocijuojasi su vieta, kur žmonės yra įkalinti, atsidūrę ne savo noru. Kodėl atsirado toks būstas Nidoje, kur gyvenimo pobūdis yra visiškai kitoks?

R.Antanavičiūtė šyptelėjo sakydama, kad nieko nuostabaus, jog kyla tokių minčių, ir tai savotiška intriga. Tačiau toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Dar XIX amžiuje nuošalų žvejų kaimelį Neringoje pirmieji atrado rašytojai, o paskui prie jų prisišliejo dailininkai, aktoriai, kino ir fotomenininkai. Tai buvusi viena seniausių Baltijos šalyse Meno kolonija, kurios tradicijas iš dalies perėmė dabartinė menininkų karta. Čia pasisemti ramybės atvykdavo Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų studentai, taip pat kūrėjai iš Berlyno.

1867 metais kolonijos traukos centru tapo Skruzdynėje įkurtas Hermanno Blode's viešbutis, kur apsistodavo to meto garsūs menininkai. Šis žmogus buvo uolus ne tik garsių, bet ir neturtingų menininkų globėjas, sudarė jiems palankias sąlygas susiburti ir bendrauti. Mėgstamiausia jų pasisėdėjimų, kurie užsitęsdavo iki paryčių, vieta prie žibalinės lempos buvo viešbučio veranda. Ji buvo praminta dailininkų veranda.

1923 metais verandos reikalus H.Blode jau sirgdamas perdavė savo žentui Ernstui Mollenhaueriui (1892-1963), kuris jais rūpinosi iki pat Antrojo pasaulio karo. Praūžusi pabūklų audra ir pokario neramumai sunaikino ne tik H.Blode's viešbutį, bet ir jame buvusias neįkainojamas vertybes. Tarp jų nuo 1870 metų paties viešbučio savininko kruopščiai rašytą svečių knygą, kurioje savo atsiliepimus apie priėmimą parašė daug garsių žmonių.

Gana taikliai XIX amžiaus Nidos meno koloniją apibūdino Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė, sakydama, jog tai buvo "prūsiškoji Sachara", XX amžiuje pakrikštyta "tapytojų rojumi" ir "stebuklų žeme". E.Mollenhaueris po karo gyveno Vokietijoje, apie Nidą rašė: "Tai kraštovaizdis tapytojams, kupinas šviesos ir erdvės, vandens ir saulės. [...] Nida buvo susibūrimo vieta menininkams ir visiems žmonėms, ieškantiems nepalytėtos gamtos potyrių ir nekenčiantiems bet kokio sambrūzdžio."

"Senų laikų kolonijos pavadinimas šiais laikais panaudotas kaip menininkų bendruomenės sinonimas", - sakė R.Antanavičiūtė.

Bendrabutis su rezidencija

Senąsias buvusios kolonijos tradicijas beveik autentiškai perėmė dabartinė kolonijos dailininkų karta, kuri daug metų buvo lyg kokie pamestinukai be savo pastogės. Buvęs garažas-sandėlis tikrai neatitiko normalių gyvenimo sąlygų. Apgriuvę pastatai iš dalies kėlė pavojų - bet kuriuo momentu nuo audros galėjo ir visiškai sugriūti.

Vilniaus dailės akademija susirūpino šiuo pastatu tik 2008 metais, kai atsirado galimybė gauti paramą iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų.

Nidos menininkų rezidencija buvo kuriama pagal Skandinavijos valstybių pavyzdį. Tokios rezidencijos gan populiarios visame pasaulyje. Menininkams čia įrengtos penkios dviejų aukštų studijos. Jos stikline galerija atskirtos nuo bendrojo naudojimo salių. Per metus čia gali apsistoti 25 menininkai, daliai jų skiriamos stipendijos.

Pasak Nidos meno kolonijos vadovės R.Antanavičiūtės, tokios rezidencijos skatina menininkus bendrauti, būti bendruomenės dalimi. "Menininkai ne tik kuria, bet ir vyksta apžiūrėti gražių vietų - kopų, jūros, bendrauja su vietos gyventojais", - pabrėžė ji.

Privaloma laikytis taisyklių

Iš dalies Meno kolonijos gyvenimo būdas trimis aspektais panašus į tikrąsias kolonijas, kur atsidūrę žmonės turi laikytis tam tikrų taisyklių ir tvarkos. Pasak Rasos, menininkai savotiškai yra įkalinti kolonijoje, kurioje egzistuoja visiems tos pačios taisyklės ir jų visi, kas tuo metu gyvena bendrabutyje ir menininkų rezidencijoje, privalo laikytis.

Pats svarbiausias dalykas kolonijoje - palaikyti tylą ir tvarką, išmokti gyventi taupiai - iki paryčių nedeginti kambariuose šviesos ir be reikalo nepalikti bėgančio iš čiaupo vandens.

"Tiems, kurie mėgsta ilgai vakaroti, pas mus - ne vieta. Kolonijoje tylos metas prasideda nuo 23 val. ir trunka iki 8 val. ryto. Tuo metu niekas negali triukšmauti. Antra, kolonijos gyventojai turi išsivalyti savo kambarius ir nešiukšlinti bendro naudojimo patalpų. Ir trečia, kuo taupiau gyvensime, tuo mažiau mokėsime už komunalines paslaugas", - šypsodamasi pasakojo kolonijos vadovė.

Tokie griežti kolonijos reikalavimai neatbaidė bohemos atstovų - dar niekada jauni menininkai neturėjo tokių modernių sąlygų kurti ir gyventi.

Patogumai - su sąlyga

Studentų bendrabučio kambariai šiek tiek kuklesni nei menininkų rezidencijos. Kaip ir senais laikais, jaunimas glaudžiasi po du tris, miega dviaukštėse lovose. Tačiau kambariai patogūs, erdvūs ir jaukūs.

Menininkų rezidencijos prabangesnės - įrengtos kaip loftai su studija. Čia menininkas gali apsistoti keletui mėnesių ir kurti. "Rezidencijas-studijas įrengėme tam, kad galėtume pritraukti ne tik mūsų, bet ir užsienio garsių menininkų dėstyti Dailės akademijoje. Tokių pedagogų mums labai trūksta", - vardijo kolonijos gyvenimo privilegijas R.Antanavičiūtė.

Trukdė psichologinis barjeras

Nida tampa kontrastų kurortu. Šiame unikaliame kampelyje vis dar galima pamatyti namų griuvėsių, kurie bado akis tiek poilsiautojams, tiek vietos gyventojams, tiek svečiams. Atnaujinti tokius pastatus nėra taip paprasta - vien gerų norų nepakanka. Architektams tenka įveikti daug biurokratinių reikalavimų, kad parengtas projektas būtų palaimintas ir būtų galima pradėti darbus.

Vis tik dėlto dideli architektūros suvaržymai Nidoje neatbaido talentingų architektų, kurie ryžosi padaryti tai, kas kartais atrodo visiškai neįmanoma.

Kančo studijos keturių architektų grupė A.Kančas, G.Kančaitė, T.Petreikis ir T.Kučinskas lyg iš tamsos karalystės prikėlė buvusį nušiurusį sandėlį ir vietoj jo ant tų pačių pamatų pastatė modernią Meno koloniją. Pušų karalystės ir kopų apsuptyje pastatas šviečia pro medžių šakas lyg vaiskus dangus. Toks atsinaujinimas nė kiek nesugadino unikalaus kraštovaizdžio.

Kolonijos pastate (dydis toks, koks buvo - 1 323 kv. m) yra bendrabutis, penkios rezidencijos menininkams, dvi daugiafunkcės erdvės skirtos menininkams ir edukaciniams renginiams, įspūdinga terasa ant stogo bei skaitmeninė vaizdo laboratorija.

Priešingai, dabar kurortą tiesiog bjauroja šalia modernaus ir patrauklaus būsto likusi nerekonstruota nušiurusi sandėlio dalis kaip koks sovietinių laikų reliktas.

Pasak architekto A.Kančo, šį kartą rengti projektą trukdė dar ir psichologinis barjeras. Nidoje apskritai nieko negalima statyti. Jei kas nors bando tai padaryti, kyla visuotinis triukšmas. Todėl ši graži vieta dėl joje išlikusių apleistų pastatų labiau primena provincijos kurortą. "Kuršių nerijos koloritas ypatingas. Tą dvasią stengėmės išsaugoti. Be to, Meno kolonijos gyventojai kiek kitokie žmonės - menininkai, kuriems reikalingas polėkis. Pats pastatas negali užgožti kūrybinės erdvės", - tvirtino žinomas architektas.

Nugriauti lengviau nei pastatyti

Vien tai, kad Nidos meno kolonijos konkursui buvo pristatyta daugiau nei penkiolika projektų, liudija, jog architektams svarbu, kad kurorte neliktų neaiškios architektūros statinių - sandėliukų, kurie tikrai nepuošia prestižinio gamtos kampelio.

Kančo studijos architektų grupė pateko tarp laimingųjų - kauniečių projektas buvo įvertintas antrąja vieta. Tačiau buvo įgyvendintas ne pirmosios vietos projektas, bet būtent jų, kauniečių. Kodėl vis dėlto buvo pasirinktas antrosios vietos projektas?

Architektė G.Kančaitė užsiminė, kad visai jų komandai toks galutinis konkurso komisijos pasirinkimas buvo gan netikėtas. "Mūsų projektas sulaukė daugiau kritikos nei pagyrimų - esą tai - ne menų kolonija, bet kažkas panašaus į tvartą. Tikrai nesitikėjome, jog pateksime tarp nugalėtojų", - sakė ji.

Vis dėlto projekto rengėjai - Vilniaus dailės akademija - pačiu laiku apsižiūrėjo, kad buvo teisūs kauniečiai architektai. Jų projektas gana ekonomiškas ir taupus, bet kartu modernus ir atitinka kolonijos dvasią.

Vargu ar kas nors dar galėjo likti iš buvusio nušiurusio sandėlio. Daug paprasčiau buvo jį nugriauti. Bet taip nebuvo padaryta. Jauna architektė šyptelėjo sakydama, kad nugriauti daug paprasčiau nei pastatyti. "Naujas pastatas stūkso ant senų pamatų, kurie buvo pakeisti. Išsaugotos atraminės kolonos, kurios suteikė būstui originalumo. Būstas gamtos kampelyje - nei per didelis, nei per aukštas, nors ir šiek tiek ūgtelėjo - atsirado antras aukštas", - vardijo kolonijos ypatumus architektė.

Nėra mėlynos spalvos

Nidos kolonija tiek iš išorės, tiek iš vidaus traukia savo paprastumu ir natūralumu. Kaip reikalauja permaininga pajūrio gamta, išblizgintos estetikos niekur nėra. Tačiau iš kai kurių detalių galima numatyti, jog autoriai net nebandė įtikti paveldo sergėtojams ir neprojektavo kažko panašaus į kuršių žvejų trobelę.

Pilką šiek tiek niūroką pastato fasadą pagyvino raudonos spalvos prieangis. Kad ryškus akcentas nedirgintų aplinkos, ši pastato dalis buvo pridengta medinėmis kolonomis. Dar yra stiklinė galerija ir efektinga terasa ant stogo, nuo kurios matyti unikalus gamtos vaizdas.

"Dėl tos raudonos spalvos turėjome bėdos. Daug kas sakė, kad toks ryškumas netinka Nidai. Mes manėme kitaip. Raudoną spalvą palikome, bet ją šiek tiek pridengėme", - pasakojo Gustė.

Visos kitos spalvos pasirinktos pagal vėjarodžių spalvas - dominuoja pilka ir juoda, prie kurių labai dera balta ir raudona. Sienos baltos, lietos betono grindys, paprasti "Ikea" baldai.

Nėra tik mėlynos, kuri itin būdinga šiam kraštui. "Šių namų šeimininkai - menininkai. Aplinka negali trukdyti kūrybos. Tad vidus specialiai vien baltas", - sakė G.Kančaitė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
max  78.61.235.95 2013-03-26 16:03:06
o kur viesojo intereso gynejai?O kur protestai? Ne, kazkas CIA negerai, tiesiog nelietuviska ...
2 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami