TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Mikrobangų krosnelės: naudoti negalima atsisakyti

2014 03 01 6:00
Būtina laikytis saugaus atstumo nuo veikiančios krosnelės, nekaitinti joje produktų, kuriuose yra daug polinesočiųjų riebalų, pavyzdžiui, žuvų patiekalų, taip pat maisto, kuriame gausu aliejaus. LŽ archyvo nuotrauka

Greitai pašildyti maistą mikrobangų krosnelėje yra labai patogu. Galbūt net sveika, nes joje šildydami, skirtingai nei keptuvėje, nenaudojame aliejaus ar kitų riebalų. Tačiau mokslininkų atliekami tyrimai atskleidžia tendenciją, kad nemaža dalis mikrobangų krosnelių viršija leistiną elektromagnetinės spinduliuotės normą.

Mikrobangų krosneles dažniausiai naudojame paruoštam maistui šildyti, nors kai kurie kulinarijos virtuozai sugeba jose kepsnius čirškinti arba pyragus kepti. Mikrobangų krosnelę galima panaudoti ir kitokioms gudrybėms, pavyzdžiui, norint lengvai atverti austrių geldeles. Tereikia sudėtas į lėkštę austres uždengti drėgna šluoste ir kelioms sekundėms didžiausio galingumo režimu pašauti į krosnelę – jos pačios atsivers.

Tačiau tikriausiai ne kartą teko girdėti nuogąstavimų, kad mikrobangomis šildyti maistą nėra labai sveika. Daug įvairių mokslinių ir pseudomokslinių teorijų sklando, tačiau pirmiausia derėtų pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija nėra nustačiusi, kad mikrobangų krosnelių spinduliuojamos bangos kaip nors veikia vartotojų sveikatą. Užsienyje atlikta nemažai šios srities tyrimų, tačiau specialistai pripažįsta: tam, kad nustatytum ilgalaikį galimą poveikį, reikėtų eksperimentuoti ne vienus metus.

Normas atitiko tik viena

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedroje dirbantis profesorius ir vienas buitinių prietaisų skleidžiama elektromagentine spinduliuote besidominčių mokslininkų Pranas Baltrėnas kartu su katedros laborantu Kęstučiu Mačaičiu užpernai atlikdami tyrimą išmatavo penkių skirtingų gamintojų mikrobangų krosnelių skleidžiamą spinduliuotę. Tik viena iš tirtų krosnelių („Beko“) neviršijo normos, o dvi krosnelės (abi „Samsung“), kaip parodė tyrimas, leistinas spinduliuotės ribas peržengė net veikdamos silpniausiu režimu.

„Pagal Lietuvoje galiojančias normas, mikrobangų krosnelių elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis negali viršyti 10,0 µW/cm2. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje normatyvai yra griežti ir orientuoti į vartotojų apsaugą. Pavyzdžiui, JAV leidžiama net dešimt kartų didesnė spinduliuotė. Atlikdami tyrimą išmatavome srauto tankį iš visų pusių. Nustatėme, kad jis (keturiais atvejais iš penkių) normą viršija tik iš priekinės krosnelės pusės. Ekranuoti durelių stiklai, kurie turėtų sulaikyti spindulius, vis dėlto savo darbo idealiai neatlieka. Tiesa, spinduliuotė yra didesnė nei leidžiama tik iki 30 centimetrų atstumu nuo mikrobangų krosnelės“, - paaiškino tyrimo bendraautorius K.Mačaitis.

Pasitaiko ir broko

Besirūpinantiems savo sveikata vartotojams mokslininkas patarė laikytis esminės taisyklės – pasitraukti nuo veikiančios krosnelės atokiau. Stovint nuo jos per pusmetrį ar didesniu atstumu, elektromagnetinės bangos neigiamo poveikio sveikatai sukelti nebegali. K.Mačaitis ypač pabrėžė, kad būtina prie veikiančių krosnelių neprileisti mažamečių vaikų, kurių smegenys dar neturi susiformavusio apsauginio sluoksnio. Jeigu vaikai per durelėse esantį ekraną mėgsta stebėti, kaip krosnelėje šyla maistas, tai gali neigiamai atsiliepti sveikatai.

„Žinoma, per sekundę kitą nieko nenutiks. Bet jeigu prie krosnelės kiurksoma ilgiau, ir tai dažnai kartojasi, nenustebčiau, jei vėliau kiltų sveikatos problemų. Be to, krosnelė krosnelei nelygu. Pasitaiko įvairaus gamybos broko. Žinau atvejį, kai išmatavus sklindančias mikrobangas paaiškėjo, kad apynaujė krosnelė, veikdama galingiausiu režimu, skleidė net 20 kartų didesnę spinduliuotę. Savininkas nunešė ją į prekybos centrą ir pareikalavo pakeisti. Prekybininkai ją pakeitė į to paties modelio gaminį. Pamatavus gautą krosnelę, spinduliuotė buvo normali, matyt, gamybos brokas pasitaikė“, - pasakojo VGTU laborantas.

Jo manymu, brangesnėms krosnelėms naudojamos kokybiškesnės medžiagos, tad ir kenksmingas poveikis mažiau tikėtinas, o bevardžių gamintojų produktai kur kas mažiau patikimi.

„Krosnelės iš buitinės technikos prietaisų vienintelės patenka į rizikos grupę. Kalbant apie buityje naudojamą techniką plačiąja prasme, derėtų atkreipti dėmesį į mobiliuosius telefonus. Kaip rodo tyrimai, nauji išmanieji telefonai, nors dažniausiai yra gana dideli, atitinka net griežčiausius saugos standartus. To negalima pasakyti apie senesnio modelio telefonus. Jų skleidžiama spinduliuotė gali būti itin stipri, ypač skambinant, kai telefonas jungiasi prie ryšio tinklo“, - perspėjo K.Mačaitis.

Visos turi sertifikatus

LŽ pakalbinta vieno didžiausių buities technikos ir elektronikos mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje - „Topo centro“ viešųjų ryšių atstovė Lina Mažeikienė lakoniškai informavo, jog visos jų tinkle parduodamos mikrobangų krosnelės turi CE sertifikatus, patvirtinančius jų tinkamumą naudoti ir tai, kad jos nėra kenksmingos vartotojams. Vertinti ir komentuoti VGTU mokslininkų tyrimo rezultatus, pasak L.Mažeikienės, yra sunku, mat gautus rezultatus galėjo lemti daug faktorių.

Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Technologijos mokslo laboratorijos vedėjas dr. Algis Liutkevičius sakė, kad dėl galimo mikrobangų krosnelės kenksmingumo gyventojams nevertėtų pernelyg nuogąstauti. Žinoma, būtina laikytis saugaus atstumo nuo veikiančios krosnelės, nekaitinti joje tam tikrų produktų, kuriuose yra daug polinesočiųjų riebalų, pavyzdžiui, žuvų patiekalų, taip pat maisto, kuriame gausu aliejaus.

„Rūpinantis sveikata derėtų nepamiršti, kad net valgantiems patį sveikiausią maistą būtina judėti. Jeigu kasdien nejudėsite, nesimankštinsite bent po keliolika minučių, net patys sveikiausi produktai nepadės“, - įsitikinęs A.Liutkevičius.

VGTU mokslininko K.Mačaičio atliktas tyrimas parodė, kad iš penkių krosnelių, veikiančių didžiausiu galingumu, energijos srauto tankio normos neviršijo tik viena.

FAKTAI. Virpančios molekulės įkaista

Kaip pažymi fizikai, žmogus savo pojūčiais elektromagnetinės energijos pajusti negali, išskyrus labai aukštų dažnių elektromagnetinį lauką, kuris sukelia šilumos pojūtį ir elektromagnetines šviesos bangas, sukeliančias optinį pojūtį.

Nustatyta, kad elektromagnetinio lauko energija daro įtakos žmogaus psichinei bei fiziologinei būklei ir skirtingai veikia organus. Elektromagnetinio lauko įtaka priklauso nuo dažnio, lauko stiprio ir jo poveikio trukmės. Manoma, kad silpno intensyvumo elektromagnetinis laukas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o stipraus intensyvumo – slopina.

Mikrobangas krosnelėje kuria į įprastą srovės tinklą įjungtas jose esantis magnetronas. Paprastai jo dažnis būna 2,45 GHz. Šio maždaug 12 cm ilgio komponento skleidžiamos mikrobangos priverčia milijardus kartų per sekundę virpėti maiste esančias vandens, riebalų ar cukraus molekules. Dauguma jų - dipolės, t.y. viename gale turi dalinį teigiamą, kitame – dalinį neigiamą krūvį. Jos bando pasisukti taip, kad „derėtų“ su mikrobangų elektriniu lauku. Judančios molekulės išjudina kitas, tokiu būdu energija – šiluma – pasklinda. Kadangi pačioje krosnelėje bangos sklinda atsispindėdamos įvairiomis kryptimis nuo sienelių, maistas sušyla tolygiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"