Misisaga arti kaip Kaunas

Nijolė STORYK 2008-04-01 00:00
Nijolė STORYK 2008-04-01 00:00
Kanados lietuviai Jolanta ir Gintautas džiaugiasi, kad namie liko jaunėlis sūnus Mantas. LŽ archyvo nuotrauka
To­ron­te Mig­ra­ci­jos ir pi­lie­ty­bės mi­nis­te­ri­jo­je dir­ban­ti lie­tu­vė Jo­lan­ta Sta­siu­le­vi­čie­nė džiau­gia­si, kad tau­tie­čiams, ke­ti­nan­tiems at­vyk­ti į Ka­na­dą pa­sis­ve­čiuo­ti ar ap­lan­ky­ti sa­vo gi­mi­nių ir drau­gų, nuo šiol ne­bus var­go. Nuo ko­vo mė­ne­sio į šią ša­lį ga­li­ma ke­liau­ti be vi­zų.

LŽ apsilankė Misisagoje gyvenančių Jolantos ir Gintauto Stasiulevičių namuose. Koks buvo jų kelias už Atlanto ir kaip jiems sekėsi įsikurti svetimoje šalyje?

Jolantos pareigos Kanados ministerijoje - pagalba naujiesiems imigrantams, Gintautas vadovauja Toronto lietuvių bendruomenės namams. Jų vyresnis sūnus Giedrius grįžo į Kauną ir studijuoja medicinos universitete. Jaunėlis Mantas liko su tėvais.

Namus dailino patys

"Misisagą prisijaukinome kaip savo gimtąjį miestą Kauną. Čia jaučiamės kaip namuose. Turime gražius namus, gerą darbą, abu vaikai mokosi", - sakė Kanados lietuviai. Jie tikrai nesijaučia šiame mieste, esančiame šalia Toronto, svetimi. Misisagos merė, viena populiariausių moterų pasaulyje, 86 Hanzel McCallion skiria itin daug dėmesio lietuvių bendruomenei. Merė visada dalyvauja renginiuose, per kuriuos minima mūsų šalies Nepriklausomybės diena.

Jolanta ir Gintautas visiškai nesuka galvos, kad jiems tenka kasdien vos ne valandą važiuoti į darbą Toronte. Toks gyvenimo ritmas Kanadoje lietuviams įprastas.

Misisagoje Jolanta ir Gintautas Stasiulevičiai gyvena daugiau nei dešimt metų, bet į erdvesnį namą įsikėlė tik prieš dvejus metus. Iš dalies lietuviai ilgokai jautėsi kaip naujakuriai. Mat modernų ir erdvų būstą norėjo įsirengti pagal savo skonį. Itin užtruko apdailos darbai pusrūsyje, kur bus keli kambariai, skirti sportui, ir šokių salė, kad svečiai per pokylius turėtų kur pašokti. Visus remonto darbus savo rankomis po darbo atliko Gintautas.

"Vis trūko laiko remontuoti namus. Žinoma, galėjome pasisamdyti statybininkus, bet man patinka savo namus dailinti pačiam", - tvirtino Gintautas.

Ieškodami didesnio ir erdvesnio būsto, lietuviai visų pirma rinkosi namą, kuris yra gražioje bei patogioje vietoje. Pirmajame aukšte yra net dvi svetainės, virtuvė ir valgomasis, o antrajame - du miegamieji su atskiromis voniomis ir svečiams skirtas kambarys.

Sūnus grįžo pas senelę

Juos dažnai aplanko artimieji ir draugai iš Lietuvos. Tad lietuviai dairėsi naujo būsto, kuriame būtų atskiras kambarys svečiams, kad galėtų juos apgyvendinti. Ar erdvus namas nėra jiems per didelis, kai šeima sumažėjo vyresniajam sūnui išvykus studijuoti į Kauną. Į tai atsakydama Jolanta šyptelėjo: "Iš tiesų abu su vyru į namus grįžtame vėlai vakare. Sūnus Mantas taip pat yra užsiėmęs - studijuoja ir vakarais dirba. Kai daugiau nei prieš penkiolika metų atvykome į Kanada, iš pradžių glaudėmės nedideliame nuomuojamame bute. Pagerinti savo gyvenimo sąlygas galėjome tada, kai abu su vyru gavome gerus darbus ir daugiau uždirbome. Prie gero priprantama, tad dabar nenorėtume grįžti į tuos laikus, kai džiaugėmės turėdami kuklų būstą."

Jolanta po darbo ministerijoje ketvirtadieniais ir penktadieniais skuba į Toronto lietuvių bendruomenės namus, kur talkina tautiečiams, atvykusiems į Kanadą.

"Man dabar nėra reikalo sėdėti namuose. Abu sūnūs užaugo, o kai Giedrius išvyko į Kauną, namai lyg ir ištuštėjo, ir rūpesčių mažiau", - užsiminė Jolanta. Jolanta ir Gintautas patenkinti, kad jų sūnus Giedrius pasirinko odontologo specialybę, kaip ir jo

kaunietė senelė Jūratė. Ypač laimingas Gintautas, kad sūnus Kaune gyvena su jo mama, kuri liko viena Lietuvoje. Kanadoje su šeima gyvena ir jo brolis.

"Sūnus puikiai sutaria su mano mama. Ji džiaugiasi, kad turi kam perduoti savo profesijos žinias, šalia yra mylimas anūkas", - pasakojo Totonto lietuvių bendruomenės namų vadovas.

Jolanta pridūrė, kad sūnus juos vėl suartino su gimtine. Jie nuolat susirašinėja su Giedriumi elektroniniu paštu, dažnai jam skambina iš Kanados. Vasarą Giedrius visada atostogauja pas tėvus. Vėl visi būna kartu.

"Giedriui buvo penkeri metukai, kai atvykome į Kanadą. Jam patinka ir Lietuvoje, tad sūnui bus sunku apsispręsti, kurioje šalyje norėtų gyventi. Tik bėda, kad jis neturi Lietuvos pilietybės", - apgailestavo Jolanta.

Neužmiršo krepšinio

Stasiulevičių sūnaus Manto krikšto tėvas - žinomas krepšininkas ir treneris Rimas Kurtinaitis. Olimpinio čempiono nuotrauka kabo Manto kambaryje. Krepšinio gerbėjas yra ir Giedrius. Jis žaidžia studentų krepšinio komandoje ir yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Jo kambaryje ant sienos kabo A.Sabonio marškinėliai, pažymėti vienuoliktu numeriu. Lietuvą Stasiulevičiams primena svetainėje ant sienos kabančios artimųjų nuotraukos.

Prieš kelerius metus G.Stasiulevičius subūrė naujųjų emigrantų klubą "Santara". Anot jo, čia gyvenantiems lietuviams patinka burtis į klubus, kad galėtų pabendrauti, laisvai pasišnekučiuoti. Taip leisti laisvalaikį gana populiaru. "Mes labiau mėgstame teatrą, klasikinės muzikos koncertus. Juk žmogus sotus ne tik darbu", - sako Gintautas.

Jis vadovauja ir krepšinio klubui, kuriame žaidžia Toronte ir Misisagoje gyvenantys lietuviai. Komanda yra lyderė tarp Kanados lietuvių bendruomenės krepšinio klubų.

Net ir daug dirbdami, namus Gintautas ir Jolanta prižiūri patys. Tvarkymasis ar nedideli remonto darbai padeda jiems atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių. Todėl nesamdo svetimo žmogaus, nors ir galėtų sau tai leisti.

Iš pradžių lietuviams labiausiai nepatiko kanadietiškas maistas - jis buvo tarsi dirbtinis. Dabar jie gali pirkti ekologiškus produktus, nors toks maistas daug brangesnis, geresnius daiktus ir drabužius. Vasaros atostogas šeima praleidžia kartu ir būtinai vyksta ilsėtis į šiltuosius kraštus.

"Gyvename tikrai gerai. Dabartinis mūsų rūpestis - vaikai, kad baigtų mokslus, turėtų gerą darbą", - sakė Stasiulevičiai. Paklausti, ar ketina grįžti į Lietuvą, patylėjo. "Niekada nesakyk niekada. Juk likimas kartais mėgsta iškrėsti pokštų", - tikino Kanados lietuviai.

Kita atvykusiųjų karta

Dar rūpėjo paklausti, kokia yra dabartinė naujųjų imigrantų karta Kanadoje, kaip tie žmonės jaučiasi už Atlanto.

J.Stasiulevičienė rūpinasi ne tik emigrantais iš Lietuvos, bet ir Irano, Libano bei kitų šalių. Pasak Jolantos, kiek žmonių, tiek likimų. Daugelio pagrindinis motyvas - noras geriau gyventi. Dauguma dabartinių emigrantų yra išsilavinę žmonės, įgiję profesijas ir svarbiausia gerai mokantys anglų kalbą. "Gerai žinau, ką jauti atsidūręs svetimoje šalyje, kai viską reikia pradėti iš pradžių. Pirmoji pagalba labai svarbi, kad žmogus galėtų kabintis į gyvenimą. Tačiau kai kurie perlenkia lazdą kurdami neregėtas melagingas istorijas. Buvo toks skaudus atvejis, kai stengiausi padėti lietuvei moteriai ir jos vaikui, neva likusiems be pastogės ir pinigų. Melo yla iš maišo vis tiek išlindo, ir nuo to karto su naujaisiais emigrantais bendrauju atsargiai. Kiti tikisi čia gauti viską tarsi ant lėkštutės. Tačiau taip nėra. Toliau reikia patiems irtis per gyvenimą, o jis ne visiems yra rožėmis klotas", - patirtimi dalijosi J.Stasiulevičienė.

Dabartiniai imigrantai turi legalų darbą ir jaučiasi kaip tikri šios šalies piliečiai. Beveik kasmet į Kanadą emigruoja apie 100 lietuvių. Palyginti su Anglija, Airija ar Ispanija, į šią šalį plūsta ne toks didelis mūsų tautiečių emigrantų srautas. Kanados lietuvių bendruomenei, turinčiai 16 padalinių įvairiuose šalies miestuose, priklauso apie 30 tūkst. narių. Kanados vyriausybė kasmet ketina priimti 20-30 tūkst. naujųjų imigrantų, jiems ketina suteikti daug lengvatų, kuriomis galima naudotis pirmuosius trejus metus nuo atvykimo.

Pasak Jolantos, tai didelė valdžios parama žmonėms, kurie pradeda gyvenimą svetimoje šalyje.

"Visų pirma atvykęs žmogus turi kruopščiai susitvarkyti imigracijos dokumentus. Tai gana atsakingas darbas, ir daugelis šioje vietoje suklumpa. Antra, visada žmonėms paaiškinu, kokiomis lengvatomis jie gali naudotis. Kitas gana opus klausimas - gyvenamoji vieta ir darbas", - aiškino Jolanta.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Nijolė  217.117.25.203 2013-03-26 16:03:06
Tokie geri dalykai būna tik balandžio 1-ja.
2 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami