Modesto Paulausko sodyboje - krepšinio sezonas

Nijolė STORYK 2009-09-08 00:00
Nijolė STORYK 2009-09-08 00:00
Dariaus Pavalkio nuotrauka
Ra­mios ir jau­kios so­dy­bos Sla­vi­kų mies­te­ly­je gy­ve­ni­mą va­kar su­drums­tė Vroc­la­ve pra­si­dė­jęs Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Krep­ši­nio le­gen­da Mo­des­tas Pa­ulaus­kas su žmo­na Ja­ni­na ir dviem sū­nu­mis - 16 me­tų Žy­gi­man­tu ir 13 me­tų Mo­des­tu - var­žy­bas ste­bės per te­le­vi­zi­ją sa­vo so­dy­bo­je ant Še­šu­pės kran­to.

Dvi savaites, kol Lenkijoje vyks krepšinio pirmenybės, šiuose namuose nestigs emocijų. Visa Paulauskų šeima, kaip ir daugelis sirgalių, stengsis palaikyti mūsų šalies rinktinę. Garsaus krepšininko šeimoje sportas Nr. 1 yra krepšinis. Jį žaidžia abu Paulauskų sūnūs.

Nors prasidėjo mokslo metai ir vaikai kasdien važiuoja 20 km į mokyklą Šakiuose, krepšininkas su šeima, kol neužklupo rudeninės darganos, mėgaujasi gražiais orais sodyboje. Į namus Šakiuose Paulauskai neskuba išsikelti dar ir dėl pradėto remonto. Sodybos namas žiemą nešildomas, tad nuo drėgmės ir šalčio ėmė skilti sienos, nuo jų byrėti tinkas. Teko įrengti šildymą ir ventiliaciją, kad atvažiavus žiemą būtų kur pailsėti.

Išsipildė sapnas

Miestelyje ant Šešupės kranto (kitoje upės pusėje - Rusijos Kaliningrado sritis), Bažnyčios gatvėje, stūkso krepšinio lenta - lyg ženklas, kad čia gyvena garsus krepšininkas. Gatvelės pabaigoje ant kalnelio stovi medinė Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1835 metais. Karo metais šventovė degė, bet per stebuklą liepsnos užgeso jos nesunaikinusios. Bažnyčia išliko iki šių dienų, nors kiti miestelio pastatai buvo visiškai suniokoti. Paulauskų šeimos sodyba yra visai šalia senosios bažnyčios, priešais jų namą - klebonija.

Senojoje Slavikų miestelio dalyje gyvena senbuviai. Iš šios vietos kilusi krepšininko žmona Janina. Būtent ji įkalbėjo vyrą sugrįžti į gimtuosius Slavikus. Tuo metu M.Paulauskas treniravo LKAL Anykščių krepšinio komandą "Puntukas" ir su šeima gyveno kurortiniame mieste.

"Žinoma, galėjome likti Anykščiuose. Ten tokia nuostabi gamta ir puikūs žmonės! Tačiau abu jautėme, kad ilgai neužsibūsime. Kai atvažiuodavau į Slavikus aplankyti tėvų, akys nuolat krypdavo į šalia jų namų stovinčią gražią sodybą. Vis pagalvodavau: kaip norėčiau joje gyventi", - šeimos įsikūrimo aplinkybes atskleidžia Janina.

Kartą moteris net susapnavo, kad tos sodybos šeimininkai parduoda namą. "Mano sapnas išsipildė. Netrukus sužinojome, jog sodyba iš tiesų parduodama. Kurį laiką ji stovėjo tuščia ir apleista. Kai nusprendėme sodybą pirkti ir atvažiavome dėl jos derėtis, aplink jau augo vien brūzgynai. Neliko to grožio, kuris mane traukė lyg magnetas. Modestas tada lyg ir suabejojo, ar verta įsigyti šį namą", - prisimena J.Paulauskienė.

"Esu Lietuvos gyventojas"

30 arų sodybą juosia žaliuojančių augalų tvora. Kiemas nuklotas veja ir padabintas žydinčiomis rudeninėmis gėlėmis. Nuo jaunų obelų krinta obuoliai.

Buvusio seno namo nelikę nė žymės - jis atnaujintas ir suremontuotas. Gamtos apsuptyje itin dera baltos medinės dailylentės ir žalias stogas. Gana dažnai ramioje gatvelėje girdėti oranžinio kamuolio bildesys. Kaimynai susirenka pažaisti krepšinį su visų laikų geriausiu Lietuvos krepšininku, apdovanotu septyniais aukso spalvos medaliais: keturiais Europos, dviem pasaulio ir vienu olimpiniu.

M.Paulausko ketverių metukų anūkė Ugnė, su mama Ramune atvykusi iš Vilniaus pasisvečiuoti pas senelius, po žolę ridinėja oranžinį kamuolį. Ką gali žinoti, gal ir ji ateityje bus garsi krepšininkė?

"Kai manęs klausia, kodėl gyvenu provincijoje, atsakau: esu Lietuvos gyventojas, dar ir tikras žemaitis, nors iki šiol neturiu žemaičio paso (šypsosi). Man žadėjo išduoti tokį pasą, bet vis neprisirengiau savo nuotraukos išsiųsti. Džiaugiuosi, kad turiu puikią šeimą - nuostabią žmoną ir vaikus. Ką daryčiau be jų?! Šeima yra gyvenimo pagrindas. Sportinė karjera baigėsi, buvę krepšinio draugai nutolo", - kalba M.Paulauskas. Vėliau krepšinio veteranas prisipažins, kad kadaise jo priimtas sprendimas likti žaisti Kauno "Žalgiryje" lėmė ne tik sportinio, bet ir asmeninio gyvenimo kelią.

Baigęs aktyviai sportuoti M.Paulauskas po kelerių metų klajonių tarp Kauno ir Vilniaus (dirbo treneriu, dėstė aukštojoje mokykloje), pasirinko provinciją - išvyko į Joniškį (treniravo LKAL Joniškio krepšinio klubą), paskui persikėlė į Anykščius (treniravo "Puntuko" ekipą), o dabar galbūt jau visam laikui apsistojo Šakiuose (treniruoja Regioninės krepšinio lygos "Zanavykų" komandą) ir Slavikuose. "Mudviem su žmona patinka gyventi ramiame miestelyje. Bet sūnums, ypač jaunėliui Modestui, kuris rimtai lanko krepšinio treniruotes, darosi lyg ir per ankšta provincijoje. Modestui dar tik trylika metų, tad jis kol kas yra arčiau namų. Aš palikau tėvų namus 17-os, buvau savarankiškesnis. Nežinau, kaip viskas klostysis ateityje. Gal dėl vaikų teks keltis į Kauną?" - svarsto tėvas.

Dabar M.Paulauskas treniruoja ir Šakių jaunimo komandą, kurioje žaidžia jo sūnus. Jaunesnysis Modestas nori būti toks krepšininkas kaip tėvas.

Sodyboje prie namo įrengta jauki medinė pavėsinė. Prisėdame ant krėslų, stovinčių šalia. Žydinčios gėlės, nubėgančios vasaros atgarsiai atgaivina prisiminimus. Iš tėvų namų Klaipėdoje M.Paulauskas pasakoja išėjęs, kai talentingą jauną krepšininką pastebėjo "Žalgirio" tuometis vyriausiasis treneris Vytautas Bimba ir pakvietė žaisti komandoje. Modestui tebuvo septyniolika.

Pirmieji namai - mokykla

- Turbūt nedaugelis žino, kad jūsų gimimo istorija paženklinta keista lemtimi. Juk gimėte pakeliui į Klaipėdą...

- Pasibaigus karui tėvai vežimu iš kaimo važiavo namo. Mama su manimi, naujagimiu, liko Kretingoje, o tėvas sugrįžo į Klaipėdą, bet namų nerado - pastatas buvo sugriautas.

Kai pradėjau žaisti krepšinį, mama man pasakė: "Sūnau, gimei ant ratų, tad visą gyvenimą ir važinėsi." Jos žodžiai išsipildė. Šeimoje buvau jauniausias vaikas. Daug ko neprisimenu iš savo vaikystės. Visi to laiko sunkumai gulė ant tėvų, dviejų brolių, kurie už mane vyresni daugiau kaip dešimt metų, ir sesers pečių.

Klaipėdoje buvo daug tuščių namų, tėvai galėjo apsigyventi bet kuriame iš jų. Pasitraukę vokiečių karininkai taip pat paliko butus, apstatytus baldais. Tačiau mano tėvas su draugu sumanė atstatyti apgriautą mokyklą (dabartinė K.Donelaičio gimnazija, kurią baigė M.Paulauskas, - aut.) ir apsigyveno joje su šeimomis. Abu nutarė, kad tėvas dirbs direktoriumi, o draugas - ūkvedžiu. Mokykla man buvo kaip namai. Kai atvažiuoju į Klaipėdą, niekada nepraeinu pro šalį, visada į ją užsuku. Liko gyvi prisiminimai.

- Kokie jie?

- Šeštadienio vakarais mokykloje vykdavo šokiai. Kaip patekti į sporto salę, kad su draugais galėčiau pažaisti krepšinį? Tada man buvo tiek metų, kiek dabar sūnui Modestui. Visokiais būdais bandėme įslinkti į vidų, kad mūsų niekas nepastebėtų. Tuo metu nebuvo nei televizoriaus, nei kompiuterio. Beliko mėtyti kamuolį į krepšį (šyptelėjo).

Mano vyresnysis brolis Edmundas puikiai žaidė krepšinį. Stengiausi sekti jo pavyzdžiu. Brolis mane pakviesdavo į vyrų komandą, kad užpildyčiau spragą aikštelėje. Vaikystėje Edmundas man buvo didelis autoritetas. Vėliau žaisdamas krepšinį turėjau dešimtą numeriu, kaip ir brolis.

Mums šnekučiuojantis prie M.Paulausko pribėga anūkėlė Ugnė ir atsisėda jam ant kelių. Senelis meiliai apkabina mažąją ir pasakoja toliau: "1963 metais, kai baigiau vidurinę mokyklą, išvažiavau į Kauną ir pradėjau žaisti "Žalgiryje". Tada palikau tėvų namus, buvusius toje pačioje mokykloje."

Rūpestis dėl artimųjų nulėmė pasirinkimą

- Kiti jūsų namai buvo Kaune. Čia gyvenote beveik 30 metų, sukūrėte šeimą, auginote sūnų Nerijų, kol išsiskyrėte.

- 1965 metais tapau Europos čempionu. Tada man buvo 20 metų. Už pergalę gavau vieno kambario butą ir išsikėliau iš bendrabučio. Po dvejų metų, kai tapau pasaulio čempionu, valdžia skyrė trijų kambarių butą, o kai 1972-aisiais laimėjome Miuncheno olimpiadą, - keturių kambarių būstą. Tada man nieko netrūko, aktyviai sportavau, bet asmeniniame gyvenime laimės nebuvo.

- 1965 metais jus kvietė žaisti NBA. Kodėl atsisakėte galimybės apsigyventi JAV?

- Kai išgirdau, kad esu kviečiamas į NBA, mane net šiurpas nukratė. Supratau, kuo tai gali baigtis man ir mano artimiesiems. Buvome stipriai "pripumpuoti" sovietinės ideologijos. Toks mano žingsnis būtų buvęs paskelbtas tėvynės išdavyste. Kokios pasekmės grėsė artimiesiems? Manau, daug kas prisimena tuos laikus ir žino, kaip būdavo tokiais atvejais. Nenorėjau pakenkti tėvams ir artimiems žmonėms. Be to, kelias atgal, į Lietuvą, man taip pat būtų buvęs užkirstas. Šito būčiau neištvėręs.

- Bet neišvažiavote ir į Maskvą. Kai žaidėte Sovietų Sąjungos rinktinėje, buvote kviečiamas į Maskvos CASK. Tais laikais nepaklusti vyriausiajam treneriui Aleksandrui Gomelskiui reiškė rizikuoti likti už rinktinės borto?

- Ne paslaptis, kad rinktinės treneris A.Gomelskis, kai joje žaidė Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, ištarė tokius žodžius: "Jei krepšinio rinktinė laimės olimpiadą, jums, vyrai, atidarau duris į pasaulį." Taip ir nutiko, tačiau reikia atsiminti, kad tada jau buvo kiti laikai, pasaulis jautė politinį atšilimą.

Mano žaidimo laikais - ėjo 1966-ieji - gyvenome kitaip. Į rinktinę nepatekdavo nė vienas krepšininkas, jei pasakydavo A.Gomelskiui "ne". Su manimi treneris elgėsi šiek tiek kitaip. Kodėl, negaliu pasakyti. Pažadai žaisti Maskvoje buvo viliojantys ir gundantys, bet vis vien manęs neįkalbėjo. Atsisakiau eiti į CASK, tačiau iš rinktinės, kurioje buvau kapitonas, neišmetė.

Šiuo metu Slavikuose garsaus krepšininko sodyboje kaip retai kada verda gyvenimas. Neseniai jo žmonos Janinos iniciatyva buvo surengtas Paulauskų giminės susibūrimas. Ta proga kieme suplevėsavo giminės vėliava, kurios autorius - krepšininko brolis Edmundas.

Ar bus iškelta Paulauskų vėliava, jei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionate atsidurs tarp prizininkų? M.Paulauskas šypteli, bet išankstinių konkrečių vertinimų išvengia. "Mūsų rinktinė pajėgi žaisti su stipriais varžovais. Linkiu vyrams ištvermės, stiprybės, nepalūžti ir tikėti savo jėgomis. Palaukime čempionato pabaigos ir sužinosime, kas laimės", - diplomatiškai išsisuka Slavikų sodybos šeimininkas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami