TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Namas, nepanašus į sargo būdelę

2012 12 11 6:00
Architektė I.Martinonytė (dešinėje) savitai žvelgia į šiuolaikinį būstą. / Oresto Gurevičiaus nuotr.

Vilniuje, Naujajame Antakalnio gyvenamųjų namų rajone, šalia Dvarčionių ir Kairėnų kaimo, turėtų iškilti dar vienas namas pagal konkurse "Mano ekonamai" įvertintą darnaus būsto projektą.

Jo autorė - jauna kūrybinga architektė Inga Martinonytė, kuriai talkino architektai Jolita Andrijevskytė ir Linas Simanaitis. Konkurse daugiausia dalyvavo jauni architektai, turintys savitą požiūrį į šiuolaikinį būstą. Konkurso "Mano ekonamai" komisija I.Martinonytės ir jos komandos projektui skyrė trečiąją vietą. Iš kitų jaunų autorių darbų Ingos pasiūlytas energetiškai taupaus būsto variantas išsiskyrė tuo, kad autorė į projektą pažvelgė plačiau. Konkurse toks darbas, kai dar papildomai išanalizuota dešimties arų sklypo urbanistinė išplanavimo koncepcija, buvo vienintelis.

"Pastatyti namą, lyg tai būtų sargo būdelė, man neįdomu. Kai rengiu namo projektą, visada pasidomiu, koks yra sklypo išdėstymas, kas jame dar gali būti pastatyta. Viskas yra svarbu - ir tai, kur bus automobilių stovėjimo aikštelė, pirtelė ar ekologiškas baseinas po atviru dangumi. Tokia buvo mano projekto maksimali programa", - sakė architektė.

Projektuodama konkursui energiją taupantį namą architektė iš anksto žinojo, kokioje vietoje turėtų būti pastatytas naujasis būstas.

Pasak Ingos, darnaus namo projektas iš dalies yra universalus. "Toks pat namas gali stovėti bet kurioje Lietuvos vietoje, projektą nesudėtinga šiek tiek pakeisti, kad tiktų kitai aplinkai", - tvirtino konkurso prizininkė.

Miegamieji mažiau šildomi

I.Martinonytei artimas skandinaviškas subtilus architektūros stilius. "Mūsų šaliai gana artima yra kaimynės šalies pastatų stilistika. Tačiau norime išlikti saviti, architektūra turi atspindėti mūsų krašto tradicijas ir papročius. Į tuos laikus, kai buvo statomos dūminės trobos, tikrai nebegrįšime, bet kai ką galima moderniai ir subtiliai pritaikyti šiandien", - aiškino jauna architektė.

Naujojo Antakalnio rajone, kur yra žalias gamtos kampelis, architektė numatė vieno aukšto energiją taupantį būstą šeimai. Namo fasadas yra L raidės formos. Visa erdvė suskirstyta į dvi pagrindines zonas - gyvenamąją ir miegamąją. Jas jungiantis vestibiulis prie įėjimo pietinėje pusėje susisiekia su terasa.

Pasak architektės, toks būsto zonų išdėstymas pasirinktas neatsitiktinai. "Šiais laikais labai svarbu taupyti šilumą. Tokia yra energetiškai taupaus būsto idėja. Namo padalytas į dvi zonas tam, kad būtų galima lengviau reguliuoti skirtingą temperatūrų režimą, kaip pageidauja jame gyvenantys žmonės. Miegamajame gali būti žemesnė temperatūra nei gyvenamuosiuose kambariuose", - aiškino projekto autorė.

Šildo ir stogas

Namas apšildomas naudojant modernesnę šildymo sistemą, siekiant atsisakyti geoterminio šildymo. Kadangi jis turi dvi atskiras zonas, labai patogu tokį būstą apšildyti naujosios kartos šildymo įrenginiais - oro šilumos siurbliais. Vienas toks siurblys turėtų būti sumontuotas ant fasado prie gyvenamosios zonos. Pakanka vieno tokio siurblio norint apšildyti 60 kvadratinių metrų patalpą. Kitas - prie miegamosios zonos. "Toks būsto šildymas gana ekonomiškas. Tačiau iš savo praktikos galiu pasakyti, kad lietuviai yra gana konservatyvūs užsakovai ir skeptiškai vertina bet kokias naujoves. Žmones kartais tenka intensyviai įtikinėti, kad pasirinktų modernias būsto šildymo sistemas. Mano draugai, gyvenantys sostinės Senamiestyje, 60 kvadratinių metrų būstą apšildo naujosios kartos šildymo sistema. Jie gerokai sutaupo. Kai šių žmonių butą šildė elektriniai radiatoriai, jie išleisdavo apie tūkstantį litų per mėnesį, dabar - vos ne keturis kartus mažiau", - pasakojo architektė.

Ji taip pat pasiūlė apželdinti namo stogą. Toks originalus apšiltinimo būdas naudingas visam namui - perniek nešvaistoma šilumos energija. Nedidelis žemės sluoksnis ant stogo yra papildoma šilumos izoliacija. Be to, tai dar ir ekologiška priemonė. Ant stogo sumontuotos saulės baterijos. "Apželdintas stogas pernelyg stipriai neprikaitina vidaus patalpų karštą vasarą, o žiemą šildo. Saulės baterijas galima įrengti ant lygaus stogo, jas atrėmus į atramų kojeles, kad būtų pasvirusios tam tikru kampu saulės atžvilgiu", - aiškino pasyvaus būsto idėjos autorė.

Ne bunkeris be langų

Energiją taupantis būstas ir dideli lyg vitrinos langai. Ar tai atitinka taupaus būsto koncepciją? Architektė šyptelėjo sakydama, kad energetiškai taupus būstas jokiu būdu nėra panašus į bunkerį be langų.

"Pagrindinis energetiškai taupaus namo projektavimo principas - atsižvelgti į saulės ir vėjo kryptis", - teigė pašnekovė. Toks namas esą turi būti orientuotas į pietų pusę. Beveik visas pietinis fasadas yra stiklinis, kad pro didelius vitrininius langus į vidų prasiskverbtų kuo daugiau šviesos.

Šiaurinėje fasado pusėje yra tik vienas nedidelis katilinės langas. Į namą galima patekti iš šiaurinės pusės pro pagrindinį įėjimą. Prie statinio išorinių durų yra pastatytas tambūras, kurį nuo gyvenamosios erdvės skiria stumdomos durys. Priestato paskirtis - taupyti būsto šilumą. "Mūsų protėviai statė namus su tambūrais tam, kad iš lauko šaltis neitų į vidų. Tų tradicijų nereikėtų atsisakyti, jas patvirtino pats gyvenimas", - neabejojo I.Martinonytė.

Vieno aukšto pastate suprojektuota bendra gyvenamoji erdvė, kurioje yra virtuvė, valgomasis ir svetainė. Ši zona turi ir terasą. Tėvų ir vaikų miegamieji yra erdvūs bei jaukūs, juose įrengtos atskiros drabužinės, vonia ir tualetas. Šioje zonoje yra skalbykla, kitos pagalbinės patalpos.

Jeigu savininkai pageidautų, kad prie namų būtų pirtelė ir ekologiškas baseinėlis, šiems statiniams projekte numatyta papildomai vietos.

Spinta lyg apšiltinta siena

Būsto viduje prie šiaurinės sienos suprojektuota buferinė zona - ji skirta sieninėms spintoms. Taip atsirado lyg ir papildomas sienos sluoksnis, ji tapo dar šiltesnė. Pasak architektės, ir interjeras gali atitikti tą pačią energetiškai taupaus būsto idėją. Visą dėmesį sutelkusi į namo šildymo sistemą, autorė taip pat pasvarstė, kaip turi būti sustatyti baldai, kad namas būtų kuo šiltesnis. "Baldai taip pat gali taupyti energiją. Spinta sumontuota beveik per visą sieną šiaurinėje pusėje, kur nėra langų. Taip susidaro papildomas sluoksnis ir sulaikoma šiluma", - aiškino architektė.

Pagrindinis namo įėjimas - iš šiaurinės pusės.
Beveik visas pietinis namo fasadas yra stiklinis, kad pro didžiulius vitrininius langus į vidų prasiskverbtų kuo daugiau natūralios dienos šviesos.
Projekto autorė siūlo apželdinti namo stogą.

"Arkkitehti" salono vizualizacijos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"