TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Namelis su širdele ar ekologiškas puodas?

2013 01 10 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/Plastikinė būdelė atrodo kur kas praktiškiau negu medinė, ji ilgaamžė, nereikalauja remonto, jos nereikia dažyti ar keisti stogo.

Populiari sodybų pirkimo tendencija neaplenkė nė vieno rajono, ypač - vietovių prie vandens telkinių. Neretai žmonės įsigijo sodybas saugomose teritorijose, kur net kastuvui į žemę įsmeigti reikia aplinkosaugininkų leidimo, o ką jau kalbėti apie valymo įrenginių montavimą. Bet naudotis lauko būdele sodybose draudžia aplinkos sergėtojai.

Vilnietis Vaidas LŽ pasakojo prieš keletą metų nusipirkęs vienoje paežerėje seną trobą, ją suremontavęs ir greta surentęs būdelę su širdele. Tačiau užsukę į jo kiemą tame krašte įteisinto regioninio parko atstovai kartu su ekologine policija nubaudė žmogų kelių šimtų litų bauda. Tik už būdelę. Mat jos turinys esą neleistinai patenka į regiono saugomą gruntą.

Priblokštam sodybos šeimininkui aplinkosaugininkai patarė įsirengti sertifikuotus valymo įrenginius. Tačiau šis greitai sumetė, kad tokia investicija jam neapsimoka. Šeima sodyboje gyvena tik nuo vasaros pradžios iki rugsėjo, o kitais metų laikais užsuka čia tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, todėl investuoti, Vaido skaičiavimais, daugiau kaip 7 tūkst. litų į sertifikuotus patogumus neapsimoka. O kiek dar reikėtų įveikti biurokratinių kryžiaus kelių dėl leidimų statybai parko teritorijoje?

Bet kokia kita išeitis? Vyras sakė galvotrūkčiais ieškantis išeities, kol neatėjo pavasaris.

Neaišku, kieno daržas

Su tualetų problema susiduria ne tik sodybų savininkai, bet ir kolektyvinių sodų bendrijų ir netgi didmiesčių gyventojai. Antai prieš 100 metų statytų sostinės Šnipiškių ir Markučių medinių namų gyventojai iki šiol negali naudotis civilizuotais patogumais. Reikalui prispaudus žmonės priversti bėgti į būdeles lauke. Kas kontroliuoja jų atsiradimą mieste, neaišku.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tvirtina, kad tualetas privačioje valdoje - ne jų, o Visuomenės sveikatos centro kompetencija. Bet ir higienistai ginasi, kad tai ne jų, o savivaldybės veiklos daržas. Savo ruožtu savivaldybės atstovai tikina, kad jie irgi nevisagaliai, ir jeigu kaimynai vienas kitą skundžia dėl blogo kvapo, belieka vienintelis arbitras - ekologinė policija.

Lietuva privalo paisyti 1991 metais Europos Tarybos priimtos miestų nuotekų valymo direktyvos, kuri nurodo, kaip saugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų nuotekų poveikio. Viešuosius tualetus visuomenės sveikatos centrai stengiasi prižiūrėti, o privačioje valdoje stovinčios būdelės valdininkams neįdomios, nebent jos išdygsta saugomose teritorijose ir be leidimų.

Pagal galiojančius reikalavimus lauko tualetuose turi būti įrengtos talpyklos nuotekoms. "Jeigu tualetas įrengtas lauke ir nuotekos paleidžiamos į gruntą, Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinių galių savininkus bausti ar priversti jungtis prie miesto kanalizacijos tinklų. Tokiais atvejais turi būti kreipiamasi į Aplinkos ministeriją, Ekologinę policiją ar Vilniaus regiono aplinkos departamentą, kurie gali skirti baudą", - teigia redakcijai atsiųstame atsakyme sostinės valdininkai. Nepaklusimas "būdelių" reikalavimams užtraukia piliečiams nemažą baudą - nuo 400 iki 2000 litų.

Suomiška trąša

Specialistų teigimu, be patogumų gyvenantiems sodybų šeimininkams yra kelios alternatyvos: arba susimontuoti valymo įrenginius, arba prisijungti prie centralizuotų tinklų.

Tačiau daryti tokių brangių investicijų nereta šeima sodyboje nesiryžta. Todėl yra trečias kelias - inovacija - kompostuojantys tualetai, kuriems įrengti nereikia jokių žemės darbų.

"Kompostuojantis tualetas sukurtas Suomijoje. Suomiai daug keliauja po savo šalį visais metų laikais. Jie turi daug vasarnamių prie ežerų ir ypač saugo savo gamtą. Suomijoje, kaip ir kitose Skandinavijos valstybėse, nepažeidžiant ekosistemos neįmanoma nutiesti jokių požeminių komunikacijų, tad kompostuojantys tualetai laikomi geriausia išeitimi sodybų ir vilų šeimininkams", - sakė šiais įrenginiais prekiaujančios bendrovės atstovas Benas Puišys.

Anot jo, kompostuojantiems tualetams nereikia nei vandens, nei elektros. Nors, pavyzdžiui, švediški analogai naudoja elektrą turiniui sumaišyti ir kompostavimo temperatūrai palaikyti.

Suomiškas tualetas gali būti įrengiamas pastato viduje be jokių nuotekų surinkimo sistemų, pavyzdžiui, sodo namelyje, garaže, pirtyje, ūkiniame pastate.

Pasak specialisto, įrengiant suomišką kompostuojantį tualetą pirmiausia reikia sumontuoti nesudėtingą ventiliacijos sistemą, kad oras įrenginyje judėtų laisvai. Sumontuojamas kaminas, kuris, pageidautina, turėtų išeiti į lauką.

Kompostavimui naudojamos durpės arba durpių ir pjuvenų mišinys. Pasinaudojus tualetu reikia užberti šio mišinio. Vanduo tokiame tualete nenaudojamas. Į kompostuojančio tualeto talpyklą nereikia pilti jokių cheminių medžiagų. Procesas vyksta natūraliai. "Naudojant tokį tualetą, nėra jokio pašalinio kvapo, susidaro naudinga medžiaga - kompostas, kurį galima naudoti kaip trąšą, - sakė B.Puišys. - Rekomenduojama tualeto turinį išpilti į specialią kompostavimo dėžę lauke ir dar palaikyti metus. Vėliau ši trąša tinka medeliams ar krūmams."

Specialisto teigimu, durpės, kurios naudojamos tokiems kompostuojantiems tualetams, sugeria daugiau kaip 50 proc. drėgmės. Vienintelis darbas, kurį reikia atlikti prižiūrint tualetą, - reguliariai išnešti jo turinį į kompostavimo dėžę.

Suomišką biotualetą Lietuvoje galima įsigyti maždaug už pusantro tūkstančio litų.

Negražios, bet patvarios

Bendrovės, prekiaujančios plastikiniais biotualetais, vadovas Artūras Milašius siūlė kelis problemos sprendimo būdus. Pirmiausia jis minėjo vidaus biotualetus, kurie skirti naudoti patalpose. Toks daiktas esą nepraleidžia kvapų ir yra geras sprendimas sodyboje orui atšalus. Reikalui prispyrus, nereikia eiti per lauką. Paprastai tokius įrenginius naudoja žmonės, kai namie yra ligonis arba dėl kokių nors sąlygų neįmanoma lauke pastatyti tualeto. Vienintelis jų minusas - labai nedidelė (apie 20 litrų) talpa. Tad jeigu daug žmonių naudojasi tualetu, jo turinį tektų išnešti labai dažnai. Pripildytas bakelis išpilamas į įprastą kanalizacijos surinkimo sistemą, jeigu jos nėra - tiesiog į lauką, o tai nėra ekologiškai švari procedūra.

Pasak specialisto, taip pat egzistuoja ir lauko tualetai, vadinamosios plastmasinės būdelės. Tokį statinį esą galima įrengti bet kur, netgi saugomoje teritorijoje. Gauti tam leidimo, jo teigimu, nereikės. Pačiame biotualete yra sumontuota nuotekų talpykla ir visas turinys ten kaupiasi. Vėliau tą turinį reikia pašalinti. Tokiu atveju įmanomas vienintelis variantas - samdyti tarnybą. Ši atvyksta į sodybą su specialiu transportu. Į tokių tualetų vidų pilamas specifinis skystis, kuris suardo kietąsias medžiagas ir panaikina nemalonų kvapą. "Tai ekologiškas sprendimas, nes atliekos nepatenka į dirvožemį, saugiai pašalinamos ir išvežamos", - tikino verslininkas.

Plastikinė būdelė atrodo kur kas praktiškiau negu medinė, ji ilgaamžė, nereikalauja remonto, jos nereikia dažyti ar keisti stogo. Tokio plastikinio namelio įsirengimas kainuotų apie 2,5 tūkst. litų. Bet reikėtų sudaryti sutartį su aptarnaujančia bendrove, kuri reguliariai tą tualetą tvarkytų. Tai - papildomos išlaidos. Belieka suskaičiuoti, kas brangiau, ir palyginti su ekologinės policijos skiriama bauda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"