Namelis su širdele ar ekologiškas puodas?

Gintaras MIKŠIŪNAS   2013-01-10 06:00
Gintaras MIKŠIŪNAS
 
2013-01-10 06:00
LŽ archyvo nuotrauka Plastikinė būdelė atrodo kur kas praktiškiau negu medinė, ji ilgaamžė, nereikalauja remonto, jos nereikia dažyti ar keisti stogo.
Po­pu­lia­ri so­dy­bų pir­ki­mo ten­den­ci­ja ne­ap­len­kė nė vie­no ra­jo­no, ypač - vie­to­vių prie van­dens tel­ki­nių. Ne­re­tai žmo­nės įsi­gi­jo so­dy­bas sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, kur net kas­tu­vui į že­mę įsmeig­ti rei­kia ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų lei­di­mo, o ką jau kal­bė­ti apie va­ly­mo įren­gi­nių mon­ta­vi­mą. Bet nau­do­tis lau­ko bū­de­le so­dy­bo­se drau­džia ap­lin­kos ser­gė­to­jai.

Vilnietis Vaidas LŽ pasakojo prieš keletą metų nusipirkęs vienoje paežerėje seną trobą, ją suremontavęs ir greta surentęs būdelę su širdele. Tačiau užsukę į jo kiemą tame krašte įteisinto regioninio parko atstovai kartu su ekologine policija nubaudė žmogų kelių šimtų litų bauda. Tik už būdelę. Mat jos turinys esą neleistinai patenka į regiono saugomą gruntą.

Priblokštam sodybos šeimininkui aplinkosaugininkai patarė įsirengti sertifikuotus valymo įrenginius. Tačiau šis greitai sumetė, kad tokia investicija jam neapsimoka. Šeima sodyboje gyvena tik nuo vasaros pradžios iki rugsėjo, o kitais metų laikais užsuka čia tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, todėl investuoti, Vaido skaičiavimais, daugiau kaip 7 tūkst. litų į sertifikuotus patogumus neapsimoka. O kiek dar reikėtų įveikti biurokratinių kryžiaus kelių dėl leidimų statybai parko teritorijoje?

Bet kokia kita išeitis? Vyras sakė galvotrūkčiais ieškantis išeities, kol neatėjo pavasaris.

Neaišku, kieno daržas

Su tualetų problema susiduria ne tik sodybų savininkai, bet ir kolektyvinių sodų bendrijų ir netgi didmiesčių gyventojai. Antai prieš 100 metų statytų sostinės Šnipiškių ir Markučių medinių namų gyventojai iki šiol negali naudotis civilizuotais patogumais. Reikalui prispaudus žmonės priversti bėgti į būdeles lauke. Kas kontroliuoja jų atsiradimą mieste, neaišku.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tvirtina, kad tualetas privačioje valdoje - ne jų, o Visuomenės sveikatos centro kompetencija. Bet ir higienistai ginasi, kad tai ne jų, o savivaldybės veiklos daržas. Savo ruožtu savivaldybės atstovai tikina, kad jie irgi nevisagaliai, ir jeigu kaimynai vienas kitą skundžia dėl blogo kvapo, belieka vienintelis arbitras - ekologinė policija.

Lietuva privalo paisyti 1991 metais Europos Tarybos priimtos miestų nuotekų valymo direktyvos, kuri nurodo, kaip saugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų nuotekų poveikio. Viešuosius tualetus visuomenės sveikatos centrai stengiasi prižiūrėti, o privačioje valdoje stovinčios būdelės valdininkams neįdomios, nebent jos išdygsta saugomose teritorijose ir be leidimų.

Pagal galiojančius reikalavimus lauko tualetuose turi būti įrengtos talpyklos nuotekoms. "Jeigu tualetas įrengtas lauke ir nuotekos paleidžiamos į gruntą, Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinių galių savininkus bausti ar priversti jungtis prie miesto kanalizacijos tinklų. Tokiais atvejais turi būti kreipiamasi į Aplinkos ministeriją, Ekologinę policiją ar Vilniaus regiono aplinkos departamentą, kurie gali skirti baudą", - teigia redakcijai atsiųstame atsakyme sostinės valdininkai. Nepaklusimas "būdelių" reikalavimams užtraukia piliečiams nemažą baudą - nuo 400 iki 2000 litų.

Suomiška trąša

Specialistų teigimu, be patogumų gyvenantiems sodybų šeimininkams yra kelios alternatyvos: arba susimontuoti valymo įrenginius, arba prisijungti prie centralizuotų tinklų.

Tačiau daryti tokių brangių investicijų nereta šeima sodyboje nesiryžta. Todėl yra trečias kelias - inovacija - kompostuojantys tualetai, kuriems įrengti nereikia jokių žemės darbų.

"Kompostuojantis tualetas sukurtas Suomijoje. Suomiai daug keliauja po savo šalį visais metų laikais. Jie turi daug vasarnamių prie ežerų ir ypač saugo savo gamtą. Suomijoje, kaip ir kitose Skandinavijos valstybėse, nepažeidžiant ekosistemos neįmanoma nutiesti jokių požeminių komunikacijų, tad kompostuojantys tualetai laikomi geriausia išeitimi sodybų ir vilų šeimininkams", - sakė šiais įrenginiais prekiaujančios bendrovės atstovas Benas Puišys.

Anot jo, kompostuojantiems tualetams nereikia nei vandens, nei elektros. Nors, pavyzdžiui, švediški analogai naudoja elektrą turiniui sumaišyti ir kompostavimo temperatūrai palaikyti.

Suomiškas tualetas gali būti įrengiamas pastato viduje be jokių nuotekų surinkimo sistemų, pavyzdžiui, sodo namelyje, garaže, pirtyje, ūkiniame pastate.

Pasak specialisto, įrengiant suomišką kompostuojantį tualetą pirmiausia reikia sumontuoti nesudėtingą ventiliacijos sistemą, kad oras įrenginyje judėtų laisvai. Sumontuojamas kaminas, kuris, pageidautina, turėtų išeiti į lauką.

Kompostavimui naudojamos durpės arba durpių ir pjuvenų mišinys. Pasinaudojus tualetu reikia užberti šio mišinio. Vanduo tokiame tualete nenaudojamas. Į kompostuojančio tualeto talpyklą nereikia pilti jokių cheminių medžiagų. Procesas vyksta natūraliai. "Naudojant tokį tualetą, nėra jokio pašalinio kvapo, susidaro naudinga medžiaga - kompostas, kurį galima naudoti kaip trąšą, - sakė B.Puišys. - Rekomenduojama tualeto turinį išpilti į specialią kompostavimo dėžę lauke ir dar palaikyti metus. Vėliau ši trąša tinka medeliams ar krūmams."

Specialisto teigimu, durpės, kurios naudojamos tokiems kompostuojantiems tualetams, sugeria daugiau kaip 50 proc. drėgmės. Vienintelis darbas, kurį reikia atlikti prižiūrint tualetą, - reguliariai išnešti jo turinį į kompostavimo dėžę.

Suomišką biotualetą Lietuvoje galima įsigyti maždaug už pusantro tūkstančio litų.

Negražios, bet patvarios

Bendrovės, prekiaujančios plastikiniais biotualetais, vadovas Artūras Milašius siūlė kelis problemos sprendimo būdus. Pirmiausia jis minėjo vidaus biotualetus, kurie skirti naudoti patalpose. Toks daiktas esą nepraleidžia kvapų ir yra geras sprendimas sodyboje orui atšalus. Reikalui prispyrus, nereikia eiti per lauką. Paprastai tokius įrenginius naudoja žmonės, kai namie yra ligonis arba dėl kokių nors sąlygų neįmanoma lauke pastatyti tualeto. Vienintelis jų minusas - labai nedidelė (apie 20 litrų) talpa. Tad jeigu daug žmonių naudojasi tualetu, jo turinį tektų išnešti labai dažnai. Pripildytas bakelis išpilamas į įprastą kanalizacijos surinkimo sistemą, jeigu jos nėra - tiesiog į lauką, o tai nėra ekologiškai švari procedūra.

Pasak specialisto, taip pat egzistuoja ir lauko tualetai, vadinamosios plastmasinės būdelės. Tokį statinį esą galima įrengti bet kur, netgi saugomoje teritorijoje. Gauti tam leidimo, jo teigimu, nereikės. Pačiame biotualete yra sumontuota nuotekų talpykla ir visas turinys ten kaupiasi. Vėliau tą turinį reikia pašalinti. Tokiu atveju įmanomas vienintelis variantas - samdyti tarnybą. Ši atvyksta į sodybą su specialiu transportu. Į tokių tualetų vidų pilamas specifinis skystis, kuris suardo kietąsias medžiagas ir panaikina nemalonų kvapą. "Tai ekologiškas sprendimas, nes atliekos nepatenka į dirvožemį, saugiai pašalinamos ir išvežamos", - tikino verslininkas.

Plastikinė būdelė atrodo kur kas praktiškiau negu medinė, ji ilgaamžė, nereikalauja remonto, jos nereikia dažyti ar keisti stogo. Tokio plastikinio namelio įsirengimas kainuotų apie 2,5 tūkst. litų. Bet reikėtų sudaryti sutartį su aptarnaujančia bendrove, kuri reguliariai tą tualetą tvarkytų. Tai - papildomos išlaidos. Belieka suskaičiuoti, kas brangiau, ir palyginti su ekologinės policijos skiriama bauda.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
ricis  86.100.25.44 2015-03-15 17:14:51
Problema kaimynams , ypac jeigu salia isikure pijokai ir valkatos......sudrausminti tokiu asmenu , near jokiu galimybiu. Uz zuvele baudzia tukstanciais , o uz apsikta krastovaizdi nieko?
0 0  Netinkamas komentaras
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Šį sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24 – 25 die­no­mis, Ita­li­jo­je Ma­džo­rės (Mag­gio­re) mies­te vy­ku­sia­me Pa­sau­lio Tau­tų ko­man­di­nio čem­pio­na­to fi­na­le pir­mą kar­tą da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos rink­ti­nė. Ta­čiau Lie­tu­vos [...]
Sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me ket­vir­ta­ja­me reg­bio „Top“ ly­gos tu­re už­ti­krin­tas per­ga­les iš­ko­vo­jo tur­ny­ro favoritės Šiau­lių eki­pos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami