TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Namo kiemas, kuriuo džiaugtųsi kiekvienas

2014 07 24 6:00
Apšvietimo specialistas siūlė atkreipti dėmesį ir į įsigyjamų lauko šviestuvų technines savybes. LŽ archyvo nuotraukos

Šiltomis saulėtomis dienomis, kuriomis nesame gausiai lepinami, laisvą laiką norisi leisti lauke, arčiau gamtos. Kad kieme būtų jauku ir patogu ilsėtis, erdvę prie namų, atsižvelgiant į norus ir poreikius, teks funkcionaliai įrengti.

Namo ar sodybos kiemą, turint laiko ir pinigų, galima paversti puikiu aplinkos planavimo pavyzdžiu. Tik nepersistenkite, neužmirškite, kad kiemo landšaftas ir želdiniai bei kitos detalės turi tarnauti žmogui, palengvinti jo buitį, o ne žmogus vergauti jiems.

Medis ar polietileno vytelės

Pirmas dalykas, be kurio vargiai apsieisime norėdami leisti laiką namo kieme ar sode, – lauko baldai. Įprasta, kad taupydami šeimininkai daugiau dėmesio skiria namo vidui, baldams, o lauko furnitūra tikrai neįeina į pirmąjį prioritetų dešimtuką. Vis dėlto kurdamiesi naujuose namuose žmonės kartu su namo interjeru vis dažniau planuoja ir eksterjerą. Sodo baldus derina prie bendros namų auros, stiliaus.

Populiariausia lauko baldų gamybai naudojama medžiaga Lietuvoje yra ąžuolas. Baldų gamintojai pažymi, kad nors medis, kaip klasika, tikrai nepasitrauks iš "repertuaro", mediniai baldai turi esminį trūkumą – jiems reikalinga nuolatinė priežiūra.

Labiausiai lauko baldų gamybai tiktų tropiniai medžiai, pavyzdžiui, tikmedis. Pietryčių Azijoje augančio tikmedžio mediena pasaulyje laikoma viena atspariausių aplinkos poveikiui. Mat joje gausu natūralios alyvos, kuri konservuoja medieną. Jai nebaisi drėgmė, minimaliai veikia lauko temperatūros svyravimai. Puiku, natūralu – bet brangu.

„Medis malonesnis, šiltesnis nei sintetika, bet jį reikia prižiūrėti. Kiekvieną sezoną medinius baldus turime iš naujo nušlifuoti ir impregnuoti alyva, skirta medienos gaminiams. Tam reikia laiko, taip pat reikalingi šiokie tokie įrankiai. Daug kas pritingi medinius baldus tinkamai prižiūrėti, tad po sezono kito jie praranda gerą išvaizdą, pūva, suskeldėja. Tad praktiškiau naudoti iš sintetinių medžiagų pagamintus lauko baldus“, – svarstė e. parduotuvės Sodobaldai.lt direktorius Edvinas Jasevičius.

Populiariausia lauko baldų gamybai naudojama medžiaga Lietuvoje yra ąžuolas.

Bene patys tvirčiausi – iš sutankinto polietileno vytelių supinti sintetiniai sodo baldai. Kadangi vytelės yra pinamos rankomis, jas iš pažiūros net sunku atskirti nuo natūralių. Tačiau jos kur kas elastingesnės, atsparios aplinkos poveikiui, net lauko temperatūrai nukritus gerokai žemiau nulio, baldus galima palikti lauke. Sutankinto polietileno vytelės atsparios ir ultravioletiniams saulės spinduliams, todėl jų spalva neblunka.

Lauko baldų gamybai vis dažniau naudojamas ir natūralios odos pakaitalas – vinilas, taip pat plastiko ir medžio kompozitai, kurie atrodo lyg natūralus medis, bet nereikalauja jokios priežiūros, jų nereikia impregnuoti. Be to, yra audinių, kurie neįgeria vandens. Lyjant lietui vanduo netrukdomas skverbiasi per audinį, bet jame neužsilieka, tad po kelių minučių dangui pragiedrėjus toks gulto ar kito lauko baldo audinys jau bus visiškai sausas.

E.Jasevičiaus manymu, renkantis lauko baldus svarbu atkreipti dėmesį ir į medžiagą, iš kurios pagamintas baldo karkasas. Patvariausias yra aliuminis, nes nerūdija, todėl neišsitepsite nei patys, nei kils pavojus, kad rūdys subjauros terasos grindinį, plyteles. Pasak pašnekovo, lietuviai anksčiau rinkosi tamsias šaltas spalvas, o dabar linksta prie skandinaviško minimalizmo – pastelinių žalsvų, melsvų, rusvų atspalvių.

Šviesu, bet ne mūsų klimatui

Apšviesta namo išorė, takai, želdiniai ne tik estetiškai atrodo, bet, kaip atskleidžia kartais teisi, o neretai ir klystanti statistika, - atbaido ilgapirščius. Apšvietimo sprendimų projektuotojai išskiria tris eksterjero apšvietimo rūšis – funkcinį, akcentinį ir dekoratyvinį. Pirmasis atlieka praktinę užduotį – apšviečia takus, įėjimą į namus, vietas, kuriose vakarais leidžiame laiką. Antrasis pabrėžia tam tikrus eksterjero ypatumus – namo fasadą, stambesnius želdinius. Dekoratyviniai šviestuvai patys tampa eksterjero dalimi, puošia aplinką.

Mediniai baldai turi esminį trūkumą – jiems reikalinga nuolatinė priežiūra.

„Planuoti kiemo ar sodo apšvietimą, jį įrengti reikėtų laiku, kartu su takais, želdiniais, lauko statiniais. Šeimininkai neretai apie tai iš anksto nemąsto. Kai kiemas jau apželdintas, iškloti takai, sutvarkytas landšaftas, užuomaršoms vėl tenka viską rausti. Be to, tampa sunkiau pritaikyti šviestuvus“, - sakė šviestuvų salono „La Forma“ apšvietimo projektuotojas Justas Žiupsnys.

Apšvietimo specialistas siūlė atkreipti dėmesį ir į įsigyjamų lauko šviestuvų technines savybes. Pavyzdžiui, pigiausi prekybos centruose parduodami lauko šviestuvai dažnai yra menkai atsparūs drėgmei ir purvui (ne aukštesnės nei IP23 klasės - pirmas skaičius nurodo atsparumą drėgmei, antras – dulkėms). Jie tinkami Italijos ar Ispanijos pietuose, bet ne mūsų klimatui. Paveiktas drėgmės toks šviestuvas visam laikui užges. Be to, permirkęs nuo lietaus, prisilietus gali net nutrenkti.

„Lauko šviestuvus būtina tinkamai įtvirtinti, stovas turi būti su pamatėliu. Pavasarį, po šaltesnės žiemos, šviestuvą be pamatėlio gruntas iškels, jis išsiklaipys. Patį paprasčiausią apšvietimą galima įsirengti ir patiems, tiesiog reikia paskaityti patarimų, paplanuoti, specialistų paklausti. Kitaip neišvengsite klaidų, teks jas taisyti“, – patikino J.Žiupsnys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"