TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Namų grožį savo rankomis sukūrė patys

Kaimų gyventojai, įsikūrę individualiose sodybose vienas už kitą gražiau puošia aplinką. Viename kieme, žiūrėk, pražysta iki šiol dar neregėtos gėlės, išauga keistos formos dekoratyvinis augalas, kitur randasi rankų darbo vežimaičiai, dviračiai, kitokios grožybės, derančios prie žydinčių augalų. Tarp tokių puoselėtojų yra šilų kaime gyvenanti Gražinos ir Vasilijaus Sinčak šeima, pelniusi seniūnijos apdovanojimą ir padėką.

Gėlės darganai nepasiduoda

„Kad mes neturime kuo girtis, - kukliai ranka mosteli šeimininkė. - Jau baigia visos gėlės nužydėti, pusę išrovėme, tad to grožio kaip ir nebeliko.“

Plotas, aptvertas nauja metaline žalsvos spalvos tvora, dera prie švariai žoliapjove nupjauto kiemo. Klombose dar žydi serenčiai, dar galvas pakėlę jurginai, didingai atrodančios kanos. „Labiau patinka žieminės gėlės, kurių nereikia saugoti nuo šalnų. Tai ir auginu daug narcizų, tulpių, įvairių rūšių samanų, našlaičių, įvairiaspalvių krokų. Vasarines jau nuroviau. Turiu labai daug petunijų. Vyras sumanė prie namo padaryti tarsi kokį baseinėlį iš akmenų, tai kasmet būtent čia ir per visą namo galą sužydi įvairiaspalvės petunijos, o šalia jų, matote, dera ir serenčiai“, - rodo Gražina.

Nors rudenėjantys orai ir įsibėgėjęs spalis privertė pamažinti visą augaliją, tačiau pasigėrėti dar yra kuo. Dėmesį traukia dekoratyvinis alksnis, karklas, kūginės tujos, migdolas, pavasarį apsipilantis rožiniais žiedais. čia pat puikuojasi iš geltonosios slyvos suformuotas medelis.

Šeimininkų bruožas - išradingumas

Anot šeimininkės, paskatinimas jiems buvo skirtas galbūt ne tiek už išskirtinį grožį, bet norą puoselėti ir kurti viską rankomis. Aplinką įvairina Vasilijaus pagamintas medinis triratukas, prie kurio darganotiems orams niekaip nepasiduoda vazone augančios petunijos. Kitoje vietoje žiedais apsikaišęs guli ilgas medis, šeimininko sumanymu atliekantis didelio vazono paskirtį. „Turėjome vieną girnapusę, tai sugalvojome ir ją priremti prie šio šono - vis įdomiau“, - aiškina Gražina.

Kieme randama ir daugiau laukinės gamtos akcentų. štai du akmenys, tarsi kokie dvyniai, į draugiją pasikvietę gandrą, saugo žalią dekoratyvinį krūmelį. Kiek tolėliau, po medeliu, ilsisi žalioji varlė. Patraukliai atrodo mediniai, iš storo medžio išpjauti įdėklai gėlėms, vilioja daugybė kitų neįprastų dalykų.

Vieną medelį šeimininkai performavo taip, kad jis šiandien atrodo, kaip dekoratyvus gamtos kūrinys, ant kurio Gražina kabina vazonėlius su slenkančiomis surfinijomis ar kitomis puošmenomis. Kiekvienais metais šiliečių kieme atsiranda vis kas nors nauja. Tarkime, kad ir tie auliniai nudėvėti batai, nudažyti skirtingomis spalvomis, apipintas, iš tolimos Ukrainos atsivežtas vyno butelis ar kitoks kūrybiškai panaudotas buitinis rakandas.

„Štai šiame lopinėlyje žadame išsikasti nedidelį baseinėlį, dar kažką sukursime - reikia juk atsinaujinti“, - pasidalija planais abudu.

Egzotinių vaisių nestokoja

Ne tik žydinčios gėlės ir įdomi augmenija traukia dėmesį. Vynuogėmis kvepia pavėsinė, brandinanti mėlynas uogų kekes. Vaisiai dideli ir labai skanūs. „Vynuogių atsivežiau iš savo gimtinės Ukrainos, tik gaila, kad šiemet kiek apšalo. Kadangi turime nemažai obuolių, tai spaudžiame jų ir vynuogių sultis. Iš Botanikos sodo atsigabenome ir lietuviškų vynuogių daigų, tačiau uogos yra daug mažesnės“, - pasakoja Vasilijus.

šalia mėlynomis kekėmis išpuoštos pavėsinės auga milžiniškas graikinis riešutmedis, išaugintas ne iš sodinuko, bet paties vaisiaus. šeimininkai sako, kad jam ypatingos priežiūros nereikia, o derlius būna gausus. Abu rodo į didelius subrandintus riešutus ant šakų ir kviečia jų nusiskinti. Bet ragauti geriausia tada, kai šie bus išdžiūvę - nesijaus kartumo.

„Užkarpatėje, kur gimiau ir augau, jų yra labai daug. Pasodinau Lietuvoje, žiūriu, visai puikiai dera. Tačiau būtina pasitelkti kantrybės, mat derlių vesti ima tik maždaug po dešimties ar penkiolikos metų“, - aiškina Vasilijus.

Pamėgino pasodinti lietuviško lazdyno sodinuką „Puntukas“ - ir tas pradėjo vaisius vesti. „Gaila, šalčių neatlaikė trešnės, obelys - kai kurios labai apšalo. Medžių gaila“, - priduria Gražina.

Lietuva tapo sava

Ukrainietį iš Užkarpatės ir anykštėnę lietuvaitę likimas suvedė prieš 25-erius metus. šią gražią vedybų sukaktį Sinčak šeima minės gruodžio mėnesį. Anuomet Vasilijus su statybininkų brigada dirbo mūsų krašte, o susipažinęs su simpatinga mergina, visam laikui paliko gyventi jos gimtinėje.

Be akcento kalbantis lietuviškai vyriškis teigia, kad kiekvienas žmogus, atvykęs į svetimą kraštą ir visam laikui apsigyvenęs jame, privalo išmokti jo kalbą. šiandien jis laisvai gali skaityti laikraštį ir knygas lietuvių kalba, tik rašyti sunkiau.

„Man Lietuva patinka, tapo savas kraštas. Ir gamta graži, ir šeima čia. Septynerius metus nebuvau nuvykęs pas tėvus, bet šiemet pasisekė - nuvažiavome su Gražina, kiek paviešėjome. širdžiai geriau tapo“, - sako jis.

Teko išmėginti melžėjo darbą

Gražina ir Vasilijus nesidairo į turgų - gyvena ūkiškai. „Visko turime pakankamai: labai gerai bulvės užderėjo, net dviejuose šiltnamiuose pomidorai noko, agurkų dar ir dabar nusiskiname“, - dalijasi augalininkystės reikalais šeimininkė.

„Laikėme tris karves, turėjome jautį, bet vargšas paskendo užpernai griovyje. Už 3200 litų įsigijome arklį, tačiau susirgo. Auginome ir kiaules, bet bendrovės „Beržų kompleksas“ dirbantiesiems nepatartina savo ūkyje jų turėti. Turėjome atsisakyti. Dabar dar abudu tebesame komplekso darbuotojai, bet po Naujųjų metų, matyt, liksime bedarbiai. Jau pradedame galvoti apie ūkelio plėtrą“, - samprotauja Vasilijus.

Buvo metas, kai V.Sinčak buvo žinomas visoje Lietuvoje kaip karvių melžėjas. Pašnekovo teigimu, nebuvo kada dairytis, kur dirbti. šį, atrodytų, moterišką amatą jam teko išmėginti Ukmergės rajono „Pergalės“ kolūkyje. „Gerai sekėsi, tuomet buvo melžėjas pirmūnas, pralenkdavęs net savo koleges“, - prisiminė žmona.

Anot Vasilijaus, kiekvienas darbas yra savaip gražus. Svarbiausia dirbti ir gauti už tai atlygį, o ne bindzinėti iš kampo į kampą nieko neveikiant.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"