TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Namuose pabirę nostalgiški prisiminimai

2009 12 15 0:00
Odontologei A.Tumpienei brangūs namai, kuriuose daugelį metų pragyveno su savo vyru, legenda tapusiu Kauno dramos teatro vadovu, režisieriumi ir aktoriumi R.Tumpa.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ar verta keisti namus, vienoje vietoje pragyvenus beveik penkiasdešimt metų, kad pradėtum naują gyvenimą? Kaunietė odontologė, medicinos mokslų daktarė Aliodija Tumpienė tokiam žingsniui nesiryžtų, kadangi, pasak jos, viskam yra savas laikas: daug kas jau praeitis, o dabar netinkamas metas ieškoti naujovių.

Ši moteris turi ką papasakoti apie savo namus, kurie pilni šiltų nostalgiškų prisiminimų. Juose yra liūdesio ir graudaus išsiskyrimo, bet tiek pat šviesios ir giedros nuotaikos. Per daugelį metų sukaupti prisiminimai kaip dvasinis turtas, brangus ne tik jai, bet ir sūnui Rytui Tumpai bei anūkams Jonui ir Aidui.

Lemtingas skaičius.

Medikė A.Tumpienė svarsto, kad jeigu būtų įmanoma grąžinti laiką atgal, tikriausiai niekas jos gyvenime nepasikeistų. Tai liudija namai, kuriuose daug kas liko taip, kaip buvo, kai juose dar gyveno pirmasis Aliodijos vyras, legenda tapęs Kauno dramos teatro direktorius, režisierius ir aktorius Romualdas Tumpa.

Tie namai šiek tiek keitėsi, kai po vyro mirties į juos atėjo kitas žmogus. Aliodija ištekėjo už savo kolegos, taip pat kaip ir ji, našlio Kazimiero Valaičio. Dabar jo irgi jau nebėra tarp gyvųjų. Prieš šešerius metus A.Tumpienė antrą kartą tapo našle.

Ne tik namų sienos, bet ir per daugelį metų sukaupti daiktai jai primena brangius žmones, su kuriais po vienu stogu pragyveno daug metų. Tačiau niekas taip skaudžiai neaitrina atminties, kaip liūdni prisiminimai, kad nebėra jai brangių žmonių.

Viename iš trijų kambarių savo vyrų atminimui moteris įrengė kuklų altorėlį, tam ji panaudojo komodą. Prie įrėmintų dviejų portretinių nuotraukų uždegama liūdesio žvakutė. Vazoje nuolat pamerkta gėlių. Ant sienos kabo Dievo Motinos su kūdikiu baltas bareljefas.

"Tokia mano dalia - palaidojau abu savo vyrus. Su jais abiem pragyvenau lygiai po dvidešimt ketverius metus - jaunystėje su Romu ir brandžiame amžiuje - su Kazimieru. 24 - lemtingas skaičius!

Mano vyrai buvo labai skirtingi žmonės, bet abu jie man brangūs", - sako Aliodija, žvelgdama į jų portretus.

Prie altorėlio beveik kasdien parymo susikaupusi tyloje. Ta akimirka - lyg prabėgęs Aliodijos gyvenimas. Tie du žmonės, kurie buvo šalia jos, atėjo tada, kai jai jų reikėjo. Jų reikia ir tada, kai jie išėję. "Laiko tėkmė - ne žmogaus galioje. Artimieji mus palieka ir mes nieko negalime padaryti. Bet mintimis su jais neišsiskiriame", - teigia kaunietė.

Parketas buvo plaunamas

Daug kas bute išliko taip, kaip buvo R.Tumpos laikais. Toks pat erdvus koridorius, kurį jis pats apkalė rudomis medžio plokštėmis, ta pati virtuvė su plačia marmuro palange, tie patys žmonai dovanoti žinomų dailininkų paveikslai ant sienų.

"Prisimenu, kaip su Romualdu abu džiaugėmės, kai gavome šį erdvų ir didelį butą pačiame miesto centre, prie pat teatro. Butas buvo labai apleistas. Jame gyveno kelios šeimos. Patys daug ką remontavome ir tvarkėme, kad mūsų namai būtų gražesni ir tvarkingesni", - pasakoja A.Tumpienė.

Moteris stebėjosi, kaip anais laikais tame bute gyvenusios dvi šeimos nesistengė prižiūrėti ąžuolinio parketo grindų. Koridoriuje grindys buvo nudažytos raudona spalva, o kambariuose - plaunamos.

"Ąžuolinės grindys buvo taip sugadintos, kad koridoriuje nuskutus kelis sluoksnius tarpuose vis dar buvo matyti raudoni dažai. Kitos išeities nebuvo: reikėjo keisti grindis arba ant jų pakloti dangą. Su Romualdu pasirinkome paprastesnį variantą. Linoleumas iki dabar atlaikė", - pasakojo kaunietė.

Nesutarimas dėl paveikslo

Kai Aliodija antrą kartą ištekėjo, ji pasiliko buvusio pirmojo vyro Tumpos pavardę. Sūnus Rytas neprieštaravo mamos vedyboms su ta sąlyga, jei bus išsaugotas jo tėvo atminimas. "Paklausiau sūnaus. Nepakeičiau turėtosios savo pavardės. Dėl to niekada nekilo ginčų su Kazimieru", - užsiminė Aliodija.

Namie ant sienos kabojo R.Tumpos dovanotas dailininko Vytauto Povilaičio paveikslas "Šviesa". Modernus tapybos darbas nepatiko antrajam Aliodijos vyrui. Jis norėjo drobę nukabinti. Tą kartą moteris buvo kategoriška ir nesutiko.

"Paveikslas - Romualdo dovana. Toje drobėje labai daug romantiškos filosofinės šviesos, kurios kartais mums taip trūksta gyvenime. Nežinau, ką jis turėjo omenyje dovanodamas man tą paveikslą. Tačiau to darbo niekada nenukabinau nuo sienos, kai jis atsirado mūsų namuose. Tam tikra prasme jo šviesa tebelydi mane iki šiol, nors po vyro mirties praėjo trisdešimt metų. Mūsų gyvenime iš tiesų buvo daug šviesių dienų, išskyrus tą valandą, kai jis staiga ir netikėtai išėjo", - pasakojo A.Tumpienė.

Pasak jos, daugiau šeimoje su antruoju vyru apskirtai nekilo nesutarimų, ne tik dėl to paveikslo.

Tėvui žentas buvo per prastas

R.Tumpa buvo teatro siela, o A.Tumpienė - dantų medicinos srities. Jis statė ir pats vaidino spektakliuose, vadovavo teatrui, rūpinosi aktoriais kaip savo šeima. Ji gilinosi į medicinos mokslus, apsigynė daktaro disertaciją, vadovavo tuometinei Kauno stomatologijos poliklinikai.

- Kaip du skirtingų profesijų žmonės rado bendrą kalbą šeimoje, darniai gyveno ir vienas kitą mylėjo?

- Iš tiesų mūsų bendras gyvenimas buvo nenusakomai laimingas, nors to laiko būti kartu mums labai trūko: abu buvome nepaprastai užsiėmę savo reikalais. Romualdas labai norėjo, kad turėtume savo gražius namus. Kai mums gimė sūnus Rytas, jis pasistengė, kad gyventume štai šiame erdviame bute.

Mūsų namas buvo vadinamas teatralų. Jame gyveno aktorius Antanas Gabrėnas su šeima, režisierius Henrikas Vancevičius, Muzikinio teatro solistas Aloyzas Domeika. Dabar likau tik aš ir aktorė Birutė Raubaitė.

Mano tėvas nenorėjo, kad tekėčiau už aktoriaus, ką tik baigusio aktorinio meistriškumo mokslus GITIS'e Maskvoje. Jo nuomone, tai nerimta profesija, ir mano gyvenimas su tuo žmogumi bus nelaimingas. Namie buvau lepinamas vaikas. Mamos jau nebebuvo ir tėvas norėjo, kad ir ištekėjusi būčiau viskuo aprūpinta. Romualdui buvo aiškiai tai pasakyta.

- Ar tokį gyvenimą jaunas aktorius R.Tumpa galėjo jums pažadėti?

- Nežinau, ką jis pasakė mano tėvui, bet Romualdas manimi visą gyvenimą rūpinosi, kaip ir aš juo. Aš tada buvau dar medicinos studentė, domėjausi teatru, literatūra ir muzika. Kartą mane pakvietė į vieną vakarėlį, kuriame buvo jaunų teatro aktorių. Tarp jų buvo Algimantas Voščikas ir R.Tumpa. Su drauge tada pajuokavau, kad vienas iš jų bus maniškis. Taip ir atsitiko. Likau su Romualdu. Juokauti negalima (juokiasi). Kai augo sūnus, Romualdas pasirūpino - turėjau auklę, kad man būtų lengviau. Vėliau namie man talkino šeimininkė. Tad iš dalies nuo mano pečių nukrito dalis namų rūpesčių.

Prisėda prie kompiuterio

Darbo kambaryje prie lango stovi rašomasis stalas, ant jo - kompiuteris. Anksčiau šis kambarys buvo sūnaus Ryto. Aliodija sako, kad ji be kompiuterio neįsivaizduoja gyvenimo. Šiais laikais būtina daug žinoti, jei nenori atsilikti nuo įvykių srauto. Kartais jai patinka pažaisti kompiuterinius žaidimus. Tai padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.

Antrojo vyro netektis jai yra tokia pat skaudi, kaip ir tada, kai neteko R.Tumpos. "Abejos vedybos buvo mano gyvenimas. Iš atminties vargu ar galima ką nors ištrinti. Romualdas - mano jaunystė, svajonės, romantika ir meilė. Kazimieras - mano senatvė, patirtis, draugystė ir supratimas. Kai jų abiejų nebėra, lyg karoliukai pabyra prisiminimai. Dabar mano gyvenimas yra kitoks. Kai reikia, man padeda sūnus", - užsiminė Aliodija.

Paskutinė dovana

Jos miegamasis yra toje pusėje, kur triukšminga gatvė. Nuolat pravažiuojantys automobiliai trukdo miegoti. Pasak A.Tumpienės, kadaise juodu su Romualdu nepagalvojo apie triukšmą, kai tame kambaryje per visą sieną pastatė drabužių spintą. Buvo jauni ir į tai neatkreipė dėmesio. Tada gatvė buvo ramesnė. Baldas liko stovėti toje pačioje vietoje iki šių dienų. Anot moters, dabar, kai gyvena viena, būtų kur kas sunkiau perkelti spintą į kitą vietą.

"Be abejo, geriau, kad miegamasis būtų į kiemo pusę. Mėgstu ilgai vakarais skaityti ir miegoti prie atviro lango. Balkono duris praveriu po pusiaunakčio, kai nurimsta miestas", - šypsosi Aliodija ir sako, kad gyvenant miesto centre sunku išvengti triukšmo ir reikia prisitaikyti prie aplinkos.

Kambaryje ties lova kabo du paveikslai, kuriuos Aliodijai ir Romualdui padovanojo Kauno dramos teatro dailininkė Janina Malinauskaitė. Kitas paveikslas - dailininko Petro Stausko. Tai paskutinė R.Tumpos dovana žmonai, padovanota 1975 metais. "Po dvejų metų Romualdas išėjo. Tais metais jam ketino suteikti nusipelniusio artisto vardą", - užsiminė moteris, per pokalbį vis grįždama į įspūdingus savo jaunystės su R.Tumpa metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"