TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Ne tik vėdina, bet ir saugo šilumą

2013 10 10 6:00
Modernios šilumogrąžos ar mechaninės oro srautų kontrolės principu sukonstruotos sistemos įrengtos nemažoje dalyje naujos statybos daugiabučių. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Trijų asmenų šeima per parą į orą vidutiniškai iškvepia maždaug kibirą – apie 10 litrų – vandens garų. Kad jie nesikauptų, o į gyvenamąją patalpa nuolat patektų gryno oro, kvėpuoti privalo pats namas ar butas. Tinkamai pagal poreikį įrengta vėdinimo sistema leidžia ne tik išlaikyti patalpoje optimalų mikroklimatą, bet ir taupo brangią šilumą.

Sovietmečiu statytuose gyvenamuosiuose namuose iki šiol veikia pati galingiausia, bet ir primityviausia vėdinimo sistema. Ji nebeatitinka šiuolaikinių poreikių ir didina triženkles sumas šildymo sąskaitose. Šaltas oras į nerenovuotus daugiabučius žiemą šniokščia pro kiaurus langus į vidų, o ventiliacijos angos ūžia nuo traukos.

Energinio tokio pastato efektyvumo vien kokybiškais langais nepagerinsi. Pasitaiko, kad pernelyg uoliai renovuojant namą persūdoma – atsisakoma net būtino minimalaus būsto ventiliavimo. Šiuolaikinės technologijos užtikrina labai geras lango šilumines bei triukšmo slopinimo charakteristikas tik tada, kai langas yra uždarytas. Žiemą atvėrę langą kambariui pravėdinti, šaldome patalpas, ir iš energinio efektyvumo gali likti jei ne nulis, tai tikrai neoptimali nauda.

Taip pat dėl prastos oro cirkuliacijos ant langų ima kauptis drėgmė, patalpose atsiranda pelėsis. Sandarių plastikinių ar medinių langų bei statybos medžiagoms tobulėjant, vėdinimo sistemos tampa ne prabanga, o kokybiško būsto rodikliu. Žmogaus organizmui gryno oro reikia taip pat, kaip ir neužteršto vandens. Jei patalpos tinkamai nevėdinamos - žmogus negali gerai jaustis, nepailsi, neišsimiega.

Vėdina ir taupo šilumą

Rinkdamiesi papildomą priverstinio vėdinimo sistemą, turime du variantus – įdiegti šilumokaičio pagrindu veikiančią rekuperacinę sistemą arba diegti mechaninį vėdinimą su kontroliuojamu pasyviu oro pritekėjimu ir kontroliuojamu aktyviu oro ištraukimu.

Rekuperacinės sistemos veikimo principą galima apibūdinti taip: į patalpą iš lauko nuolat leidžiamas oras sušildomas panaudojant šalinamo oro šilumą. Modernios šilumogrąžos ar mechaninės oro srautų kontrolės principu sukonstruotos sistemos įrengtos nemažoje dalyje naujos statybos daugiabučių.

„Įprasta manyti, kad rekuperacinėms sistemoms reikia daug erdvės, tačiau modernios sistemos yra įvairaus dydžio ir galingumo. Tokių sistemų širdis – į patalpą patenkančio gryno oro šildytuvas, dar vadinamas kaloriferiu, gali būti pritaikytas tiek mažesnėse, tiek ir erdvesnėse patalpose. Galima kaloriferį sumontuoti ir virtuvėje virš viryklės. Kaip gydytojai individualiai pritaiko vaistus, taip ir mes kiekvienu atveju galime pasiūlyti naudingų sprendimų“, - teigė rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis prekiaujančios bendrovės direktorė Alina Abukauskienė.

Pasak vėdinimo įrangos pardavėjos, pirkėjai dažnai renkasi pigesnius, lietuviškam klimatui netinkamus agregatus, todėl vėliau susiduriama su įrangos veiklos sutrikimais. Dažniausiai tokių ventiliacijos sistemų veikla sutrinka šaltuoju metų laiku, kai vėdinimas ypač svarbus, o nesinori atidaryti langų. Norint įsigyti tinkamą sistemą, reikia žinoti tikslias įrenginio charakteristikas, kurios rodo, kad sistema pritaikyta ne pietietiškam klimatui, o puikiai veiks esant minus 15-20 laipsnių lauko temperatūros.

„Galiausiai derėtų pasakyti, kad vėdinimas yra bene pagrindinis kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie naujo ar rekonstruoto pastato su naujos laidos langais ir apšiltintomis sienomis kokybę. Pagerėjus terminiam ir drėgmės balansui bei sumažėjus pertekliniam oro ištraukimui, profesionaliai įrengta vėdinimo sistema taupo šilumą. Deja, renovuojant daugiabučius priverstinai vėdinimo sistemos nėra įtraukiamos į būtinų inžinerinių sprendimų sąrašą, o derėtų“, - tikino A.Abukauskienė.

Kilo iš arklio uodegos

Antrasis vėdinimo sistemos variantas, populiaresnis ir kiek lengviau pritaikomas tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose, – jau minėtas mechaninis būdas su oro srautų kontrole, dar vadinama hygro sistema. Tokią sistemą siūlančios įmonės direktoriaus Giedriaus Dargio nuomone, rekuperacinė sistema savo galimybėmis nusileidžia mechaninėms kontroliuojamų oro srautų sistemoms. Pašnekovas įvardijo pagrindinius siūlomo ventiliacijos mechanizmo pranašumus.

„Hygro principu veikianti vėdinimo sistema dirba tada, kai reikia, ir tiek, kiek būtina. Per languose įrengtas orlaides automatiškai įleidžiamas oro srautas. Jį reguliuoja drėgmės jutikliai, tačiau ne elektroniniai, o mechaniniai, pagaminti iš poliamidinio pluošto juostelių. Šios yra sintetinis arklio uodegos ašutų, kurie prieš šimtmečius buvo naudojami barometrų gamybai, atitikmuo", - pasakojo pašnekovas. Jo žodžiais tariant, sugerdamas ore esančią drėgmę poliamidinis pluoštas plečiasi ir taip reguliuoja sklendes: grynas oras į patalpą patenka tik tada, kai per ortakiuose įtaisytas automatines sklendes pašalinamas prikvėpuotas oras.

Sistemos veikimo pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo patalpoje esančių žmonių skaičiaus. Kai oras drėgsta, t. y. teršiamas dėl iškvepiamų garų, ruošiamo maisto, aktyvios veiklos, orlaidė automatiškai atsidaro ir įleidžia gryno oro, o šalinimo įtaisai automatiškai sureguliuoja apykaitinio oro kiekį. Patalpai išsivėdinus ir oro drėgnumui sumažėjus, vėdinimo įrenginio sklendės užsidaro. Oro šalinimo sklendės įrengiamos butų virtuvėse, voniose ir tualetuose esančiose ventiliacijos angose“, - pasakojo pašnekovas.

Renovuoti reikia efektyviai

G.Dargio teigimu, vienas pagrindinių hygro principu veikiančių oro vėdinimo sistemų pranašumų tas, kad automatinis jų veikimas nereikalauja priežiūros, pakanka nuvalyti orlaides. Sklendžių kontrolės pavaros yra mechaninės, pagrįstos poliamidinio pluošto savybėmis, tad faktiškai negenda ir yra patvarios.

„Renovuojamas daugiabutis ar individualus namas įvelkamas į termosą ir dažnai tinkamu vėdinimu nepasirūpinama. Pasitelkus optimalią vienokią ar kitokią vėdinimo sistemą, galima pasiekti geresnio energinio efektyvumo. Norint išvėdinti patalpą nereikės atidaryti langų. Taip šildysimės efektyviau, ir oras patalpoje bus kur kas gaivesnis“, - tikino pašnekovas.

Hygro sistemą pagal pardavėjų pateiktas instrukcijas nagingi būsto savininkai gali įsirengti patys, taip sutaupydami dalį išlaidų. Kartu su įrengimu butui, nelygu jo dydis, tokia ventiliacija kainuoja nuo 2 iki 5 tūkst., nuosavam namui – 7-12 tūkst. litų. Įrengimo darbai užtrunka dieną ar dvi. Vien tik įvertinus šilumos kiekį, išeinantį per vėdinimo kanalus, paaiškėja, kad sutaupius šią šilumą vėdinimo sistema gali atsipirkti per 5-10 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"