Ne tik vėdina, bet ir saugo šilumą

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2013-10-10 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2013-10-10 06:00
Modernios šilumogrąžos ar mechaninės oro srautų kontrolės principu sukonstruotos sistemos įrengtos nemažoje dalyje naujos statybos daugiabučių. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Tri­jų as­me­nų šei­ma per par­ą į orą vi­du­ti­niš­kai iš­kve­pia maž­daug ki­bi­rą – apie 10 li­trų – van­dens ga­rų. Kad jie ne­si­kaup­tų, o į gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pa nuo­lat pa­tek­tų gry­no oro, kvė­puo­ti pri­va­lo pats na­mas ar bu­tas. Tin­ka­mai pa­gal po­rei­kį įreng­ta vė­di­ni­mo sis­te­ma lei­džia ne tik iš­lai­ky­ti pa­tal­po­je op­ti­ma­lų mi­krok­li­ma­tą, bet ir tau­po bran­gią ši­lu­mą.

So­viet­me­čiu sta­ty­tuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se iki šiol vei­kia pa­ti ga­lin­giau­sia, bet ir pri­mi­ty­viau­sia vė­di­ni­mo sis­te­ma. Ji ne­bea­ti­tin­ka šiuo­lai­ki­nių po­rei­kių ir di­di­na tri­ženk­les su­mas šil­dy­mo sąs­kai­to­se. Šal­tas oras į ne­re­no­vuo­tus dau­gia­bu­čius žie­mą šniokš­čia pro kiau­rus lan­gus į vi­dų, o ven­ti­lia­ci­jos an­gos ūžia nuo trau­kos.

Ener­gi­nio to­kio pa­sta­to efek­ty­vu­mo vien ko­ky­biš­kais lan­gais ne­pa­ge­rin­si. Pa­si­tai­ko, kad per­ne­lyg uo­liai re­no­vuo­jant na­mą per­sū­do­ma – at­si­sa­ko­ma net bū­ti­no mi­ni­ma­laus būs­to ven­ti­lia­vi­mo. Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos už­ti­kri­na la­bai ge­ras lan­go ši­lu­mi­nes bei triukš­mo slo­pi­ni­mo cha­rak­te­ris­ti­kas tik ta­da, kai lan­gas yra už­da­ry­tas. Žie­mą at­vė­rę lan­gą kam­ba­riui pra­vė­din­ti, šal­do­me pa­tal­pas, ir iš ener­gi­nio efek­ty­vu­mo ga­li lik­ti jei ne nu­lis, tai ti­krai ne­op­ti­ma­li nau­da.

Taip pat dėl pra­stos oro cir­ku­lia­ci­jos ant lan­gų ima kaup­tis drėg­mė, pa­tal­po­se at­si­ran­da pe­lė­sis. San­da­rių plas­ti­ki­nių ar me­di­nių lan­gų bei sta­ty­bos me­džia­goms to­bu­lė­jant, vė­di­ni­mo sis­te­mos tam­pa ne pra­ban­ga, o ko­ky­biš­ko būs­to ro­dik­liu. Žmo­gaus or­ga­niz­mui gry­no oro rei­kia taip pat, kaip ir ne­už­terš­to van­dens. Jei pa­tal­pos tin­ka­mai ne­vė­di­na­mos - žmo­gus ne­ga­li ge­rai jaus­tis, ne­pail­si, ne­iš­si­mie­ga.

Vė­di­na ir tau­po šilumą

Rink­da­mie­si pa­pil­do­mą pri­vers­ti­nio vė­di­ni­mo sis­te­mą, tu­ri­me du va­rian­tus – įdieg­ti ši­lu­mo­kai­čio pa­grin­du vei­kian­čią re­ku­pe­ra­ci­nę sis­te­mą ar­ba dieg­ti me­cha­ni­nį vė­di­ni­mą su kon­tro­liuo­ja­mu pa­sy­viu oro pri­te­kė­ji­mu ir kon­tro­liuo­ja­mu ak­ty­viu oro iš­trau­ki­mu.

Re­ku­pe­ra­ci­nės sis­te­mos vei­ki­mo pri­nci­pą ga­li­ma api­bū­din­ti taip: į pa­tal­pą iš lau­ko nuo­lat lei­džia­mas oras su­šil­do­mas pa­nau­do­jant ša­li­na­mo oro ši­lu­mą. Mo­der­nios ši­lu­mog­rą­žos ar me­cha­ni­nės oro srau­tų kon­tro­lės pri­nci­pu su­kons­truo­tos sis­te­mos įreng­tos ne­ma­žo­je da­ly­je nau­jos sta­ty­bos dau­gia­bu­čių.

„Įp­ras­ta ma­ny­ti, kad re­ku­pe­ra­ci­nėms sis­te­moms rei­kia daug erd­vės, ta­čiau mo­der­nios sis­te­mos yra įvai­raus dy­džio ir ga­lin­gu­mo. To­kių sis­te­mų šir­dis – į pa­tal­pą pa­ten­kan­čio gry­no oro šil­dy­tu­vas, dar va­di­na­mas ka­lo­ri­fe­riu, ga­li bū­ti pri­tai­ky­tas tiek ma­žes­nė­se, tiek ir erd­ves­nė­se pa­tal­po­se. Ga­li­ma ka­lo­ri­fe­rį su­mon­tuo­ti ir vir­tu­vė­je virš vi­ryk­lės. Kaip gy­dy­to­jai in­di­vi­dua­liai pri­tai­ko vais­tus, taip ir mes kiek­vie­nu at­ve­ju ga­li­me pa­siū­ly­ti nau­din­gų spren­di­mų“, - tei­gė re­ku­pe­ra­ci­nė­mis vė­di­ni­mo sis­te­mo­mis pre­kiau­jan­čios bend­ro­vės di­rek­to­rė Ali­na Abu­kaus­kie­nė.

Pa­sak vė­di­ni­mo įran­gos par­da­vė­jos, pir­kė­jai daž­nai ren­ka­si pi­ges­nius, lie­tu­viš­kam kli­ma­tui ne­tin­ka­mus ag­re­ga­tus, to­dėl vė­liau su­si­du­ria­ma su įran­gos veik­los su­tri­ki­mais. Daž­niau­siai to­kių ven­ti­lia­ci­jos sis­te­mų veik­la su­trin­ka šal­tuo­ju me­tų lai­ku, kai vė­di­ni­mas ypač svar­bus, o ne­si­no­ri ati­da­ry­ti lan­gų. No­rint įsi­gy­ti tin­ka­mą sis­te­mą, rei­kia ži­no­ti tiks­lias įren­gi­nio cha­rak­te­ris­ti­kas, ku­rios ro­do, kad sis­te­ma pri­tai­ky­ta ne pie­tie­tiš­kam kli­ma­tui, o pui­kiai veiks esant mi­nus 15-20 laips­nių lau­ko tem­pe­ra­tū­ros.

„Ga­liau­siai de­rė­tų pa­sa­ky­ti, kad vė­di­ni­mas yra be­ne pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus, pa­gal ku­rį ga­li­ma spręs­ti apie nau­jo ar re­kons­truo­to pa­sta­to su nau­jos lai­dos lan­gais ir ap­šil­tin­to­mis sie­no­mis ko­ky­bę. Pa­ge­rė­jus ter­mi­niam ir drėg­mės ba­lan­sui bei su­ma­žė­jus per­tek­li­niam oro iš­trau­ki­mui, pro­fe­sio­na­liai įreng­ta vė­di­ni­mo sis­te­ma tau­po ši­lu­mą. De­ja, re­no­vuo­jant dau­gia­bu­čius pri­vers­ti­nai vė­di­ni­mo sis­te­mos nė­ra įtrau­kia­mos į bū­ti­nų in­ži­ne­ri­nių spren­di­mų są­ra­šą, o de­rė­tų“, - ti­ki­no A.Abu­kaus­kie­nė.

Ki­lo iš ark­lio uodegos

An­tra­sis vė­di­ni­mo sis­te­mos va­rian­tas, po­pu­lia­res­nis ir kiek leng­viau pri­tai­ko­mas tiek dau­gia­bu­čiuo­se, tiek in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se, – jau mi­nė­tas me­cha­ni­nis bū­das su oro srau­tų kon­tro­le, dar va­di­na­ma hyg­ro sis­te­ma. To­kią sis­te­mą siū­lan­čios įmo­nės di­rek­to­riaus Gied­riaus Dar­gio nuo­mo­ne, re­ku­pe­ra­ci­nė sis­te­ma sa­vo ga­li­my­bė­mis nu­si­lei­džia me­cha­ni­nėms kon­tro­liuo­ja­mų oro srau­tų sis­te­moms. Pa­šne­ko­vas įvar­di­jo pa­grin­di­nius siū­lo­mo ven­ti­lia­ci­jos me­cha­niz­mo pra­na­šu­mus.

„Hyg­ro pri­nci­pu vei­kian­ti vė­di­ni­mo sis­te­ma dir­ba ta­da, kai rei­kia, ir tiek, kiek bū­ti­na. Per lan­guo­se įreng­tas or­lai­des au­to­ma­tiš­kai įlei­džia­mas oro srau­tas. Jį re­gu­liuo­ja drėg­mės ju­tik­liai, ta­čiau ne elek­tro­ni­niai, o me­cha­ni­niai, pa­ga­min­ti iš po­lia­mi­di­nio pluoš­to juo­ste­lių. Šios yra sin­te­ti­nis ark­lio uo­de­gos ašu­tų, ku­rie prieš šimt­me­čius bu­vo nau­do­ja­mi ba­ro­me­trų ga­my­bai, ati­tik­muo", - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Jo žo­džiais ta­riant, su­ger­da­mas ore esan­čią drėg­mę po­lia­mi­di­nis pluoš­tas ple­čia­si ir taip re­gu­liuo­ja sklen­des: gry­nas oras į pa­tal­pą pa­ten­ka tik ta­da, kai per or­ta­kiuo­se įtai­sy­tas au­to­ma­ti­nes sklen­des pa­ša­li­na­mas pri­kvė­puo­tas oras.

Sis­te­mos vei­ki­mo pa­jė­gu­mas tie­sio­giai pri­klau­so nuo pa­tal­po­je esan­čių žmo­nių skai­čiaus. Kai oras drėgs­ta, t. y. ter­šia­mas dėl iš­kve­pia­mų ga­rų, ruo­šia­mo mais­to, ak­ty­vios veik­los, or­lai­dė au­to­ma­tiš­kai at­si­da­ro ir įlei­džia gry­no oro, o ša­li­ni­mo įtai­sai au­to­ma­tiš­kai su­re­gu­liuo­ja apy­kai­ti­nio oro kie­kį. Pa­tal­pai iš­si­vė­di­nus ir oro drėg­nu­mui su­ma­žė­jus, vė­di­ni­mo įren­gi­nio sklen­dės už­si­da­ro. Oro ša­li­ni­mo sklen­dės įren­gia­mos bu­tų vir­tu­vė­se, vo­nio­se ir tua­le­tuo­se esan­čio­se ven­ti­lia­ci­jos an­go­se“, - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Re­no­vuo­ti rei­kia efektyviai

G.Dar­gio tei­gi­mu, vie­nas pa­grin­di­nių hyg­ro pri­nci­pu vei­kian­čių oro vė­di­ni­mo sis­te­mų pra­na­šu­mų tas, kad au­to­ma­ti­nis jų vei­ki­mas ne­rei­ka­lau­ja prie­žiū­ros, pa­kan­ka nu­va­ly­ti or­lai­des. Sklen­džių kon­tro­lės pa­va­ros yra me­cha­ni­nės, pa­grįs­tos po­lia­mi­di­nio pluoš­to sa­vy­bė­mis, tad fak­tiš­kai ne­gen­da ir yra pa­tva­rios.

„Re­no­vuo­ja­mas dau­gia­bu­tis ar in­di­vi­dua­lus na­mas įvel­ka­mas į ter­mo­są ir daž­nai tin­ka­mu vė­di­ni­mu ne­pa­si­rū­pi­na­ma. Pa­si­tel­kus op­ti­ma­lią vie­no­kią ar ki­to­kią vė­di­ni­mo sis­te­mą, ga­li­ma pa­siek­ti ge­res­nio ener­gi­nio efek­ty­vu­mo. No­rint iš­vė­din­ti pa­tal­pą ne­rei­kės ati­da­ry­ti lan­gų. Taip šil­dy­si­mės efek­ty­viau, ir oras pa­tal­po­je bus kur kas gai­ves­nis“, - ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Hyg­ro sis­te­mą pa­gal par­da­vė­jų pa­teik­tas ins­truk­ci­jas na­gin­gi būs­to sa­vi­nin­kai ga­li įsi­reng­ti pa­tys, taip su­tau­py­da­mi da­lį iš­lai­dų. Kar­tu su įren­gi­mu bu­tui, ne­ly­gu jo dy­dis, to­kia ven­ti­lia­ci­ja kai­nuo­ja nuo 2 iki 5 tūkst., nuo­sa­vam na­mui – 7-12 tūkst. li­tų. Įren­gi­mo dar­bai už­trun­ka die­ną ar dvi. Vien tik įver­ti­nus ši­lu­mos kie­kį, iš­ei­nan­tį per vė­di­ni­mo ka­na­lus, pa­aiš­kė­ja, kad su­tau­pius šią ši­lu­mą vė­di­ni­mo sis­te­ma ga­li at­si­pirk­ti per 5-10 me­tų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami