TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Nebaigtas statyti namas slepia bėdas

2015 02 12 6:00
Prieš įsigyjant nebaigtą statyti namą protingiausia jo ekspertizę patikėti patyrusiam techninės priežiūros specialistui. LŽ archyvo nuotrauka

Parduodamų nebaigtų statyti ar įrengti naujos statybos namų nekilnojamojo turto skelbimuose gausu. Tačiau nusprendęs įsigyti „dėžutę“ pirkėjas neretai vėliau gailisi, nes paaiškėja, kad pamatų, sienų ir perdangų konstrukcijose nesąžiningi statytojai paliko daug broko arba net sąmoningai panaudojo nekokybiškas medžiagas bei nepatikimus konstrukcinius sprendimus.

Dažnas pirkėjas patiki apsukraus statytojo prisiekinėjimu, kad tas namą neva statęs sau, tik kažkoks reikalas prispyręs parduoti - taigi, suprask, viską padaręs sąžiningai. Mat Lietuvoje toks požiūris laikomas norma: jeigu sau - bet ką darai sąžiningai, jeigu parduoti - jokia sąžinė ar padorumas nebegalioja.

Tačiau statybų ekspertai perspėja, kad tokių pardavėjo kalbų niekada nevalia paisyti - įsigyjamą pastatą būtina patikėti įvertinti profesionalams.

Padeda smulkmeniškas įvertinimas

„Tiesiog negalima pirkti katės maiše. Jei ketinate įsigyti nebaigtą statyti namą, būtina jį detaliai įvertinti - ar kokybiškai iki tol atlikti rangos darbai. Juk investicija bus didelė. Kvalifikuotas techninės priežiūros specialistas įvertins, kaip įrengti pamatai, kokia jų hidroizoliacija, drenažo sistema, ar iš kokybiškų medžiagų ir tinkamai suręstas namo karkasas, perdangos, stogas. Net keista, kad žmonės neretai be detalesnio vertinimo įsigyja namą, o vėliau verkia, kad „vaikšto“ pamatai, skyla sienos“, - stebėjosi techninės priežiūros specialistas Dovydas Lapinskas.

Pašnekovas pripažino, kad parduodamų nekokybiškai pastatytų namų mažėja. Prieš dešimtmetį užviręs nekilnojamojo turto katilas gundė statytojus "kepti" naujus namus sparčiau nei bandeles. Toks darbas lėmė ir iškilusių pastatų kokybę. Sąmoningi pirkėjai dabar jau atidžiau vertina įsigyjamą turtą, į būstą investuoja gerai apsvarstę ir pasikonsultavę su specialistais. Tai verčia pasitempti ir statytojus.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad būsto ieškantys pirkėjai labiau linkę rinktis tokius nebaigtos statybos namus, kuriuos pardavėjai statė sau, bet tenka parduoti. Pirkėjų supratimu, sau namą statęs pardavėjas, tikėtina, naudojo geresnes medžiagas, atidžiau prižiūrėjo statybą. Šiek tiek tiesos yra. Bet tinkamai įvertinti perkamą pastatą, pakvietus patyrusį techninį prižiūrėtoją, būtina, tada baimintis nebus dėl ko. Žinoma, būtina pasirašyti ir aiškias sutartis, numatyti žalos kompensavimą, jeigu išryškės reikšmingų defektų. Bet iš statybų bendrovės dar galima išsireikalauti pataisyti broką ar padengti nuostolius, o namą įsigiję iš privataus asmens vargu ar būsite pasiryžę su juo pyktis teismuose. Todėl geriau iš karto kalbėti apie esmę“, - įsitikinęs D. Lapinskas.

Pamatų taisyti neverta

Anot specialisto, jei įtarimų kelia perkamo nebaigto namo pamatai - armavimas, gręžinio matmenys ir išdėstymas arba betono kokybė, geriausia pasisamdyti ekskavatorių ir atkasti dalį pamatų skirtingose vietose, kad vertinantis inžinierius patikrintų jų pagrindą, gylį ir skersmenį, betono vibravimą. Tai vienintelis ne itin brangus ir patikimas būdas išsiaiškinti, ar pastatas nestovi ant molinių kojų.

„Pagrindinės klaidos klojant pamatus dažniausiai atsiranda dėl neištirto grunto. Pamatai turi būti stiprūs, išlaikyti pastatą. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, turi būti apskaičiuotas namo svoris ir grunto tvirtumas", - aiškino pašnekovas.

Ne rečiau, pasak D. Lapinsko, pasitaiko ir pamatų hidroizoliavimo klaidų, ypač įrengiant rūsį. Dažnai hidroizoliavimo problemos užprogramuojamos dar projektavimo etape, kai projektuojami kombinuoti rostverko tipo pamatai kartu su surenkamaisiais pamatais, o pereinamose vietose neįrengiama hidroizoliacija. Tada drėgmė patenka iš neizoliuotos pamato dalies į rūsio sieną. Per pamatą į konstrukcijas patenkanti drėgmė jas ardo, susidaro palankios sąlygos atsirasti pelėsiniam grybui.

D. Lapinsko teigimu, netinkamą išorinės rostverko tipo pamatų hidroizoliacijos sistemos įrengimą galima pastebėti tik po kelerių pastato eksploatavimo metų. Sutvarkyti nekokybiškus pamatus ir jų hidroizoliaciją kainuoja brangiai, o dažnai ir neįmanoma. Tenka atlikti daug žemės darbų, atstatyti dangas. Kai nėra galimybių prieiti prie išorinės pamato dalies, vienintelė išeitis - atlikti pamatų hidroizoliavimo darbus panaudojant injekcines sistemas.

Taigi šiuo atveju patarimas aiškus: jei specialistas nustatė reikšmingus minėto pobūdžio defektus nusižiūrėto nebaigto statyti namo pamatuose – protingiausia atsisveikinti su tuo pardavėju ir ieškoti kito pastato.

Pakeičia indų plovikliu

Įvertinant nebaigtą statyti namą ne mažiau dėmesio nei pamatams reikia skirti ir namo sienų bei perdangų apžiūrai. Populiariausi Lietuvoje daugelį metų išlieka mūrinės konstrukcijos namai. Vienas iš dažnai pasitaikančių "taupių" statybininkų palikto broko atvejų - mūrijant sienas ne visur, kur reikia, naudojamas rišamasis armatūrinis tinklas. Didžiausių problemų gali kilti, jei statybininkai nusprendžia taupyti sienų sandūrose, mat labai tikėtina, kad vėliau čia atsiras įtrūkių.

„Statybininkai "išradingumu" negali skųstis. Dabar medžiagų įvairovė stulbinama, bet dažnas projektas įgyvendinamas siekiant maksimaliai taupyti. Teko matyti, kaip dirbdami esant žemai oro temperatūrai vietoj mūro skiedinio plastifikatoriaus, leidžiančio mūryti žemoje temperatūroje, statybininkai be jokios sąžinės graužaties vietoj plastifikatoriaus pila indų ploviklį. Kai po kelerių metų dėl to ištrupės mūro siūlės, nebe laikas bus skųstis“, - pažymėjo ilgametę patirtį turintis mūrininkas Algirdas Tomašauskas.

Nekokybiškai sumūrytose siūlėse atsiranda plyšių, kuriuose kondensuojasi drėgmė. Rezultatas - siūlių skiedinys įšąla, o vėliau yra. Skiedinio paskirtis - nelesti plytoms pasislinkti. Dėl pastato nusėdimo skiedinys patiria spaudimo, sąslėgio ir gniuždymo krūvį, tai po truputį jį ardo. Plyšiai nutrupa, lūžinėja, lieka apnuogintų tuščių vietų siūlėse tarp plytų. Visa tai gali tapti rimtų konstruktyvinių problemų požymiu.

Užbaigus sienas, prieš montuojant perdangas, atsižvelgiant į naudotus blokelius, kai kuriais atvejais rekomenduojama ant sienų viršaus visu perimetru įrengti gelžbetonio žiedą. Dėl taupumo ar nežinojimo pasitaiko, kad jis nesumontuojamas. Tokiu atveju plokštės gali gniuždyti po jomis esančius blokelius, atsiranda įtrūkių.

Dažna klaida ar neteisingas taupymo supratimas, kai mūriniams kaminams pasirenkamos netinkamos plytos, kamino vidaus įdėklai. Tokiu atveju kamino eksploatacijos laikas bus neilgas.

„Ne veltui apie kreivarankius mūrininkus kuriami anekdotai. Toks jų darbas namo savininkui vėliau gresia nuostoliais ir problemomis tęsiant kitus darbus“, - perspėjo A. Tomašauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"