TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Neįgaliojo viltis - patogus būstas

2009 11 10 0:00
M.Razukevičiui labai palengvėjo gyvenimo sąlygos, kai prie buto balkono buvo įrengtas keltuvas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Tai, kas sveikajam yra paprasta ir lengva, neįgaliajam gali būti neįveikiama kliūtis. Prikaustytas vežimėlyje žmogus su nepatogumais beveik kasdien susiduria ten, kur jis gyvena. Tad neįgalusis vertina kiekvieną likimą palengvinančią smulkmeną.

Pagerėjusia gyvenimo kokybe džiaugiasi 19 metų Mantas Razukevičius, gyvenantis Kauno rajone, Raudondvaryje, ir 9 metukų Tautvydo Kondratavičiaus tėvai iš Vilkijos.

Standartinė erdvė.

Neįgaliųjų dalia itin sunki, kai būstas nepritaikytas jų poreikiams. Vien tik išėjimas iš namų sėdint ratukuose yra baisus vargas. Judėti vežimėliu kambaryje taip pat nelengva, kai vietos mažoka. Pro siauras standartines duris - nei apsisuksi, nei įvažiuosi.

Daugiabučių vonia - standartinė, nedidelė. Durys taip pat per siauros ratukams. Toks pat ir tualetas. Patys negalėdami savimi pasirūpinti, negalios naštą šie žmonės paprastai perkelia savo artimiesiems.

Nešiojo tėvas ir senelis

Mantas kartu su tėvais gyvena Kauno rajone, Raudondvaryje, daugiabučio antrame aukšte. Jau daug metų sunki liga prikaustė jaunuolį prie vežimėlio. Tačiau pernai jis sėkmingai baigė vidurinę mokyklą ir toliau ketina siekti aukštojo mokslo.

Pastaraisiais metais iš namų jaunuolis išeidavo retokai. Jis galėjo stebėti gyvenimą tik pro buto langą, pro jį matyti žalias laukas. Jei ne internetas, Mantas jaustųsi tarsi įkalintas savo namuose. Vaikinas daug kuo domisi ir, jei galėtų, tikrai nesėdėtų namie.

"Kiekvienas mano išėjimas iš namų artimiesiems buvo didelis vargas. Kai buvau mažas, tėvas ir senelis mane užsikeldavo ant pečių ir nunešdavo iš antro aukšto. Tačiau dabar esu suaugęs žmogus, ir mane pakelti nelengva. Be to, per tuos metus nuo sunkaus kilnojimo pablogėjo tėvo ir senelio sveikata. Jiems sunku manimi rūpintis", - sakė M.Razukevičius.

Prie balkono - keltuvas

Kol bus pritaikytas būstas jų neįgaliam sūnui, Razukevičiai laukė visus metus. 2007 metais Manto tėvai pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos centrui, po metų prasidėjo darbai.

Jaunuoliui buvo suteikta pirmumo teisė, nes jis mokosi. Jo tėvai neturėjo tiek pinigų, kad prie namo balkono galėtų įrengti keltuvą. Toks prietaisas kainuoja apie 100 tūkst. litų.

Mantas pasidžiaugė, kad tėvai laiku parašė prašymą. Jei būtų nors kiek pavėlavę, atėjus sunkmečiui, modernus keltuvas prie buto balkono būtų tik neįgyvendinama svajonė.

Pernai prie Razukevičių buto balkono toks keltuvas vis dėlto atsirado. Nuo čia iki kiemo įrengtas privažiavimo takas. Pritaikytu būstu dabar džiaugiasi visa šeima, ypač Mantas. Vaikinas mėgsta bendrauti ir turi daug draugų. Jam vis dažniau atsiranda visokių reikalų, nes vaikinas rengiasi studijoms aukštojoje mokykloje.

Dabar iš namų jis gali išeiti kada tik nori. Pro svetainės duris išvažiuoja į balkoną ir iš apačios išsikviečia keltuvą.

Išmoko pats naudotis

Kol dar nebuvo įrengtas keltuvas, Manto tėvai, norėdami padėti sūnui, kad jis pats galėtų patekti į balkoną, paplatino duris. Tad vienas darbas jau buvo padarytas - naujų durų neprireikė.

Su vežimėliu Mantas balkone puikiai išsitenka. Paprastai keltuvo įrenginys būna apačioje. Tokie yra saugumo technikos reikalavimai. Tad į namus vaikinas gali bet kada patekti, kai išvyksta ratukais susitikti su draugais Raudondvario miestelyje.

Mantas išmoko pats naudotis keltuvu. Tik jam sunku atsidaryti duris - dėl ligos labai susilpnėjo rankos, sunku jas pakelti.

Keltuvo kabina stiklinė, tad sėdėdamas vežimėlyje Mantas gali gėrėtis matomu vaizdu. Kartu su juo gali keltis dar du žmonės.

Gyvena kaip visi

Iš keltuvo galima išvažiuoti tiesiai į kiemą, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Mantas negali pats vairuoti automobilio, tad jį vežioja tėvas.

Aikštelė paženklinta invalido vežimėlio ženklu. Manto tėvui dabar daug patogiau įkelti sūnų į automobilį, kai šeima išsirengia su reikalais į Kauną.

Tiesa, kai kurie kaimynai nepatenkinti, kad aikštelėje atsirado toks ženklas. Kartais Razukevičiai randa jų vietą užstatytą, nes koks nors piktavalis invalido stovėjimo ženklą apsuka į kitą pusę ir jo nebegalima matyti.

Kaimynai sutiko, kad prie namo į antrą aukštą būtų įrengtas keltuvas neįgaliam jaunuoliui. Tiesa, pirmojo aukšto balkono kraštą keltuvas šiek tiek užstoja, kai kyla ir leidžiasi. Bet juk kabina stiklinė ir šviesos neužtemdo.

Kaimynų netrikdo joks pašalinis triukšmas - nei ūžesys, nei girgždesys ar bildesys. Jie net kartą pasiteiravo Manto mamos, ar sūnus iš tikrųjų naudojasi keltuvu, juk nieko negirdėti. Visi statybos darbai atlikti kokybiškai. Razukevičiai neturi jokių nusiskundimų.

"Mantas labai džiaugiasi, kad pagaliau jis gyvena taip, kaip visi. Tai mums pati didžiausia šventė. Kitais metais jis galės studijuoti", - šypsojosi Manto mama.

Kito pasirinkimo nebuvo

Jaunuolio tėvai svarstė įvairius variantus, kaip pagerinti sūnaus gyvenimą. Net jei šeima gyventų pirmame aukšte, niekas nepasikeistų - iš laiptinės Mantas vis tiek pats neišvažiuotų. Žinoma, tada keltuvą būtų paprasčiau įrengti.

Dar buvo svarstoma, ar nebūtų galima keltuvo įrengti laiptinėje. Tačiau tokio varianto buvo atsisakyta, kadangi tai būtų trukdę kaimynams.

Net jei jie gyventų nuosavame name, jaunuolio gyvenimas taip pat nebūtų geresnis. Šeima nusprendė likti senajame bute. Buvo pakeistos kambarių durys, kad Mantas galėtų su ratukais pravažiuoti. Dabar jis gali naudotis vonia bei tualetu, kaip ir kiti šeimos nariai. Vonioje įrengtas specialus prietaisas, kad vaikinas galėtų maudytis. Kartais jis naudojasi invalidams skirta kėdute, kuri pastatoma ant vonios. Svetainėje Mantas paprastai daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Jam pastatytas tinkamo aukščio rašomasis stalas, kad rankomis pasiektų kompiuterio klaviatūrą.

Kambario viduryje stovinčio stalelio aukštis taip pat reguliuojamas, kad sūnui būtų patogiau su visais bendrauti prie pietų stalo.

Nelaimė po skiepų

Vilkijos gyventojai Asta ir Lionginas Kondratavičiai gyvena ūkiškai, privačiame name. Šeima gana didelė, augina tris vaikus. Kartu gyvena ir Astos tėvai.

Sutuoktiniai būtų laimingi, jei ne jų neįgalus 9 metukų sūnelis Tautvydas. Berniukas ne tik nevaikšto, bet ir sunkiai sėdi vežimėlyje. Nelaimė atslinko į namus, kai vaikui buvo daugiau nei mėnuo. Tautvydą ištiko sunki koma, kai jis buvo paskiepytas nuo hepatito C. Berniukas kol kas nesupranta savo negalios, tačiau tėvai turi mažai vilties, kad vaikas galės kada nors galės vaikščioti.

Tėvai nesitikėjo nelaimės

Pasak moters, kai jos tėvai statė namą, vonios kambarį įrengė pusrūsyje. Laiptai veda žemyn - siauri ir dar sukti. Nulipti jais gana nepatogu, ypač kai rankose reikia laikyti mažąjį Tautvydą. Be to, patalpa žema, visu ūgiu žmogus negali išsitiesti.

"Anais laikais, kai mano tėvai statė namą, jiems nerūpėjo, kur bus vonios kambarys. Svarbu, kad būtų kur nusiprausti. O kad mūsų šeimoje augs neįgalus vaikas ir jam reikės ypatingos priežiūros, kas galėjo apie tai pagalvoti", - sakė A.Kondratavičienė.

Laiku pateikė prašymą

Žinoma, vargu ar Tautvydo tėvai galės kada nors susitaikyti su likimu, kad jų vaikas sukaustytas negalios. Tačiau koks palengvėjimas jiems, kad dabar gali maudyti mažąjį Tautvydą pirmame aukšte įrengtoje vonioje, kuri specialiai jam pritaikyta.

Auginantys neįgalų vaiką Kondratavičiai sakė, kad patys nebūtų galėję tokių darbų atlikti savo namuose. Tam reikia patyrimo ir, žinoma, daug pinigų. Naujas sanitarinis mazgas jiems būtų kainavęs apie 50 tūkst. litų.

Sutuoktiniai pasidžiaugė, kad laiku suspėjo pateikti prašymą Socialinės rūpybos centrui, kol dar nebuvo prasidėjęs sunkmetis.

Sulankstoma vonia

Namas erdvus ir didelis, tačiau pirmame aukšte nebuvo kur įrengti prausimosi patalpos. Koridorius pailgas, tačiau - per siauras. Išgriovus svetainės sieną erdvės padaugėjo, o sumažinus koridorių atsirado dar daugiau vietos.

Toje vietoje buvo įrengtas dušus. Čia pakanka vietos pastatyti sulankstomą vonią neįgaliajam. Ji kainuoja 714 litų. Iš rajono Socialinės rūpybos centro 2003 metais šeima dar gavo neįgaliam vaikui skirtą darbo kėdutę (jos kaina - 1870 litų), o paskutinė dovana - naujas vaikiškas vežimėlis (jis kainuoja 1318 litų).

Moteris čia pat parodė, kiek užtrunka laiko prieš maudant vaiką išlankstyti vonią. Nedaug, vos keletą minučių. Tautvydas mėgsta vandens procedūras, todėl dabar tėvams nėra jokio vargo.

"Tie žmonės, kurie čia dirbo, atsižvelgė į tai, kad mūsų sūnus yra neįgalus. Viską atliko kokybiškai, kad vonioje nepūstų jokie skersvėjai. Pirmo aukšto kambarių duris taip pat paplatino, kad būtų patogu vežimėlį stumdyti. Su ratukais galima įvažiuoti net ir į vonią", - džiaugėsi tris vaikus auginanti mama.

Kol bendravome su Tautvydo tėvais, berniukas ramiai sėdėjo kėdutėje. Jis jautėsi saugus ir ramus, kai šalia jo buvo rūpestingi tėvai.


Visa tai skirta jiems

1. Būsto pritaikymo neįgaliems žmonėms 2007-2011 metų programą 2008-aisiais įgyvendino 59 miestų ir rajonų savivaldybės. Į programą 2008 metais įsitraukė 10 naujų savivaldybių.

2. Įgyvendinant programą 2008 metais neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 363 būstai 366 asmenims, iš jų 207 būstai - 209 asmenims, turintiems labai didelių judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, 141 būstas pritaikytas 142 asmenims, turintiems didelių judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, bei 15 būstų - 15 asmenų, turinčių vidutinių judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų.

3. Programai įgyvendinti skirta 7764,1 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 1939,9 tūkst. litų iš savivaldybių biudžetų.

4. 59 miestų ir rajonų savivaldybės iki 2008 metų balandžio 1 dienos gavo 687 neįgaliųjų prašymus pritaikyti būstą. Bendras būsto pritaikymo poreikis žmonėms, turintiems negalią, 2008 metais buvo tenkinamas 52 procentais.

5. 2008 metais buvo parengta ir įdiegta Bendra būsto pritaikymo kompiuterinės apskaitos sistema (BPNAS). Bendra būsto pritaikymo kompiuterinės apskaitos sistema integruota į universalią neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinę sistemą www.unriis.lt. Šioje sistemoje užsiregistravę vartotojai gali prisijungti prie BPNAS sistemos ir pateikti savo teritorinei savivaldybei prašymą dėl būsto pritaikymo.

6. Kauno rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2008 metais gavo 14 neįgaliųjų prašymų pritaikyti būstą. Tam panaudota 145 811,3 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 35 050,8 tūkst. litų iš savivaldybės biudžeto.

2009 metais neįgaliesiems pritaikant būstą planuojama panaudoti 122 625 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 30 656,25 tūkst. litų iš savivaldybės biudžeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"