Neįprastas stogas namą paverčia išskirtiniu

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2013-09-05 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2013-09-05 06:00
Ant namo stogo gali žaliuoti daili veja. „Papergreat" nuotrauka
Sto­gas virš gal­vos yra es­mi­nis žmo­gaus po­rei­kis. Dar ge­riau, kai jis ko­ky­biš­kas ir il­ga­lai­kis. Sta­ty­da­mi in­di­vi­dua­lius na­mus ren­ka­mės įpras­tas sto­go dan­gas – čer­pes, skar­dą ar ši­fe­rį. Bet vis daž­niau na­mus puo­šia ska­lū­nų, malks­nų, ne­ndrių ar net ža­lie­ji sto­gai.

Čer­pės iš že­mės gelmių

Pir­mo­ji al­ter­na­ty­va – ska­lū­no, ki­taip ta­riant, ak­mens čer­pės. Ska­lū­nų du­jos iš­gau­na­mos skal­dant bū­tent šias uo­lie­nas. Že­mės gel­mė­se glū­din­tis ska­lū­nas yra kie­tas, su­si­for­ma­vęs ak­muo, ma­žai pa­veik­tas gam­tos ero­zi­jos. Jis at­spa­rus tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiams ir su­ge­ria itin ne­daug van­dens, tad pui­kiai tin­ka ak­mens čer­pėms ga­min­ti.

„Ska­lū­no čer­pės Lie­tu­vo­je pa­si­ro­dė ne­se­niai. Nuo įpras­ti­nių jos ski­ria­si na­tū­ra­lia teks­tū­ra. Be­vek ne­bū­na dvie­jų spal­vi­niu raš­tu iden­tiš­kų čer­pių. No­rin­tie­siems iš­skir­ti­nio vaiz­do tai pa­tin­ka, o tie, ku­rie ne­mėgs­ta iš­sis­kir­ti, ren­ka­si ki­tą me­džia­gą. Ak­mens čer­pės bū­na ir švie­ses­nės mar­ges­nės, bet ga­li­me pa­siū­ly­ti ir juo­do ska­lū­no dan­gą“, - pa­sa­ko­jo Vil­niu­je ak­mens ga­mi­niais pre­kiau­jan­čios par­duo­tu­vės pro­jek­tų va­do­vas To­mas Pa­vi­lans­kas-Kal­va­nas.

To­kio ti­po čer­pės, pa­sak pa­šne­ko­vo, po­pu­lia­riau­sios Skan­di­na­vi­jo­je, Pie­tų Eu­ro­po­je, kal­nuo­to­se Švei­ca­ri­jos, Ita­li­jos vie­to­vė­se. Mū­sų ša­ly­je kol kas to­kių sto­go dan­gų pa­si­tai­ko tik vie­na ki­ta, daž­niau­siai joms nau­do­ja­mos Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je ar Ki­ni­jo­je pa­ga­min­tos ska­lū­no čer­pės. To­kios dan­gos kai­na jo­mis pre­kiau­jan­čio­se par­duo­tu­vė­se svy­ruo­ja nuo 50 iki 200 li­tų už kvad­ra­ti­nį me­trą.

„Ska­lū­no čer­pės pas mus yra nau­jas pro­duk­tas, tad stog­den­giai daž­nai ban­do gud­rau­ti, iš klien­tų už dar­bą pra­šo bran­giau. Ta­čiau ak­mens čer­pių klo­ji­mas ne­iš­sis­ki­ria jo­kia ypa­tin­ga tech­no­lo­gi­ja, skan­di­na­vai pa­tys jas ant sa­vo na­mo sto­go su­klo­ja. At­spa­rus ap­lin­kos po­vei­kiui ak­muo yra la­bai pa­tva­rus. Pa­žiū­rė­ki­te į vi­du­ram­žiais pa­sta­ty­tas ak­mens pi­lis – iki šiol sto­vi. Be abe­jo, tas il­gaam­žiš­ku­mas ne kiek­vie­nam bū­ti­nas. Juk pra­ėjus ke­liems de­šimt­me­čiams žmo­gus su­ma­no at­nau­jin­ti, re­no­vuo­ti būs­tą ar­ba jį kei­čia į ki­tą“, - svars­tė ak­mens ga­mi­nių par­da­vė­jas.

Malks­nas ske­lia iš drebulės

Užk­ly­dus į vie­nos me­džio skied­rų ir va­di­na­mų­jų gon­tų (malks­nų) sto­gais pre­kiau­jan­čios įmo­nės in­ter­ne­to sve­tai­nę prieš akis su­mir­ga skied­ri­niu sto­gu deng­tos, su­de­gu­sios, o vė­liau at­sta­ty­tos „Ka­ra­liš­kos se­no­sios ki­bi­ni­nės“ vaiz­das. Skied­ri­nes ir malks­nų dan­gas ga­mi­nan­čios ir jo­mis pre­kiau­jan­čios įmo­nės va­do­vę Snie­guo­lę Šlio­ge­rie­nę užk­lum­pa­me kiek ne­ti­kė­tu klau­si­mu: ar to­kie iš me­džio ga­mi­na­mi sto­gai ne­už­si­lieps­nos kaip fa­ke­las, vos gais­rui įsip­lies­kus?

„Ne. Jei nu­ti­ko to­kia ne­lai­mė, jie ga­li net pa­dė­ti pa­ža­bo­ti ug­nį. Me­di­niai sto­gai iš­de­ga lo­pais, tuo tar­pu po skar­da ar čer­pė­mis ug­nis ne­tu­ri kur iš­si­verž­ti, ir lieps­na pa­sta­to vi­du­je įsi­siau­tė­ja smar­kiau, karš­tis dar di­des­nis. Pro­fe­sio­na­liai už­deng­ti me­di­niai sto­gai lai­ko 30 ir dau­giau me­tų. At­mos­fe­ros po­vei­kiui, drėg­mei at­spa­rios yra iš dre­bu­lės me­die­nos pa­ga­min­tos skied­ros. Kuo sto­gas nuo­lai­des­nis, tuo grei­čiau nuo jo nu­te­ka kri­tu­liai ir ma­žes­nė ti­ki­my­bė, kad dan­ga ims pū­ti“, - pa­sa­ko­jo S.Šlio­ge­rie­nė.

Skied­rų ir va­di­na­mų­jų gon­tų sto­gai yra iš me­džio ga­mi­na­mų malks­nų. Tam ga­li bū­ti nau­do­ja­mas ąžuo­las ar mau­me­dis, ta­čiau lie­tu­vių ga­min­to­jai ren­ka­si lie­tu­viš­ką dre­bu­lę. Malks­nų (ar­ba me­di­nių čer­pių) ga­my­bos tech­no­lo­gi­ja prieš po­rą am­žių su­ma­ny­ta Vo­kie­ti­jo­je ir ne­la­bai pa­ki­tu­si iki šių die­nų. Iš par­uoš­tos ne­ša­ko­tos dre­bu­lės ka­la­dės at­ske­lia­mi ruo­ši­niai, o iš jų ran­ko­mis ske­lia­mos ir ob­liuo­ja­mos pleiš­to for­mos len­te­lės – malks­nos.

Skied­ri­nė malks­na taip pat dro­žia­ma iš dre­bu­lės ruo­ši­nių, ta­čiau yra plo­nes­nė ir smul­kes­nė, ma­žiau at­spa­ri ap­lin­kos po­vei­kiui. Jos ga­my­bai ne­bū­ti­nas toks kruopš­tus ran­kų dar­bo ir ko­ky­biš­kiau­sia me­die­na, skir­tin­gai nei va­di­na­mie­siems gon­tams. To­dėl skied­ri­nio sto­go kvad­ra­ti­nio me­tro kai­na sie­kia 35 li­tus, o iš ko­ky­biš­kes­nių malks­nų – du­kart bran­ges­nis.

„Dre­bu­lės ne­rei­kia pa­pil­do­mai im­preg­nuo­ti, iš­skel­tos len­te­lės iš­džio­vi­na­mos ir be che­mi­nio ap­do­ro­ji­mo klo­ja­mos ant sto­go. Tai ga­li pa­da­ry­ti ir pats na­mo sa­vi­nin­kas. Malks­nos klo­ja­mos ei­lė­mis nuo apa­čios į vir­šų, tarp jų pa­lie­kant ne­di­de­lius tar­pe­lius, kad me­die­na ga­lė­tų ne­truk­do­ma plės­tis. Pri­tvir­ti­na­me len­te­les plak­tu­ku ir vi­ni­mis – tiek to moks­lo“, - šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Ne­ndres pjau­na žiemą

Kur kas dau­giau įgū­džių pri­reiks už­si­gei­dus pa­čiam klo­ti daž­niau Va­ka­rų Lie­tu­vo­je ap­tin­ka­mą ne­ndri­nį sto­gą. Aš­tuo­ne­rius me­tus to­kius sto­gus įren­gi­nė­jan­čio Vi­ta­li­jaus Ša­caus­ko tei­gi­mu, rei­kia bent me­tus pa­si­dar­buo­ti, kad ge­rai iš­mok­tum šio ama­to. Tik ta­da ne­ndrė­mis klo­tas sto­gas lai­kys ne vie­ną de­šimt­me­tį.

„Bū­na, kad žmo­nės pa­tys jį klo­ja, net su­ma­no ne­ndrių sto­gui pri­sip­jau­ti. Bet iš pa­tir­ties ži­nau, kad ne­tu­rint įgū­džių ko­ky­biš­kai at­lik­ti to­kį dar­bą be­veik ne­įma­no­ma. Tuo tar­pu tin­ka­mai par­uo­šus ža­lia­vą ir kruopš­čiai įren­gus ne­ndri­nį sto­gą, jis es­te­tiš­kai at­ro­dys apie 30 me­tų. Se­no­se so­dy­bo­se, ku­rioms jau ar­ti šim­to me­tų, to­kie sto­gai dar iš­li­kę. Vaiz­do gra­žaus jau ne­bė­ra, 30 cen­ti­me­trų sluoks­nis su­di­lęs iki 10, bet van­dens vis tiek ne­pra­lei­džia“, - pa­žy­mė­jo ne­ndri­nių sto­gų meis­tras.

Ne­ndres sto­gams V.Ša­caus­kas su dar­bi­nin­kais pjau­na pats. Tam rei­kia su­lauk­ti gruo­džio mė­ne­sio, kol sek­lius van­dens tel­ki­nius su­kaus­to le­das. Už­li­pus ant le­do, spe­cia­lia tech­ni­ka ne­ndrės nu­pjau­na­mos, ta­da džio­vi­na­mos ir jų šiau­de­liai, kaip sa­kė meis­tras, ri­ša­mi į 60 cen­ti­me­trų ry­šu­lė­lius. Vė­liau ry­šu­lė­lis po ry­šu­lė­lio jie klo­ja­mi ant gre­bės­tų ir su­spau­džia­mi, kad įgy­tų tin­ka­mą for­mą. Tvir­ti­na­mi prie gre­bės­tų ne­rū­di­jan­čio plie­no vie­la, o tin­ka­mas iš­dės­ty­mas le­mia sto­go kie­tu­mą.

„Jei orai ge­ri, dvie­jų šim­tų kvad­ra­ti­nių me­trų sto­gą už­den­gia­me per sa­vai­tę. Ne­ndri­niai sto­gai ypač po­pu­lia­rūs Olan­di­jo­je, ten šiuo me­tu ir at­lie­ka­me di­džią­ją da­lį dar­bų. Lie­tu­vo­je to­kių už­sa­ky­mų ma­žiau, čia jie nė­ra taip ma­siš­kai pa­pli­tę, nors ne­ndrės ne tik van­de­niui, bet ir vė­jui ar šal­čiui at­spa­rios. Kiek­vie­ną daik­tą, aiš­ku, rei­kia pri­žiū­rė­ti. Pen­ke­riems me­tams po klo­ji­mo ga­li­ma už­mirš­ti, bet pa­skui de­rė­tų kas­met pro­fi­lak­tiš­kai pa­ti­krin­ti“, - pa­ta­rė meis­tras.

Pa­sak V.Ša­caus­ko, vi­du­ti­niš­kai ne­ndri­nio sto­go kvad­ra­ti­nis me­tras už me­džia­gas ir įren­gi­mą at­sieis apie 140 li­tų.

Ant sto­go ža­liuo­ja veja

Tur­būt eg­zo­tiš­kiau­sia Lie­tu­vo­je ap­tin­ka­ma sto­gų dan­ga – ža­lie­ji, žo­lės ar­ba že­mių sto­gai. Kaip pa­va­din­si, taip ne­pa­ga­din­si, bet es­mė pa­pras­ta. Toks sto­gas pa­den­gia­mas že­mių sluoks­niu, o ant jo sė­ja­ma ve­ja ar­ba ki­ti au­ga­lai. Eks­cen­triš­ko to­kį sto­gą įsi­ren­gu­sio kai­my­no, burz­gian­čio žo­liap­jo­ve, pa­de­be­siuo­se gal ir ne­iš­vy­si­te. Ne­bent jū­sų ar kai­my­no vi­la su­lig pa­sa­kų rū­mais, o ant jos plokš­čio sto­go – fut­bo­lo sta­dio­nas. Bet daž­niau­siai sto­gams ar šlai­tams ap­žel­din­ti sė­ja­mi ne­reik­lūs dau­gia­me­čiai ši­lo­kai. Tan­kiai su­au­gę ši­lo­kų ki­li­mai ne­rei­ka­lau­ja be­veik jo­kios prie­žiū­ros. Jų ne­rei­kės tręš­ti, šie­nau­ti ar ki­taip pa­pil­do­mai pri­žiū­rė­ti.

„Va­ka­ruo­se įpras­ta, o pas mus dar ga­na re­ta, kad tan­kiau ap­gy­ven­tuo­se did­mies­čiuo­se ža­lie­ji plo­tai įren­gia­mi ant pa­sta­tų sto­gų. To­kią ve­ją ant sto­go ga­li įsi­reng­ti ir in­di­vi­dua­laus na­mo sa­vi­nin­kas. Tie­sa, bū­ti­na aps­kai­čiuo­ti, ar že­mės dan­ga ant sto­go per­ne­lyg ne­ap­kraus na­mo kons­truk­ci­jų. To­kia dan­ga su­ku­ria ne tik iš­skir­ti­nį na­mo eks­ter­je­rą, bet ir ge­rai su­lai­ko van­de­nį, vei­kia kaip pui­ki ši­lu­mi­nė izo­lia­ci­ja“, - pa­sa­ko­jo ža­liuo­sius sto­gus ku­rian­čios bend­ro­vės va­do­vas Vy­tau­tas Či­me­lius.

Jo tei­gi­mu, tin­ka­mai įreng­to ža­lio­jo sto­go ap­žel­di­ni­mo vi­zi­jas ri­bo­ja tik na­mo šei­mi­nin­ko fan­ta­zi­ja. Ne tik ve­ją ga­li­ma už­sė­ti, bet ir gė­ly­ną pa­so­din­ti. Už to­kio sto­go kvad­ra­ti­nio me­tro įren­gi­mą ne­gau­siai Lie­tu­vo­je to­kias pa­slau­gas siū­lan­čios įmo­nės pra­šo apie 150 li­tų.

Jei sta­tant na­mą už­val­dė eko­lo­gi­nė dva­sia, ar­chi­tek­tams par­en­gus pro­jek­tą, ga­li­te jį pa­tys įgy­ven­din­ti. Kai pa­skam­bins pa­si­la­bin­ti to­li­mas gi­mi­nai­tis ir pa­klaus, ką šian­dien vei­kė­te, ga­lė­si­te iš­di­džiai at­sa­ky­ti – pjo­viau sto­gą. Net jei tre­čios ei­lės pusb­ro­lis po po­kal­bio diag­no­zuos, kad sto­gą jums ne nu­pjo­vė, o nu­ro­vė, ne­pa­mirš­ki­te – iš­skir­ti­nu­mas tu­ri sa­vo kai­ną.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami