TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Neįprastas stogas namą paverčia išskirtiniu

2013 09 05 6:00
Ant namo stogo gali žaliuoti daili veja. „Papergreat" nuotrauka

Stogas virš galvos yra esminis žmogaus poreikis. Dar geriau, kai jis kokybiškas ir ilgalaikis. Statydami individualius namus renkamės įprastas stogo dangas – čerpes, skardą ar šiferį. Bet vis dažniau namus puošia skalūnų, malksnų, nendrių ar net žalieji stogai.

Čerpės iš žemės gelmių

Pirmoji alternatyva – skalūno, kitaip tariant, akmens čerpės. Skalūnų dujos išgaunamos skaldant būtent šias uolienas. Žemės gelmėse glūdintis skalūnas yra kietas, susiformavęs akmuo, mažai paveiktas gamtos erozijos. Jis atsparus temperatūros pokyčiams ir sugeria itin nedaug vandens, tad puikiai tinka akmens čerpėms gaminti.

„Skalūno čerpės Lietuvoje pasirodė neseniai. Nuo įprastinių jos skiriasi natūralia tekstūra. Bevek nebūna dviejų spalviniu raštu identiškų čerpių. Norintiesiems išskirtinio vaizdo tai patinka, o tie, kurie nemėgsta išsiskirti, renkasi kitą medžiagą. Akmens čerpės būna ir šviesesnės margesnės, bet galime pasiūlyti ir juodo skalūno dangą“, - pasakojo Vilniuje akmens gaminiais prekiaujančios parduotuvės projektų vadovas Tomas Pavilanskas-Kalvanas.

Tokio tipo čerpės, pasak pašnekovo, populiariausios Skandinavijoje, Pietų Europoje, kalnuotose Šveicarijos, Italijos vietovėse. Mūsų šalyje kol kas tokių stogo dangų pasitaiko tik viena kita, dažniausiai joms naudojamos Ispanijoje, Graikijoje ar Kinijoje pagamintos skalūno čerpės. Tokios dangos kaina jomis prekiaujančiose parduotuvėse svyruoja nuo 50 iki 200 litų už kvadratinį metrą.

„Skalūno čerpės pas mus yra naujas produktas, tad stogdengiai dažnai bando gudrauti, iš klientų už darbą prašo brangiau. Tačiau akmens čerpių klojimas neišsiskiria jokia ypatinga technologija, skandinavai patys jas ant savo namo stogo sukloja. Atsparus aplinkos poveikiui akmuo yra labai patvarus. Pažiūrėkite į viduramžiais pastatytas akmens pilis – iki šiol stovi. Be abejo, tas ilgaamžiškumas ne kiekvienam būtinas. Juk praėjus keliems dešimtmečiams žmogus sumano atnaujinti, renovuoti būstą arba jį keičia į kitą“, - svarstė akmens gaminių pardavėjas.

Malksnas skelia iš drebulės

Užklydus į vienos medžio skiedrų ir vadinamųjų gontų (malksnų) stogais prekiaujančios įmonės interneto svetainę prieš akis sumirga skiedriniu stogu dengtos, sudegusios, o vėliau atstatytos „Karališkos senosios kibininės“ vaizdas. Skiedrines ir malksnų dangas gaminančios ir jomis prekiaujančios įmonės vadovę Snieguolę Šliogerienę užklumpame kiek netikėtu klausimu: ar tokie iš medžio gaminami stogai neužsiliepsnos kaip fakelas, vos gaisrui įsiplieskus?

„Ne. Jei nutiko tokia nelaimė, jie gali net padėti pažaboti ugnį. Mediniai stogai išdega lopais, tuo tarpu po skarda ar čerpėmis ugnis neturi kur išsiveržti, ir liepsna pastato viduje įsisiautėja smarkiau, karštis dar didesnis. Profesionaliai uždengti mediniai stogai laiko 30 ir daugiau metų. Atmosferos poveikiui, drėgmei atsparios yra iš drebulės medienos pagamintos skiedros. Kuo stogas nuolaidesnis, tuo greičiau nuo jo nuteka krituliai ir mažesnė tikimybė, kad danga ims pūti“, - pasakojo S.Šliogerienė.

Skiedrų ir vadinamųjų gontų stogai yra iš medžio gaminamų malksnų. Tam gali būti naudojamas ąžuolas ar maumedis, tačiau lietuvių gamintojai renkasi lietuvišką drebulę. Malksnų (arba medinių čerpių) gamybos technologija prieš porą amžių sumanyta Vokietijoje ir nelabai pakitusi iki šių dienų. Iš paruoštos nešakotos drebulės kaladės atskeliami ruošiniai, o iš jų rankomis skeliamos ir obliuojamos pleišto formos lentelės – malksnos.

Skiedrinė malksna taip pat drožiama iš drebulės ruošinių, tačiau yra plonesnė ir smulkesnė, mažiau atspari aplinkos poveikiui. Jos gamybai nebūtinas toks kruopštus rankų darbo ir kokybiškiausia mediena, skirtingai nei vadinamiesiems gontams. Todėl skiedrinio stogo kvadratinio metro kaina siekia 35 litus, o iš kokybiškesnių malksnų – dukart brangesnis.

„Drebulės nereikia papildomai impregnuoti, išskeltos lentelės išdžiovinamos ir be cheminio apdorojimo klojamos ant stogo. Tai gali padaryti ir pats namo savininkas. Malksnos klojamos eilėmis nuo apačios į viršų, tarp jų paliekant nedidelius tarpelius, kad mediena galėtų netrukdoma plėstis. Pritvirtiname lenteles plaktuku ir vinimis – tiek to mokslo“, - šypsojosi pašnekovė.

Nendres pjauna žiemą

Kur kas daugiau įgūdžių prireiks užsigeidus pačiam kloti dažniau Vakarų Lietuvoje aptinkamą nendrinį stogą. Aštuonerius metus tokius stogus įrenginėjančio Vitalijaus Šacausko teigimu, reikia bent metus pasidarbuoti, kad gerai išmoktum šio amato. Tik tada nendrėmis klotas stogas laikys ne vieną dešimtmetį.

„Būna, kad žmonės patys jį kloja, net sumano nendrių stogui prisipjauti. Bet iš patirties žinau, kad neturint įgūdžių kokybiškai atlikti tokį darbą beveik neįmanoma. Tuo tarpu tinkamai paruošus žaliavą ir kruopščiai įrengus nendrinį stogą, jis estetiškai atrodys apie 30 metų. Senose sodybose, kurioms jau arti šimto metų, tokie stogai dar išlikę. Vaizdo gražaus jau nebėra, 30 centimetrų sluoksnis sudilęs iki 10, bet vandens vis tiek nepraleidžia“, - pažymėjo nendrinių stogų meistras.

Nendres stogams V.Šacauskas su darbininkais pjauna pats. Tam reikia sulaukti gruodžio mėnesio, kol seklius vandens telkinius sukausto ledas. Užlipus ant ledo, specialia technika nendrės nupjaunamos, tada džiovinamos ir jų šiaudeliai, kaip sakė meistras, rišami į 60 centimetrų ryšulėlius. Vėliau ryšulėlis po ryšulėlio jie klojami ant grebėstų ir suspaudžiami, kad įgytų tinkamą formą. Tvirtinami prie grebėstų nerūdijančio plieno viela, o tinkamas išdėstymas lemia stogo kietumą.

„Jei orai geri, dviejų šimtų kvadratinių metrų stogą uždengiame per savaitę. Nendriniai stogai ypač populiarūs Olandijoje, ten šiuo metu ir atliekame didžiąją dalį darbų. Lietuvoje tokių užsakymų mažiau, čia jie nėra taip masiškai paplitę, nors nendrės ne tik vandeniui, bet ir vėjui ar šalčiui atsparios. Kiekvieną daiktą, aišku, reikia prižiūrėti. Penkeriems metams po klojimo galima užmiršti, bet paskui derėtų kasmet profilaktiškai patikrinti“, - patarė meistras.

Pasak V.Šacausko, vidutiniškai nendrinio stogo kvadratinis metras už medžiagas ir įrengimą atsieis apie 140 litų.

Ant stogo žaliuoja veja

Turbūt egzotiškiausia Lietuvoje aptinkama stogų danga – žalieji, žolės arba žemių stogai. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, bet esmė paprasta. Toks stogas padengiamas žemių sluoksniu, o ant jo sėjama veja arba kiti augalai. Ekscentriško tokį stogą įsirengusio kaimyno, burzgiančio žoliapjove, padebesiuose gal ir neišvysite. Nebent jūsų ar kaimyno vila sulig pasakų rūmais, o ant jos plokščio stogo – futbolo stadionas. Bet dažniausiai stogams ar šlaitams apželdinti sėjami nereiklūs daugiamečiai šilokai. Tankiai suaugę šilokų kilimai nereikalauja beveik jokios priežiūros. Jų nereikės tręšti, šienauti ar kitaip papildomai prižiūrėti.

„Vakaruose įprasta, o pas mus dar gana reta, kad tankiau apgyventuose didmiesčiuose žalieji plotai įrengiami ant pastatų stogų. Tokią veją ant stogo gali įsirengti ir individualaus namo savininkas. Tiesa, būtina apskaičiuoti, ar žemės danga ant stogo pernelyg neapkraus namo konstrukcijų. Tokia danga sukuria ne tik išskirtinį namo eksterjerą, bet ir gerai sulaiko vandenį, veikia kaip puiki šiluminė izoliacija“, - pasakojo žaliuosius stogus kuriančios bendrovės vadovas Vytautas Čimelius.

Jo teigimu, tinkamai įrengto žaliojo stogo apželdinimo vizijas riboja tik namo šeimininko fantazija. Ne tik veją galima užsėti, bet ir gėlyną pasodinti. Už tokio stogo kvadratinio metro įrengimą negausiai Lietuvoje tokias paslaugas siūlančios įmonės prašo apie 150 litų.

Jei statant namą užvaldė ekologinė dvasia, architektams parengus projektą, galite jį patys įgyvendinti. Kai paskambins pasilabinti tolimas giminaitis ir paklaus, ką šiandien veikėte, galėsite išdidžiai atsakyti – pjoviau stogą. Net jei trečios eilės pusbrolis po pokalbio diagnozuos, kad stogą jums ne nupjovė, o nurovė, nepamirškite – išskirtinumas turi savo kainą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"