Nekasdieniški daiktų pašnekesiai

Nijolė STORYK 2009-02-24 00:00
Nijolė STORYK 2009-02-24 00:00
Autorės nuotrauka
Pri­si­me­na­te gar­sų­jį And­rew Lloyd Web­be­rio miu­zik­lą "Ope­ros fan­to­mas"? Veiks­mas pra­si­de­da pa­sa­ko­ji­mu apie ap­dul­kė­ju­sią mu­zi­ki­nę dė­žu­tę. Kiek daug to­je dė­žu­tė­je glū­di pri­si­mi­ni­mų, iš­gy­ve­ni­mų ir žmo­nių li­ki­mų! Ar vi­si na­muo­se tu­ri­me to­kią dė­žu­tę, ku­ri ga­li pra­bil­ti kaip sim­fo­ni­ja?

Kompozitoriui ir violončelininkui Arvydui Malciui seni ir nenaudojami daiktai visų pirma yra garsų sąskambis. Žinoma, tie daiktai prabyla tuomet, kai juos, kaip ir jausmus, išlaisviname iš užmaršties rėmų ir jiems suteikiame kitą kvėpavimą.

Pieštuku užrašytos natos.

Kurie daiktai svarbūs muzikai - senas senelio smuikas, bibliotekos kambaryje aukštai ant lentynos padėtas, trys senos kėdės, kambariuose sustatytos, - taip pat senelių palikimas, seni rankraščiai, plokštelės, išsaugotos nuotraukos ir knygos lentynose?

A.Malcys apie daiktus gali daug papasakoti jam būdingais garsų pašnekesiais. Tiesiog bandau įsivaizduoti, kaip jis ranka paprastu pieštuku vedžioja natų sąsiuvinyje pašnekesių virpesius garsų simboliais, kol tampa aiški to daikto forma, tembras ir charakteris kita - muzikine kalba. Autorius save skubina, kad ko nors nepamirštų ir ranka suspėtų užrašyti išgirstą daikto skambesį.

Paprastai, kai nevyksta Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro repeticijos (orkestre jis griežia violončele trisdešimt metų), kompozitorius daugiausia laiko praleidžia namie, savo darbo kambaryje- bibliotekoje.

Senovinis rašomasis stalas stovi prie lango, į Gedimino prospekto pusę. Ten, gatvėje - kitas gyvenimas, toks pat svarbus ir nenuspėjamas, kaip ir daiktai. Ant stalo išguldyti naujausi natų rankraščiai, taip pat pieštuku prirašyti. Būsimasis kūrinys Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui, skirtas maestro Mstislavo Rostropovičiaus atminimui, specialiai kuriamas violončelininkui Davidui Geringui.

Ar pieštuku užrašytos natos neišsitrins, netyčia alkūne prisilietus? Muzikas šypsosi, sakydamas, kad įprato kurti senoviškai, rašydamas ranka pieštuku. Prie rašomojo stalo stovi kompiuterinis muzikos instrumentas - užrašyti natas būtų daug paprasčiau.

LŽ suspėjo nufotografuoti kompozitorių prie natų rankraščio. Po tokios užuominos jis vis dėlto, matyt, atsargumo sumetimais, kad kokia nata netyčia nenusitrintų, nuėmė nuo stalo rankraštį.

Senų kėdžių ryšys

Kai į kūrybą įsitraukusį kompozitorių aplanko sūnus Laurynas, jis prisitraukia arčiau prie tėvo kampe stovinčią seną kėdę, ir pratęsdami kūrybinę valandėlę abu ilgai šnekučiuojasi. Krėslas - tarsi jungtis tarp naujo ir seno gyvenimo, juos abu, tėvą ir sūnų, suartinantis. Toks pat krėslas dvynys stovi sūnaus bute. Šiuos du senus baldus abu pasidalijo, kad tarp jų būtų didesnis ryšys.

"Tas krėslas bibliotekos kambaryje kažkaip prigijo. Jis paprastai skiriamas garbingiausiam svečiui, kai mus aplanko mano arba mano žmonos tėvas", - sako Arvydas.

Kodėl kompozitoriui yra svarbūs daiktai? Arvydas apie nebylius daiktus gali daug filosofuoti, atrasdamas įvairių sąsajų tarp praeities ir dabarties. Jo įdomu klausytis dar ir todėl, kad visa tai galima patikrinti - kaip jam pavyko išlaisvinti senus sudūlėjusius daiktus.

Kompozitorius, ilgai nelaukęs, nuėjo į svetainę ir įjungė grotuvą - pasigirdo sukurto opuso simfonijos Nr.2 "Išlaisvinti daiktai" garsai. Iki tol tyloje skendėję namai lyg "Operos fantome" akimirksniu prisipildė magiškos vizijos.

Skaito tarsi knygą

A.Malcys kuria daiktų "portretus" - kitoje aplinkoje ir kitoje dienos šviesoje. "Daiktai mane visada domino - tai įvairių epochų žmonių idėjų pavidalai. Kai kuriuos senus daiktus galima skaityti tarsi knygą. Įdomiausi yra tie, kurių funkcinės savybės išnykusios, bet išlikusi forma. Kai kurie sukaupę savyje ypatingą informaciją, jie tarsi energetiniai mazgai. Daiktai, kad ir kokie jie būtų, mus nuolat lydi - tai gali būti sutrūnijusios medinio namo sienos, kinivarpų suvarpytos, arba betono mūras, bet ir tas laiko tėkmės nuzulintas. Kiek savyje paslapčių turi sugedę ir nenaudojami prietaisai ir seni namų apyvokos rakandai, ištraukti iš užkampių ir apraizgyti voratinklių bei paženklinti pelių išmat7 ir pelėsi7. Tie daiktai nebylūs, bet tarp jų įmanomas mums nematomas dialogas. Kai bandai juos prakalbinti muzikos garsais, įvyksta kažkoks mistinis dalykas - daiktai gali daug ką pasakyti apie savo šeimininkus", - pasakojo kompozitorius.

Lyg nėra kada kurti

Kartą profesorius Eduardas Balsys tarė Arvydui, jaunam orkestro violončelininkui, tokius žodžius: "Ar tau nenusibodo groti kitų kūrinius?" Jam iki šiol nenusibodo groti, bet postūmį kurti vis dėlto įžiebė.

Kaip namų aplinkoje atsiranda rimti kūriniai? Jis šypteli ir dar rimčiau sako, kad į tai vargu ar įmanoma atsakyti. Kūryba - tai, kas nėra aiškiai nusakoma, toks amatas - be pradžios ir pabaigos, tai pagaliau gyvenimo būdas.

"Namus turime tokius, kokius patys susikūrėme. Man jie yra labai svarbūs. Šeima man netrukdo kurti. Didžiausias trukdys esu aš pats sau. Visi yra užsiėmę savais reikalais - žmona Vaiva, teisininkė, sūnus su šeima gyvena atskirai, vyresnioji duktė Emilija studijuoja užsienyje, jaunėlė Milda - Vilniuje, liko šalia mūsų, bet jos visur pilna, tik ne namie. Tad dažniausiai būname su žmona dviese. Bet buvo toks metas, kai visa šeima vakare susirinkdavo namuose, tad kūrybinio darbo kaip ir nebūdavo. Man įdomu pasiklausyti, apie ką jie kalba, kaip jiems sekėsi, ką naujo išmoko, sužinojo. Pats nejučia įsitraukdavau į pokalbius, laikas kaipmat prabėgdavo. Ir dabar su žmona ilgai vakarais šnekučiuojamės. Vasara man ne pats geriausias metas kūrybai. Mūsų sodyboje daug vėjo, saulės, kvapų ir garsų. Triukšminga būna, kai atvažiuoja draugai, su kuriais mieste neturiu laiko išsišnekėti. Lyg ir kurti nėra kada", - pajuokavo Arvydas.

Tai kaip tada atsirado septyni kūrybos kompaktiniai diskai, jei nėra kada kurti?

"Būna tokių laisvesnių dienų, kai galiu ištrūkti į Druskininkus nuo miesto rūpesčių. Čia būdamas vienas, susigyvenęs su savo vizija, stengiuosi kuo daugiau užrašyti. Taip atsirado daugelis mano kūrinių. Namie prie rašomojo stalo kai ką patobulinu, pataisau, bet kūrinio esmė nesikeičia", - prisipažino autorius.

Miesto pranašumai

Arvydas sako, kad iš prigimties jis yra architektas. Tikru architektu netapo, tėvai nuo vaikystės skatino jį mokytis muzikos, kad gatvėmis neslankiotų. "Jei ne tėvų priežiūra ir mano pirmasis muzikos mokytojas Vilnius ////Petrauskas, savo reiklumu tiesiog privertęs mane pamilti muziką ir išmokęs drausmės, būčiau pasukęs į architektūrą", - užsiminė kompozitorius. Tačiau polinkis pačiam kurti namų aplinką iki šiol išliko.

Penkių kambarių butą pačiame Vilniaus centre abu su žmona susirado. Tiesa, dėl daugelio interjero dalykų tarėsi su architekte dizainere Valerija Cukermaniene. Bet ir po trylikos metų kompozitorius džiaugiasi, kad jo pasirinkimas - įsigyti butą sostinės centre - buvo teisingas.

"Gyvename pačiame centre, bet namie negirdėti nei pravažiuojančių automobilių, nei gatvės triukšmo - tylu ir ramu kaip kaime. Iš kiemo pusės - nedidelis parkelis. Daug žalumos, lyg gyventume gamtoje. Pavasarį, pravėrus langus, pasigirsta paukščių giesmininkų balsai", - vardijo jis gyvenimo miesto centre pranašumus. Patogu gyventi centre dar ir todėl, jog viskas po ranka: jam ir žmonai netoli darbas. Čia pat - teatrai, parodų salės. Abu su žmona mėgsta lankyti įvairius kultūros renginius.

Gal todėl, neatsitiktinai, A.Malcys pirmą kartą kuria muziką dramos spektakliui "Vargas dėl proto", kurį režisuoja Jonas Vaitkus? "Man šis darbas įdomus ir naujas", - trumpai pridūrė kompozitorius.

Užmūrijo atsarginį išėjimą

Pasak Arvydo, buvo daug pasiūlymų keisti, pertvarkyti namus. Bet bute išgriauti sienas vien tik tam, kad būtų daugiau erdvės, nėra praktiška. Žinoma, didelės, atviros erdvės - gražu ir modernu. Bet kaip gyventi šeimai vienoje didelėje patalpoje? Kaip išlaikyti individualumą ir privatumą, kaip suderinti skirtingus interesus ir pomėgius?

Vis dėlto kelios sienos buvo išgriautos - bet tik tos, kur reikėjo padidinti kambarius. Darbo kambarys- biblioteka dabar didelis ir erdvus, su dviem langais. Anksčiau čia buvo du nedideli kambariai.

Prie miegamojo įrengtas dar vienas dušas ir tamsus kambarys- drabužinė, bet buvo sumažintas miegamasis.

Senovinio buto lubos aukštos - siekia beveik keturis metrus. Kai kur tai tikslingai panaudota, sumažinus jų aukštį. Nedideliame koridoriuje prie virtuvės įrengtos antresolės, kad būtų kur sudėti buities daiktus.

Butas turėjo du įėjimus - pagrindinį, skirtą šeimininkams, ir kitą, anais laikais - tarnams. Virtuvėje buvusios lauko durys dabar užmūrytos. "Vietoj durų sumanėme įrengti vėsią spintą daržovėms ir vaisiams laikyti. Atsarginis išėjimas nereikalingas - nėra tarnų ir slapti svečiai nesilanko", - juokavo kompozitorius.

Kopimas į kalną

Arvydas užsiminė, kad jis yra miesto žmogus, užaugo Kaune ir muzikos mokslus baigė Vilniuje, jam labai svarbu jausti triukšmingo gyvenimo ritmą. "Kai rašau kūrinį, kartais eidamas Gedimino prospektu į repeticijas Filharmonijoje savo žingsnius skaičiuoju muzikos taktais, pauzėmis lyg išmatuodamas jo gelmę", - pridūrė jis.

Bet kaip tuomet suderinti potraukį ištrūkti į sodybą, gamtos tylą ir ramybę? Jis sako, kad vasarą su žmona visuomet važiuoja prie jūros, kur geriausiai abu pailsi. Jei būna apsiniaukę, draugauja su gera bičiule knyga. Sodyboje praleidžia likusį vasaros laiką. Čia suvažiuoja jų giminės, draugai ir kolegos. Dabar, kai užaugo, vaikai taip pat pamėgo sodybą.

"Sakoma, kad žmogus gyvenime turi pastatyti namą, pasodinti medelį ir užauginti vaikus, - prisiminė Arvydas. - Šį paliepimą įvykdžiau su kaupu - daugiau nei prieš mėnesį jau sulaukiau anūko, pasodinau ne vieną medį, o ištisą sodą. Pridurčiau dar taip: svarbu įkopti į kalną, kad nuo viršūnės žvelgdami apsvarstytume, kas esame."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
JAV Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Do­nal­das Trum­pas sek­ma­die­nį per su­si­ti­ki­mą su Iz­rae­lio prem­je­ru Ben­ja­mi­nu Ne­ta­nya­hu pa­ža­dė­jo pri­pa­žin­ti Je­ru­za­lę „nedaloma“ žy­dų vals­ty­bės [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Vil­niaus „Eag­le Team-Fre­ga“ ko­man­dos de­biu­tas ma­žo­jo fut­bo­lo EMF Čem­pio­nų ly­go­je Ma­ri­bo­re ne­bu­vo sėk­min­gas. Gru­pės var­žy­bo­se Vil­niaus fut­bo­lo mė­gė­jų eki­pa 1:3 pripažino bos­nių „Lu­nar [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami