TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Nemokate planuoti – teks konservuoti

2013 11 28 6:00
Nesudėtingi medinio namo pamatai su liktiniais klojiniais žiemą nesukelia papildomų rūpesčių. LŽ archyvo nuotraukos

Statant individualų namą, daugumą jo konstrukcijos statybos bei išorės apdailos darbų galima atlikti tik šiltuoju metų laiku. Jeigu iki žiemos pradžios nepavyko iškelti pabaigtuvių vainiko, teks statybos aikštelę užkonservuoti iki pavasario. Kaip tinkamai tai padaryti?

Pagal statybų technologijos reikalavimus, daugelį darbų geriausia atlikti, kai oro temperatūra yra pliusinė. Pavyzdžiui, cemento ir betono skiediniai be specialių priedų geriausiai sutvirtėja esant ne mažiau kaip +5 C temperatūrai. Namo išorės apdailai (dažyti, glaistyti) taip pat neabejotinai tinkamiausias šiltasis sezonas. Metų laikas turi įtakos ir darbų kokybei.

Pamatai be apkrovos nesėda

„Pasakysiu paprastai: jeigu neturite pinigų ar laiko iki žiemos pastatyti visos namo konstrukcijos ir uždengti stogo, geriau palaukite, kol turėsite. Konservuoti neuždengtas sienas su perdangomis tarp aukštų - neracionalu. Jeigu rudenį spėjote padėti tik pamatus, tada geriau pirmą namo aukštą kelkite atėjus pavasariui. Juk vieną aukštą pastatyti užtrunka tik iki dviejų savaičių. Skubėdami rudenį nepaspartinsite statybų pavasarį, tik rūpesčių prisidarysite“, - akcentavo įmonės „Statybų studijos“ direktorius Linas Mikaila.

Jei egzistuotų televizijos laida „Statybos mitų griovėjai“, vienas pirmųjų mitų, kuriuos derėtų sugriauti, - kad pamatus (arba nulinį lygį) su cokoliniu aukštu, suręstus iš plytų, betono ar gelžbetonio blokelių, neva reikia bent metams palikti be apkrovų, kad jie susėstų. Pasak L.Mikailos, ši vis dar gaji teorija yra atkeliavusi iš ankstesnių laikų, kai žmonės pamatams naudojo lauko riedulius, nebuvo galimybių atlikti grunto tyrimų.

„Pasiima paskolas namo statyboms, padeda pamatus ir kažko laukia, užuot greičiau baigę statybas ir įsikūrę naujuose namuose. Tam, kad pamatai susėstų, vienaip ar kitaip prireiks apie penkerių metų. Negi tiek lauksite? Be to, sėsti iš esmės jie ima tik tada, kai atsiranda sienų, perdangų, stogo, kitų konstrukcijos elementų apkrova. Sėdant pamatams, tikėtina, sienose atsiras vienas kitas įtrūkimas. Pasamdysite dažytoją - užglaistys už kelis šimtus litų. Nuostolis bus kur kas menkesnis, nei konservuojant statybą“, - patikino individualių namų statybos ekspertas.

Langus dėti siūlo neskubėti

Jei vis dėlto nutiko taip, kad pamatus teko konservuoti, L.Mikaila rekomenduoja naudoti OSB plokštes. Orientuotų skiedrų plokštės yra gaminamos iš vandeniui ir karščiui atsparių klijų ir stačiakampio formos medžių plaušų, kurie yra išdėstyti sluoksniais ir sutvirtinti presu. Šios plokštės yra itin atsparios drėgmei, tvirtos, be jokių plyšių ar vakuumo, todėl patikimai apsaugos žiemoti paliktus namo pamatus nuo kritulių.

„Virš žemės iškilusią pamato dalį, vadinamąjį rostverką, reikia tinkamai apsaugoti nuo drėgmės. Betonas vandens nebijo, bet gali pradėti rūdyti armatūra. Jeigu pamatas gerai įrengtas, blokelius pakanka uždengti iš viršaus. Jei to nepadarysite, patekęs vanduo virsdamas ledu plėsis ir susprogdins blokelius. Apsaugai nuo drėgmės kaip prastesnį variantą taip pat galima panaudoti ruberoidą ar kitas hidroizoliacines medžiagas. Žmonės neužbaigtas namo konstrukcijas mėgsta apkloti plėvelėmis, jas prispaudžia plytomis. Toks būdas nuo kritulių tinkamai neapsaugos, o kilę vėjo gūsiai dažniausiai tas plėveles sudrasko“, - aiškino pašnekovas.

Pasak L.Mikailos, neretai statytojai suklysta šiltindami pamatus polistirenu. Jeigu iki žiemos ketinate tik padėti pamatus, to daryti nereikia. Statytojai sudeda polistireno plokštes, o pačius pamatus žiemai užpila smėliu. Tačiau šaltuoju metu drėgmė geriasi į smėlį, o iš jo – į polistireno plokštes. Šios ima trupėti, tad pavasarį gali tekti keisti jas naujomis.

Iki žiemos derėtų ne tik padėti pamatus ir sumūryti sienas, bet ir uždengti stogą.

„Beje, uždengus namo stogą, jo taip pat nebūtina iš karto šiltinti. Jei name per žiemą neplanuojate pradėti vidaus apdailos darbų, geriau neįstatykite ir langų. Namo savininkams dažnai labai norisi langus prieš žiemą sudėti. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad į ką tik iškilusį namą, jei jame dar niekas negyvena, o ypač jei stovi nuošaliau, nusitaiko piktadariai. Žmonės dažnai nustemba: kam gi tų langų prireiks? O jūs pažiūrėkite, kiek šiltnamių iš langų pristatyta. Yra tokių žmonių, kurie iš surankiotų, kartais ir pavogtų detalių paskui sau namą susirenčia. Tuščiame name žiemai palikti langai taip pat gali tapti vaikėzų taikiniu - išdaužo juos“, - neprarasti budrumo patarė „Statybų studijų“ vadovas.

Kad vėjas per tuščias langų ertmes neprineštų kritulių ir perdangos nedrėgtų, durims bei langams daromi rėmai iš lentų, ant kurių tiesiama kokia nors medžiaga arba užkalama fanera. Įprastinė polietileno plėvelė netinka, nes ji greitai plyšta. Renčiantiems stogines virš pamatų patariama jas daryti nuožulnias, o ne horizontalias, kad vanduo nubėgtų, nes jis kaupsis ir skverbsis į pastato konstrukcijas.

Rūsyje prikrauna butelių

Vis mažiau lietuvių imasi ankstesniais laikais įprastų dešimtmečiais trunkančių namo statybų ir gyvenamąjį būstą su profesionalų pagalba surenčia per vieną šiltąjį sezoną. Tie, kas krapštosi ilgiau, nebaigtoms statyboms konservuoti mėgsta pasikliauti liaudiškomis metodikomis.

Pavyzdžiui, jei prieš žiemą įrengia tik pamatus su rūsiu, imasi gudrybės: į rūsį primėto plastikinių butelių, trečdaliu užpildytų vandeniu. Šalčio krūvis tada tenka lede įšalusiems buteliams. Toks būdas tinka, kai patalpos iš viršaus apsaugotos nuo tiesioginių kritulių, o rūsio (ar baseino) dugne gali susikaupti tik nedidelis kiekis vandens: 1 kv. metrui, pasak tokio metodo taikytojų, reikia 3-4 butelių.

Lengviausia, pasak specialistų, konservuoti rąstinį namą. Ši gamtinė medžiaga yra prisitaikiusi prie temperatūros ir drėgmės svyravimo. Mediena drėgmę sugeria ir išskiria. Nuo tiesioginių kritulių patartina uždengti tik viršutinį rąstinio namo vainiką. Per žiemą perdrėkęs toks statinys nenukentės. Be to, dar prieš statybų pradžią visi medienos gaminiai papildomai apdorojami apsauginėmis medžiagomis. Nepasitvirtina tokių namų sienų apsauga polietileno plėvele: vanduo iš po hermetiškos plėvelės neišgaruoja, bet koncentruojasi ant sienų paviršių, o kondensato lašus sugeria mediena. Toks plėvele uždengtas statinys supus greičiau nei paliktas atviromis sienomis.

Labai svarbu pasirūpinti paklotomis komunikacijomis. Autonominę vandens šildymo sistemą prieš žiemą būtina prapūsti kompresoriumi, kad iš vamzdžių ištekėtų vanduo. Jį reikia pašalinti ir iš vandentiekio.

Jeigu rąstinis namas konservuojamas ilgiau kaip metams, patartina jo nevėdinamas dalis – kampus, perdangas iš rūsio pusės apdoroti priemonėmis nuo bakterijų ir grybelių. Stabdant statybą vienam sezonui, to daryti nebūtina: žiemą mikroorganizmai, galima sakyti, nesidaugina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"