Nėra namų. Yra namai

Nijolė STORYK 2008-10-07 00:00
Nijolė STORYK 2008-10-07 00:00
Leidyklos "Meilės kelias" savininkė D.Vilionytė pro balkoną regi senamiestį. Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Kaip jau­čia­si mo­te­ris, ku­ri vis­ką iš­si­par­duo­da - bu­tą, au­to­mo­bi­lį, bal­dus, ir li­ku­si be na­mų lei­džia­si į to­li­mą ke­lio­nę? Gal taip yra leng­viau keis­ti gy­ve­ni­mo įpro­čius, kai ne­si pri­si­ri­šęs prie nuo­la­ti­nės vie­tos, daik­tų?

Leidyklos "Meilės kelias" savininkė kaunietė Danutė Vilionytė sako, kad namai jai yra ten, kur tuo metu būna ir gyvena. Tai gali būti Lietuvoje, Indijoje, Japonijoje, JAV ir kitur. Ne vienus metus ji gyveno daugelyje šalių. Ten gilinosi į meditacijos meno paslaptis.

Būdama svetur leidėja laikinai susiranda pastogę. Kai sugrįžta į namus, daug dirba, stengiasi perduoti savo patyrimą kitiems, leidžia knygas. O kai vėl pajunta, kad žinios išseko, kraunasi lagaminą ir keliauja naujovių pasisemti. Tokį judrų ir neramų gyvenimo būdą gali ištverti tik labai ryžtinga ir veikli moteris.

Panašu į derliaus nuėmimą

Šį kartą D.Vilionytė pasielgė itin drąsiai. Prieš išvykdama į Los Andželą studijuoti pas žinomą amerikiečių psichoterapijos specialistą Arthurą Janovą ji pardavė savo butą, automobilį, kai kuriuos baldus. Likusi be namų Danutė sako, kad tokiu būdu galėjo pradėti naują gyvenimą.

"Senokai norėjau atsikratyti savo seno buto "miegamajame" rajone, bet vis nebuvo kada tvarkyti namų. Pagaliau atėjo laikas - beveik metams išvažiuoju į Ameriką. Dabar man butas nereikalingas, o į senąjį nesinorės sugrįžti. Per tą laiką gali daug kas pasikeisti mano gyvenime", - sakė kaunietė leidėja.

Prieš kelionę D.Vilionytė dar nežinojo, kur ir kokie bus jos nauji namai. Jos mintys sukosi apie kitus dalykus - studijas Los Andžele, kur jai reikės susirasti kur gyventi. O kai sugrįš namo - tada bandys ieškoti sau modernaus būsto, bandys keisti savo veiklą.

"Kartą mano draugas anglas Santošas įdomiai pasakė, kad žmogaus veikla panaši į derliaus nuėmimą. Vienais metais būna pilni aruodai, o kitais - tušti. Taip ir žmogus turi atsikvėpti, pailsėti, kad galėtų toliau sėkmingai dirbti. Tuščia erdvė nėra visko pabaiga, priešingai, tai pradžia naujo dalyko", - įsitikinusi leidėja.

Atrado dvasinius namus

Kas apskritai žmogui yra namai, kuris daug keliauja ir didesnę gyvenimo dalį praleidžia laikiname nuomojamame būste? Į tai Danutė atsakė remdamasi Rytų išmintimi. Ji pacitavo keletą minčių iš paskutinės leidyklos "Meilės kelias" išleistos knygos "Tantra: aukščiausias suvokimas". XI amžiaus indų dvasinis mokytojas Tilopas, kurio mistinės tantros įžvalgos gyvos jau dešimt amžių, yra sakęs, kad žmogus nori turėti didelį namą ir didelę mašiną, tą ir aną, jis juda į išorę vis toliau ir toliau. Jis neturi laiko sugrįžti namo.

"Tai sakydamas Rytų išminčius turėjo omenyje ne namą su keturiomis sienomis, o žmogaus dvasinius namus, kurie yra daug svarbesni. Man namai yra mano dvasinis gyvenimas. Pasak Tilopo, meditacija yra ne kas kita, kaip sugrįžimas namo, tiesiog trumpas poilsis namie. Meditacija nėra ėjimas kur nors, tiesiog buvimas ten, kur esate. Aš atradau kitus - dvasinius namus, daug gražesnius ir vertingesnius", - aiškino ji.

Tarp išvykimų ir sugrįžimų

Iki Danutės išskridimo į Los Andželą buvo likusios kelios dienos. Namuose, kuriuose ji laikinai gyveno, buvo jaučiamos kraustymosi ir atsisveikinimo nuotaikos. Kai kurie baldai ir daiktai buvo išvežti pas jos seserį. Butas buvo apytuštis, tačiau likę keli daiktai atspindėjo šeimininkės gyvenimo būdą. Buvo juntamas smilkalų kvapas, tyliai sklido meditacinė muzika. Moteris patogiai įsitaisė ant balto kailio, patiesto ant grindų, lyg ketindama medituoti.

Jai kalbėti vis trukdė telefono skambučiai - prieš kelionę buvo dar neužbaigti kai kurie leidybos reikalai, skambino jos draugas iš Anglijos, kiti žmonės. Pagaliau neapsikentusi laikinai išjungė savo telefoną.

Pasak kaunietės leidėjos, kelionės gali būti keleriopos. Vieni keliauja per atostogas, siekdami pailsėti ir patirti naujų įspūdžių. Kiti - verslo reikalais.

"Aš keliauju tam, kad pasitobulinčiau, įgyčiau daugiau dvasinių žinių. Man kelionės - nuolatinis siekimas tobulėti", - pasakojo ji.

Jau kelerius metus leidėja gyvena tarp išvykimų ir sugrįžimų. Kelionės jai tapo beveik kasdienybe, bet jokiu būdu ne įkyrios ir nuobodžios.

Kai per ilgai užsibūna namie, draugai stebėdamiesi jos klausia, kodėl taip ilgai užsibuvo vienoje vietoje.

Apsimūrijame tarp sienų

Kelionės į kitas šalis - Indiją, Japoniją, kur mokėsi meditacijų meno, iš esmės pakeitė kaunietės gyvenimą. "Į daugelį dalykų pasikeitė mano požiūris, pasikeičiau ir aš pati. Man nėra jokio skirtumo, kokioje šalyje ir kokiame mieste gyventi. Savo jaukius namus, nors jie gali būti laikini, sukuriu ten, kur tuo metu esu. Išorinis pasaulis man nėra toks svarbus. Viską nulemia mūsų dvasinis gyvenimas", - aiškino Danutė.

Be to, šiais laikais tai, kas anksčiau buvo tolima ir nepasiekiama, yra gan lengvai įveikiama - į bet kurią šalį galima nuskristi per keletą valandų. "Esmė ta, kodėl važiuojame ten, o ne kur nors kitur, - sakė leidėja. - Gyvenimas tapo be sienų. Tačiau gan dažnai patys to nejausdami apsimūrijame tarp sienų ir nematome, kas vyksta aplink mus."

Sulaukė geros žinios

Tai, kas vyksta jos gyvenime, kaunietė sako, yra tąsa darnaus dėsningumo. "Susiklostė tiesiog mistinės aplinkybės. Kažkodėl atsidūriau ten, kur turėčiau būti. Mane tarsi kažkas ten nuvedė", - pasakojo ji.

Prieš kelerius metus kaunietė perskaitė amerikiečių psichoterapeuto A.Janovo knygą apie vaikystę. Po to ji jam parašė, kad norėtų atvažiuoti pas jį studijuoti į Los Andželą. Bet tada Danutė taip ir nenuvažiavo.

Šią vasarą, kai rengėsi vykti paviešėti pas draugus Los Andžele, internete pasidomėjo, kur tame mieste yra garsaus psichoterapeuto klinika.

"Mane tiesiog pribloškė, kai sužinojau, kad gyvensiu pas draugus labai netoli tos klinikos. Tada A.Janovui žaibiškai parašiau, kad dabar jau galiu pas jį atvažiuoti, ir klausiau, ar mane priimtų. Iš jo gavau teigiamą atsakymą. Mane pats gyvenimas nubloškė į Los Andželą. Šis žmogus mane pakvietė išklausyti psichoterapijos kurso jo klinikoje. Tokio pasiūlymo neatsisakiau", - pasakojo ji.

Erdvę kuria viena

Kas svetur primena namus? Leidėja užsiminė, kad būna akimirkų, kai ilgiau pagyvenusi kitoje šalyje pasiilgsta artimųjų, draugų. Tokiais atvejais, užplūdus slogiai nuotaikai, klausosi mėgstamos muzikos arba nusiperka kokį mielą daiktelį, kuris jai primena namus, ir jai daug linksmiau pasidaro.

Anksčiau ji labai norėjo turėti didelius namus, daug gražių daiktų. Dabar to visiškai jai nereikia. Namai - tai minimalizmas. Juose turi būti tik reikalingiausi daiktai. Net iš tolimų kraštų stengiasi neparsivežti suvenyrų, kad namų neužgriozdintų.

"Ties manimi nesibaigia pasaulis. Kai bandau įsiklausyti į tai, kas mane supa, pajuntu visišką harmoniją, - pasakojo kaunietė. - Viskas vyksta natūraliai, nieko nedarau iš jėgos. Gal kitiems mano apsisprendimas pradėti kitą gyvenimo etapą yra drąsus, bet aš taip nemanau. Jei toks apsisprendimas būtų susijęs su šeimos židinio kūrimu, mano drąsa gal būtų labiau suprantama. Bet kol kas tokiam gyvenimo etapui nesu pasirengusi. Savo namų erdvę kuriu būdama viena."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
;)))  195.182.78.131 2013-03-26 16:03:06
MERGYT, KIEK TAU METŲ, IR KAS TAVE FINANSUOJA ???
2 0  Netinkamas komentaras
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami