TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Netinkamas projektas – nemieli namai

2014 03 13 6:00
Prieš pradedant svajonių namo statybas, būtina realiai įvertinti savo finansines galimybes. LŽ archyvo nuotrauka

Individualaus namo statyba prasideda nuo idėjos. Jai įgyvendinti reikalingas aiškus ir tikslus projektas. Dažnai architektai kliento viziją pritempia prie realybės.

Standartinis Lietuvoje statomas namas šiuo metu yra apie 120 kv. metrų, vienšlaičiu stogu. Būsimus namo savininkus labiausiai domina, kad jis būtų šiltas, ekologiškas, energiniu požiūriu - kuo efektyvesnis. Kaip teigia projektuotojai, dažniausiai individualaus namo panorę žmonės renkasi kartotinius projektus, kurie modifikuojami, atsižvelgiant į sklypą, pageidaujamų patalpų plotą, išdėstymą bei kitus niuansus.

Reikia techninio prižiūrėtojo

„Pastaruoju metu labai populiari pasyvaus namo idėja. Tačiau neretai įsigeidę energiškai efektyvaus pastato žmonės padaro klaidą jau rinkdamiesi sklypą. Pavyzdžiui, nusiperka sklypą, į kurį įvažiuojama iš pietinės pusės. O juk į tą pusę turėtų žvelgti kuo daugiau namo langų. Taip pat negerai, kai projektavimas prasideda nuo energinio efektyvumo skaičiukų, o ne nuo kokybiškų architektūros sprendinių - kokia bus vėdinimo sistema, koks pageidaujamas patalpų išdėstymas, kokią šildymo sistemą ketinama įsirengti ir pan.“, - aiškino įmonės „GetHouse.lt“ architektas Marijus Surdokas.

Būsimi namo savininkai dažniausiai mažai ką nutuokia apie pačią statybą. Tad, pašnekovo manymu, įgyvendinant individualaus namo projektą visada turėtų dalyvauti projektuotojas, rangovas ir statybos darbų kokybę vertinantis techninis prižiūrėtojas. „Labai dažnai lieka tik projektuotojas, kuris projektą rengia, bet įgyvendinant jį nedalyvauja, ir statybininkas, kuris stato savo nuožiūra. Užsakovas galiausiai lieka name, kuriame gausu statybos klaidų. Techninė individualių namų priežiūra Lietuvoje nėra populiari, nors yra būtina“, - įsitikinęs M.Surdokas.

Kaina - nuo 3 tūkst. litų

Ketinantieji statytis būstą projektus apžiūri internete, o rinkdamiesi projektuotoją įvertina jo sukurtus ir įgyvendintus projektus. Neretai siekdami kuo daugiau sutaupyti žmonės perka kartotinį projektą ir bando jį aklai pritaikyti savo poreikiams. Neretas žmogus prieš statydamas namą gerai neįvertina finansinių galimybių, todėl statyboms nė neįsibėgėjus tenka darbus stabdyti, konservuoti.

„Jau projektuodami galime apytiksliai numatyti, kokia bus galutinė namo statybos sąmata. Pavyzdžiui, žinome, kad vienšlaitis stogas bus kur kas pigesnis nei keturšlaitis. Jeigu statome paprastą kubą, be balkonų, statybos darbų kaina bus kur kas mažesnė. Užsakovas turėtų įvertinti ne tik tai, kiek kainuos pastatyti patį namą, bet ir kokia vidaus apdailos darbų, baldų kaina. Įvertinę savo biudžetą prieš eidami pas architektą susikurkite ir pirminę namo viziją - kiek ir kokių patalpų jums reikia, ar reikalingas garažas. Neapsisprendusiems užsakovams architektas gali įsiūlyti kokią gražią idėją, bet nemanau, kad tai yra gerai, nes žmogus turi savo namų viziją susikurti pats, kad būtų patenkintas galutiniu rezultatu. Mūsų darbas yra pritempti tą viziją prie realybės ir įgyvendinti“, - pabrėžė įmonės „HouseProjects Ltd.“ vyriausiasis architektas Laimonas Sipavičius.

Namo projekto parengimas priklauso nuo to, kaip greitai pavyks dėl galutinės vizijos užsakovui susitarti su projektuotoju. Jei tikslinant kartotinį projektą tereikia šiek tiek pakeisti langų vietas ar vidinių patalpų planą, tai papildomai brangiai nekainuos. Tačiau jei bent per centimetrą keičiamos išorinės konstrukcijos – sienos, pamatai - teks perbraižyti projektą. Tada kartotinio projekto modifikacija gali papildomai atsieiti iki tūkstančio litų.

Anksčiau jau įgyvendintų kartotinių projektų kaina, priklausomai nuo projektuotojo, prasideda maždaug nuo 3 tūkst. litų, o sudėtingesnių projektų siekia 6-7 tūkst. litų. Tie užsakovai, kurie nori unikalaus būsto, ir kitur pritaikyti sprendimai jiems netinka, turėtų būti pasiruošę už individualų projektą pakloti nuo 6 iki 10 tūkst. litų, o kartais išskirtinių projektų kaina siekia net 20 tūkst. litų.

Nori mažesnio būsto

„Maždaug du iš dešimties besikreipiančiųjų nori išskirtinių namų. Tokiems klientams dažniausiai namo energinis efektyvumas nėra esminis dalykas. O likusieji dažniausiai renkasi standartinius, apie 120 kv. metrų ploto namus ir pageidauja kuo šiltesnio būsto, nori, kad jis atitiktų B, A efektyvumo klasę. Galima sakyti, kas antras klientas pasakoja, kad turi didesnį namą, pradedant nuo 250 kv. metrų, jį parduos ir statys perpus mažesnį. Jauni, pirmąkart namą statantys žmonės taip pat labiausiai pageidauja nedidelio būsto“, - sakė M.Surdokas.

Palieka šalčio tiltus

Projektuotojo L.Sipavičiaus teigimu, kuo šiltesnio namo idėja dažną būsimą savininką taip užvaldo, kad jis nebekreipia dėmesio į tai, kad svarbiausia yra tinkamai pastatyti namą, nepalikti techninio statybos broko. Daugiausia dėmesio skiriama kuo storesniam šiltinamosios medžiagos sluoksniui.

„Statybininkų neretai prašoma dėti 20, 30 ar net 40 centimetrų storio akmens vatos ar polistireninio putplasčio sluoksnį, tačiau nekreipiama dėmesio į pačias konstrukcijas, į tai, kad neliktų šalčio tiltų. Juk galime sienas apšiltinti ir pusės metro sluoksniu, tačiau jeigu liks bent vienas didesnis plyšys, per kurį iškeliaus šiluma, toks namas nebus šiltas“, - perspėjo L.Sipavičius.

Visuomenėje esą vyrauja nuomonė, kad namo statybai ne tik techninis prižiūrėtojas nebūtinas, bet nereikia ir individualaus konstrukcijų projekto. O ir rangos darbus atliekantys statybininkai dažniausiai patys „viską žino“. Tačiau galiausiai esą nutinka taip, kad be projekto pastatytuose namuose padaroma daug klaidingų sprendimų.

Viena iš tipinių klaidų, besikartojančių beveik visuose be konstrukcijų projekto pastatytuose pastatuose, yra tai, kad namo konstrukcijoje paliekami vadinamieji šalčio tiltai. Jeigu pastato projekte yra numatyti balkonai, stogeliai, konsolinės dalys, neatsiejami nuo jų tampa šalčio tiltai: į pastato vidų iš lauko traukiamas šaltis, ant sienų ir lubų renkasi kondensatas. Tinkamai suprojektavus pastatą, šalčio tiltų galima išvengti.

Labai svarbu, kad rengiant namo projektą būtų atsižvelgiama į namo padėtį pasaulio šalių atžvilgiu. Pietinėje pusėje privalu, jei tik įmanoma, suprojektuoti pagrindinius langus, o šiaurinėje geriausia jų visai atsisakyti. Galvos skausmu tampa ir neprotingai padaryti kampiniai langai. Daugelyje projektų jie puošia namą, tačiau netinkamai juos įrengus jie taps problema.

Konstrukcijų mįslės

Neretai po gelžbetoninėmis namo perdangomis įrengiami nereikalingi monolitiniai žiedai. Toks žiedas po perdanga yra skirtas koncentruotoms apkrovoms, jis tolygiai paskirsto bei susieja pastato sienas. Gaji statytojų nuomonė, kad monolitinis žiedas yra privalomas, jei sienos renčiamos iš keraminių ar kitų blokelių. Tačiau, kaip pažymi profesionalūs projektuotojai, žiedo poreikis priklauso nuo konkretaus pastato apkrovų, dažnai net mažesnio stiprumo blokeliai yra pajėgūs atlaikyti apkrovas ir be monolitinių žiedų. Suskaičiavus pastato apkrovas, galima išsiversti be monolitinių žiedų. Tai leis ne tik sumažinti statybos kainą, bet ir sutaupyti šilumos - betonas labai gerai praleidžia šilumą, taigi monolitinis žiedas į pastatą traukia šaltį.

Neretai galvos skausmą jau pastatyto namo savininkui kelia ir vibruojančios ar linkstančios medinės perdangos. Viena iš neigiamų medinių konstrukcijų savybių - įlinkis. Dažnai pasitaiko, kad įrengiant medinę perdangą iš akies panaudojamos 200x50 centimetrų sijos. Vėliau savininkai pastebi, kad vaikštant vibruoja, per daug įlinksta grindys. Tokį trūkumą ištaisyti yra sudėtinga ir brangu, todėl geriausia iš karto patikėti perdangos schemą specialistams.

Garo, vėjo izoliacija bei difuzinė plėvelė, neįrengta arba įrengta netinkamai, neužtikrins namo sandarumo. Kad šiltinimo medžiagos atliktų savo paskirtį, būtina dėti atitinkamus sluoksnius, apsaugančius jas nuo garų, vėjo, bei užtikrinti sandarumą. To nepadarius, akmens vata sudrėks, o jos efektyvumas sumažės.

Konstrukcijų projektas būsimo namo savininko piniginę palengvina tik dalelyte galutinės statybų kainos. Palyginus su nauda, kurią gausite, geriau pasirinkti profesionalų, patirtį ir rekomendacijas turintį architektą projektuotoją, nei namą statyti pagal mėgėjiškas fantazijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"