Nevaikiškos Nemenčinės vaikų gyvenimo taisyklės

Nijolė STORYK 2008-11-11 00:00
Nijolė STORYK 2008-11-11 00:00
Centre dirbantys socialiniai darbuotojai stengiasi, kad vaikų gyvenimo neužgožtų nemalonūs prisiminimai, kad jie patys sugebėtų kabintis į gyvenimą. Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Pa­lik­tų ir už­mirš­tų vai­kų yra daug dau­giau nei no­rin­čių­jų jais pa­si­rū­pin­ti ir juos glo­bo­ti kaip sa­vus, to­kius pat my­li­mus ir ar­ti­mus. Vai­kams, au­gan­tiems be na­mų, svar­bu tu­rė­ti jau­kią pa­sto­gę.

Daugiau nei prieš pusę metų prie Vilniaus, Nemenčinėje, pradėjo veikti kitokie nei įprasti vaikų namai. Tokių iki šiol Lietuvoje nebuvo. Vaikų ir paauglių socialinis centras įsikūręs buvusiame telekomunikacijos bendrovės pastate. Šis centras privatus. Moderniai suremontuotas ir pritaikytas nelaimingiems vaikams, kad jie turėtų savo namus.

Nekvepėjo šokoladu ir vanile.

Vaikų prieglaudos namai. Kas tai? Vienintelė prieglauda nuo vėjo ir šalčio, kai nėra geriau. Kur duoda pavalgyti, kur galima ramiai miegoti. Jei kada nors jums teko būti valdiškame vaikų internate (gerieji dėdės ir tetos juose paprastai apsilanko tik per kalėdines akcijas), turbūt niekada neužmiršite koridoriuose tvyrančio svetimybės kvapo: čia niekada nekvepėjo nei šokoladu, nei vanile. Tie namai paženklinti praradimo jausmu, nes juose nuolat stinga artimo šilumos, meilės ir gerumo.

Kas tas žmogus, kuris prisiėmė gan sunkią globėjo pareigą? Įrengti privatų vaikų globos centrą galėjo pasiturintis ir kilnios dvasios žmogus. Šiame pasakojime jis liks paslaptingas nežinomasis. Tokia jo valia. Nutarė ir padarė: savo lėšas skyrė našlaičiams ir neturintiems normalios šeimos mažyliams, kad nors tokiu būdu jie pajustų namų jaukumą ir šilumą. Tai darė skatinamas didelės meilės likimo nuskriaustiems vaikams.

Pageidavo anonimiškumo

Centras - modernus, patogus ir jaukus, kylantis per tris aukštus. Sakyčiau, net gal per daug prabangus, lyg būtų kokie rūmai, skirti princams ir princesėms, bet ne našlaičiams ir tėvų paliktiems vaikams.

"Tie vaikai nekalti, kad tėvai juos pametė pakelėje ir nėra kam jų prižiūrėti. Jie, kaip ir visi vaikai, nori turėti gražius namus, gerus tėvus. Dabar centras priklauso tiems, kurie čia gyvena. Jie yra tikrieji tų namų šeimininkai. O jais rūpinasi ir juos globoja žmonės, turintys šiame darbe patirties ir mylintys vaikus", - sakė Vaikų ir paauglių socialinio centro įkūrėjas, tikrasis tų namų šeimininkas, pageidavęs išlaikyti anonimiškumą.

Nuo lopšinuko iki moksleivio

Nemenčinės vaikų centre galioja neįprastos gyvenimo taisyklės. Bendras jų bruožas - šeimyniškumas. Kai kurias taisykles vaikai sura64 patys. Apie tvarką, švarą, drausmę, pareigingumą. Taisyklės privalomos visiems be išimties. Nuo lopšelinuko iki moksleivio.

Dabar jie visi yra viena didelė šeima, kurią vienija tas pats namų praradimo jausmas.

Kita maža detalė, bet daug ką pasakanti. Antrame aukšte yra keturi keturviečiai gyvenamieji kambariai. Kiekvienas kambarys vis kitaip pavadintas. Tų pavadinimų autoriai - vaikai. Kaip išradingai duris paženklino! Ir privatu, ir individualu.

Panašiomis taisyklėmis vadovavosi garsaus amerikiečių rašytojo Johno Irvingo romano "Sidro namų taisyklės" herojai, gyvenantys, kaip ir šie vaikai, prieglaudoje. Sidro namuose visus penkiolika metų kabėjo prie sienos prismeigtas popieriaus lapas su taisyklėmis. Kokios taisyklės bus svarbios šiuose namuose užaugusiems vaikams? Kokias taisykles jie vėliau laužys, kai išeis į savarankišką gyvenimą?

Prisimins iš nuotraukos

Bet ar nesusiklostys kuriam nors iš jų paradoksali situacija, kaip ir romano pagrindiniam herojui našlaičiui Homerui Velzui? Daug kartų jis buvo atiduotas galimiems įtėviams, bet vis sugrįždavo į prieglaudą, nes tai buvo vienintelė vieta, kur jis jautėsi savas. Gal ir Nemenčinės vaikams tie namai bus vieninteliai?

Per tas kelias valandas, kai viešėjome pas vienišus vaikus, neapleido keistas jausmas. Buvo moksleivių atostogos. Dauguma vaikų čia pasiliko, nes jų niekas nepasigedo. Mūsų vizitas jiems buvo lyg maža viltelė: gal kuris nors jų iš čia išeis. Užtat kaip vaikai apsidžiaugė, kai pradėjome juos fotografuoti. Vienam jų nelauktai išsprūdo: gal nuotrauką pamatys mama ir ji prisimins savo vaiką.

Žinoma, per atostogas vaikai neliko nuskriausti. Auklėtojos pasirūpino, kad atostogaujant jiems netrūktų pramogų ir linksmybių.

Purvini ir utėlėti

Nemenčinėje esančiame Vaikų ir paauglių socialiniame centre laimingųjų, turinčių tokius gražius namus, yra tik 20. Kol kas centras negali daugiau priimti. Kai pradėjo veikti privatus centras, buvo numatyta priglausti 16 vaikų.

Jauniausiajam gyventojui - dveji, o vyriausiajam - keturiolika metų. Dauguma - iš asocialių šeimų, o jų namai - landynės. Jei kuris iš jų turi tėvus, tai vargu ar galima būtų pasakyti, kad jais kas nors rūpinosi ir globojo. Jų tėvams labiau rūpi išgerti ir valkatauti. Į centrą tie vaikai pateko, būdami alkani, purvini ir utėlėti.

Paliko vos gimusius

Centro direktorė Jurgita Pukienė, kaip gera, rūpestinga mama, neidealizavo našlaičių gyvenimo. Pasak jos, nelengva auginti savo vaikus, bet dar sunkiau - tuos, kurie iš savo namų išsinešė itin neigiamus prisiminimus. Jauniausius vaikus motinos yra palikusios šiems vos gimus.

Vaikai yra ypač jautrūs ir gležni. Centro kolektyvas - nedidelis, 16 darbuotojų. Vaikus globoja socialiniai pedagogai ir auklėtojos - socialinio pedagogo padėjėjos, dar įdarbintas psichologas, taip pat - virėjos ir valytojos.

Socialiniai darbuotojai stengiasi, kad vaikų gyvenimo neužgožtų nemalonūs prisiminimai, kad jie patys sugebėtų kabintis į gyvenimą, laukdami pagerėjimo savo gimtuosiuose namuose arba įvaikinimo.

Į antrą aukštą - iš vonios

Centro pirmame aukšte yra administracijos ir pedagogų kabinetai, valgykla, pamokų ruošimo ir kompiuterių klasės, svečių priimamasis, vaikų drabužinė. Be to, čia įrengtas atskiras vonios kambarys, kuriame išmaudomi ką tik atvykę nauji gyventojai, nes ypač apleisti būna vaikai iš asocialių šeimų.

"Viena svarbiausi7 m8s7ų namų taisykli7 - kiekvienas šių namų gyventojas privalo pereiti švaros ir higienos kambarį. Kai vaikučius išmaudome, sutvarkome, aprengiame naujais švariais drabužėliais, jie pakyla į savo gyvenamąjį kambarį antrame aukšte. Jei jų neišpraustume, nežinia į ką pavirstų mūsų gražūs namai", - sakė direktorė.

Prisimins gražius namus

Kylame į trečią aukštą, esantį mansardoje. Vaikams čia atsiveria ištisas pramogų pasaulis, kur jie gali užmiršti visas savo negandas. Pats didžiausias kambarys - žaidimų, suskirstytas pagal amžiaus grupes. Mažieji žaidžia kaladėlėmis, didesni užsiima rimtesniais žaidimais. Mažos mergaitės susiburia kampelyje prie lėlių.

Kas nori, gali eiti į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus. Be abejo, visos pramogos čia vyksta po pamokų ir po miego valandėlės. Centro auklėtiniai - daugiausia ikimokyklinio amžiaus vaikai. Kiti - moksleiviai - lanko Nemenčinėje esančias mokyklas.

"Mūsų vaikai niekuo nesiskiria nuo tų, kurie auga šeimose. Jie gražiai aprengti, pamaitinti ir gerai mokosi, - sakė direktorė. - Mūsų viltis - matyti juos užaugusius laimingus, kad turėtų gražių vaikystės prisiminimų iš šių namų."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami