Pagal šaukštą spręsdavo apie žmogaus turtą

Rasa PAKALKIENĖ rasa.pakalkiene@lzinios.lt 2016-05-17 06:00
Rasa PAKALKIENĖ
rasa.pakalkiene@lzinios.lt
2016-05-17 06:00
Užsienio spaudos nuotrauka
Ar­chi­tek­tas Ma­rius Da­raš­ke­vi­čius, pa­sa­ko­da­mas apie val­go­mo­jo kam­ba­rio ir val­gy­mo kul­tū­ros rai­dą Lie­tu­vos dva­ruo­se nuo XVII iki XX am­žiaus, sa­kė, kad vie­nu uni­ka­liau­sių mū­sų kraš­to val­gy­mo kul­tū­ros įran­kių bu­vo šaukš­tas. Pei­lis pra­vers­da­vo. Ša­ku­tės be­veik ne­rei­kė­da­vo.

M. Da­raš­ke­vi­čius do­mė­jo­si ir rin­ko ži­nias apie įvai­rių vi­suo­me­nės sluoks­nių val­go­muo­sius ir val­gy­mo tra­di­ci­jas, juo jie že­mes­ni, tuo vis­kas pa­pras­čiau, o ka­ra­liš­ko­sios ap­lin­kos – įman­triau. Ar­chi­tek­tas me­džia­gą api­bend­ri­no, su­dė­lio­jo tam ti­kra tvar­ka nuo ar­chi­tek­tū­ros, in­ter­je­ro iki val­gy­mo tra­di­ci­jų.

In­dų piramidės

Svar­biau­sias val­gy­mo kam­ba­rys bu­vo stalava. Pa­grin­di­niai bal­dai – sta­las ir suo­lai, kė­dės pra­dė­tos nau­do­ti kiek vė­liau. Ki­ti bal­dai – služba ar­ba kredensas, dė­ži­nis lai­kro­dis, krai­čio skry­nia ar­ba spin­ta. „Šei­mi­nin­ko kė­dę bu­vo įpras­ta da­ry­ti iš­skir­ti­nę, pa­brė­žiant jo sta­tu­są, nes jis yra tos ma­žos ka­ra­lys­tės val­do­vas“, – sa­kė M. Da­raš­ke­vi­čius. Bal­dų sti­lius bū­da­vo Gdans­ko, bydermėjerio, go­ti­kos, pra­ncū­zų ka­ra­lių, Za­ko­pa­nės.

Šaukštas - būtinas kilmingojo atributas. /Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos archyvo nuotrauka

Kaip pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas, prieš tie­kiant mais­tą, jis bū­da­vo ra­gau­ja­mas ant kredenso, ti­kri­na­ma, ar ne­už­nuo­dy­tas. Anot jo, kredensas iš­li­kęs iki šių lai­kų ir da­bar va­di­na­mas bu­fe­tu ar­ba in­dau­ja. Anuo­met tai bu­vo svar­bus bal­das tur­tui de­mons­truo­ti, sve­čiams akin­ti ir su­ža­vė­ti. Kuo di­des­nis kredenso len­ty­nų skai­čius, kuo dau­giau su­sta­to­ma lėkš­čių ei­lių, tuo dau­giau pa­gar­bos su­lau­kia šei­mi­nin­kai. At­ro­dy­da­vo kaip ala­vi­nių ar si­dab­ri­nių in­dų pi­ra­mi­dė, ša­lia deg­da­vo žva­kės, tad vaiz­das – įspū­din­gas. „Kredenso su­sta­ty­mas pra­na­šau­da­vo ko­kio nors svar­baus įvy­kio val­go­ma­ja­me ar puo­tos pra­džią“, – sa­kė M. Da­raš­ke­vi­čius.

Ar­chi­tek­to ro­dy­to­je XIX am­žiaus vi­du­rio li­tog­ra­fi­jo­je iš Ver­kių dva­ro ma­ty­ti per du šim­tus me­tų be­veik ne­pa­ki­tęs kredensas, ant ku­rio su­dė­lio­ti in­dai. Jis ra­do ilius­tra­ci­ją ir šių lai­kų kre­den­so, kai 2011 me­tais Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je Be­kin­ge­mo rū­muo­se ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II pri­ėmė JAV pre­zi­den­tą Ba­rac­ką Oba­mą.

Už au­lo ar­ba prie juostos

Kaip sa­kė M. Da­raš­ke­vi­čius, sta­la­vos in­ter­je­ras ne­at­sie­ja­mas nuo val­gy­mo tra­di­ci­jų. Jos svar­bios įvai­rioms tau­toms, taip pat ir lie­tu­vių. „Ka­dai­se vie­nu uni­ka­liau­sių mū­sų kraš­to val­gy­mo kul­tū­ros įran­kių bu­vo šaukš­tas, – tei­gė ar­chi­tek­tas. – Val­gy­da­vo­me daug įvai­rių troš­ki­nių. Ša­ku­tės be­veik ne­rei­kė­da­vo. Pei­lis gal­būt pra­vers­da­vo. O šaukš­tą pri­va­lė­jo tu­rė­ti kiek­vie­nas. Pa­gal jį bū­da­vo spren­džia­ma, ar žmo­gus tur­tin­gas, ar ne­la­bai. Ra­dau net po­sa­kį: „Ba­jo­ras aukš­tas – si­dab­ri­nis šaukš­tas“. Kur šį įran­kį lai­ky­da­vo? Pri­va­lė­da­vo ne­šio­tis.“

M. Da­raš­ke­vi­čius tę­sė, kad anais lai­kais įran­kių ne­bu­vo daug. To­dėl net XIX am­žiaus pra­džio­je ei­nant į sve­čius bu­vo įpras­ta tu­rė­ti sa­vo šaukš­tą – už­si­kiš­ti jį už au­lo, įsi­dė­ti į spe­cia­lų puo­šnų odos krep­še­lį, pri­si­riš­tą prie kontušo juo­stos, ku­ri bu­vo tur­tin­gų ba­jo­rų, aps­kri­tai kil­min­gų­jų, di­di­kų, taip pat ir mies­tie­čių vy­riš­kos ap­ran­gos ele­men­tas.

Waclawas Rzewuskis (1705-1779) apsijuosęs kontušo juostą. / muzeum.tarnow.pl nuotrauka

Ra­tu siun­čia­ma tau­rė – se­na tradicija

Ant sta­lo bū­da­vo pri­va­lo­ma stal­tie­sė – kuo iš­tai­gin­ges­nė, tuo ge­riau. XVII ir XVIII am­žiu­je ly­gin­da­vo ją su­lanks­ty­tą, kad ma­ty­tų­si li­ni­jos, pa­sa­ko­jo M. Da­raš­ke­vi­čius. Vė­liau to­kios žy­mės pa­si­da­rė ne­be­ma­din­gos ir stal­tie­sės bū­da­vo tie­siog ly­gios. Sta­lo puo­šy­bai nau­do­da­vo siu­vi­nė­tas, įdo­miai su­lanks­ty­tas ser­ve­tė­les. Gra­žin­da­vo ir gė­lių puo­kštė­mis bei gir­lian­do­mis.

In­dai daž­niau­siai bū­da­vo me­di­niai, vė­liau – ke­ra­mi­niai. Kai kur jie bū­da­vo mo­li­niai, fa­jan­si­niai, por­ce­lia­ni­niai, me­ta­li­niai iš ala­vo, si­dab­ro, auk­suo­ti – pa­gal šei­mi­nin­ko iš­ga­les. Pir­mo­sios tau­rės į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo iš Ve­ne­ci­jos. Vė­liau pra­dė­tos ga­min­ti Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ma­nu­fak­tū­ro­se.

Kaip sa­kė M. Da­raš­ke­vi­čius, XVIII am­žiu­je Ang­li­jo­je bu­vo po­pu­lia­rios tau­rės, ku­rios ne­tu­rė­jo ko­je­lių. To­dėl įpil­tą gė­ri­mą rei­kė­da­vo iš­ger­ti iš­kart ar­ba siųs­ti tau­rę ra­tu. „Lie­tu­vo­je ger­ti iš vie­nos tau­rės – se­na tra­di­ci­ja, – tei­gė jis. – Dar XV-XVI am­žiu­je val­do­vas, šei­mi­nin­kas, iš­gė­ręs gė­ri­mo tau­rę, ją iš­šluos­ty­da­vo ir per­duo­da­vo ki­tam gar­bin­gam sve­čiui.“ Ši tra­di­ci­ja gy­va iki šiol, kai ge­ria­ma ra­tu iš vie­nos tau­re­lės ar puo­de­lio.

Dva­ro diena

Se­nais lai­kais dva­ruo­se bei stam­biuo­se ūkiuo­se dar­bo pra­džią ir val­gy­mo me­tą skelb­da­vo skam­ban­tis var­pas. Jis vi­sus su­kvies­da­vo na­mo.

M. Da­raš­ke­vi­čius ci­ta­vo vie­no dva­ro die­not­var­kę: pus­ry­čius, par­uo­šus pa­gal iš va­ka­ro su­de­rin­tą me­niu, po­nai val­gy­da­vo sa­vo kam­ba­riuo­se; po­nia, vil­kė­da­ma cha­la­tą, sa­vo bu­dua­re skirs­ty­da­vo die­nos dar­bus, su­da­ry­da­vo pie­tų ir va­ka­rie­nės me­niu; po­nas, vil­kė­da­mas cha­la­tą ar žiponą, ka­bi­ne­te rū­ky­da­vo, skai­ty­da­vo ir pla­nuo­da­vo die­nos dar­bus, vė­liau dirb­da­vo; ta­da jie val­gy­da­vo an­truo­sius pus­ry­čius ar prieš­pie­čius; tarp 12 iki 15 va­lan­dos su­ei­da­vo į val­go­mą­jį pie­tų, juos su­da­ry­da­vo nuo tri­jų iki še­šių ar net dau­giau pa­tie­ka­lų; po to sa­lo­ne bū­da­vo ge­ria­ma ka­va, su­si­tin­ka­ma su ma­ža­me­čiais vai­kais; apie 17 va­lan­dą sa­lo­ne ar­ba bu­dua­re bū­da­vo ren­gia­ma po­pie­čio ar­ba­tė­lė; apie 20 va­lan­dą val­go­ma­ja­me su­si­rink­da­vo va­ka­rie­nės, o vė­liau, jei šei­mi­nin­kai tu­rė­da­vo sve­čių, sa­lė­je ar sa­lo­ne vyk­da­vo šo­kiai.

Kė­džių at­lo­šai – ne atsiremti

Pa­sak M. Da­raš­ke­vi­čiaus, Lie­tu­vo­je su­si­for­ma­vo ke­tu­rių sta­lų tra­di­ci­ja. Val­go­ma­ja­me prie pa­grin­di­nio sta­lo be po­no šei­mos val­gy­da­vo ir gu­ver­nan­tai bei gu­ver­nan­tės, šei­mos gy­dy­to­jas, ku­ni­gas, prie ki­to – tar­nai, vir­tu­vė­je – li­kęs per­so­na­las, li­ku­čiai bū­da­vo ati­duo­da­mi bend­ruo­me­nės varg­šams, ke­liau­jan­tiems el­ge­toms, taip pat – sa­vo šu­nims.

Prie sta­lo šei­mi­nin­kai sė­dė­da­vo vie­nas prieš ki­tą, o ša­lia – sve­čiai, kuo svar­bes­nis – tuo ar­čiau šei­mi­nin­kų, ne­la­bai reikš­min­gi – to­liau.

M. Da­raš­ke­vi­čius, ro­dy­da­mas ilius­tra­ci­jas, at­krei­pė dė­me­sį, kad vi­si žmo­nės prie sta­lo sė­di la­bai tie­siai, nie­kas ne­at­si­rė­męs į kė­dės at­lo­šą. Pa­sak jo, at­lo­šai ir bu­vo skir­ti ne at­si­rem­ti, bet kad tar­nai ga­lė­tų už jų pa­ėmę kė­des ati­trauk­ti bei pri­stum­ti.

Ar­chi­tek­tas M. Da­raš­ke­vi­čius apie stalavas ir val­go­muo­sius bei val­gy­mo kul­tū­rą Lie­tu­vos dva­ruo­se nuo XVII iki XX am­žiaus vi­du­rio pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­ko­je.

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
puiku  85.206.16.57 2016-05-18 10:13:18
labai įdomi informacija.
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se 26-erių me­tų Po­vi­las Ve­re­nis su­ren­gė dar vie­ną sa­vo įvar­čių šou, ta­čiau tai ne­iš­gel­bė­jo vienintelės už­sie­ny­je rung­ty­niau­jan­čios [...]
Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir to­liau lie­ka be per­ga­lių „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai 94:90 (16:22, 27:26, 23:17, 15:16, 13:9) tu­rė­jo pripažinti na­muo­se žai­du­sio [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami