TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Pakuočių konteineriai jau keliauja į namų kiemus

2013 09 26 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kiekvieną dieną einame į parduotuves ir parsinešame prekių, kurios vienaip ar kitaip supakuotos. Žinoma, dalį pakuočių galima panaudoti namų ūkyje, tačiau daugiausia jų išnešame į šiukšlių konteinerius. Gamintojai ir importuotojai supranta, kad vartotojai nori patogiai jomis atsikratyti.

Europoje yra nustatyta ir importuotojų atsakomybė. Tai leidžia gyventojams nemokėti už tokių atliekų surinkimą.

Įgyvendinamas atsakomybės principas

Pasak VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos direktoriaus Arūno Makausko, gamintojai ir importuotojai pagal šį principą yra atsakingi už į rinką leidžiamų pakuočių atliekų tvarkymą. Jie privalo imtis visų priemonių, kad tokios atliekos būtų tvarkomos. Valstybė jiems yra nustačiusi uždavinius: organizuoti visų šių pakuočių atskiro surinkimo nuo kitų atliekų sistemą ir bendradarbiaujant su savivaldybėmis nuosavomis lėšomis finansuoti tokios sistemos veikimą bei tvarkymo išlaidas. Taip pat jie turi finansuoti šalies visuomenės švietimą bei informavimą.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruota apie 6 tūkst. gamintojų ir importuotojų. Siekdami įgyvendinti pakuočių atliekų tvarkymo uždavinius gamintojai bei importuotojai steigia organizacijas, kurios, gavusios Aplinkos ministerijos licencijas, organizuoja gamintojų ir importuotojų atsakomybės įgyvendinimą. Kiekvienam gamintojui atskirai tai daryti būtų neracionalu.

Norint sėkmingai įgyvendinti pakuočių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo uždavinius būtinas, pasak A.Makausko, keturių šalių glaudus bendradarbiavimas. Pirmiausia, tai patys atliekų turėtojai, kurie privalo rasti patogią galimybę atsikratyti pakuotėmis. Antra didelė grupė yra gamintojai bei jų organizacijos. Kitos dvi grupės – tai vietos savivalda, kuri nustato atliekų surinkimo tvarką, ir įmonės, teikiančios konkrečias paslaugas.

Vartotojai pasirengę rūšiuoti

„Mūsų pagrindinė užduotis - ne tik paskirstyti pinigus, bet ir suderinti šių grupių interesus taip, kad sistema veiktų. Šiandien galime pasidžiaugti, jog didesnė vartotojų dalis yra pasirengusi aktyviai dalyvauti šiame procese, - teigė pašnekovas. - Žmonės pasiruošę atskirti pakuotes nuo kitų į bendruosius konteinerius metamų atliekų. Tačiau jie nori vienintelio dalyko - kad tai būtų patogu. Be to, jie nori matyti rezultatą."

Pakuočių svoris sudaro 27 proc. pirkinių svorio, o jų tūris – du trečdalius apimties. "Žaliojo taško“ komercijos direktorius pasiūlė atlikti nedidelį eksperimentą ir įsitikinti šiais skaičiais. Jei paimsime paprastą plastikinį maišelį, parsineštą iš prekybos centro, ir jame šalia atliekų kibiro kaupsime panaudotą plastikinę, popierinę ar stiklo tarą, tai per dvi tris dienas tas maišelis bus pilnas, o bendrųjų šiukšlių kibiras liks pustuštis. Tokiu būdu atliekas rūšiuojanti šeima per savaitę išneša tik vieną kibirą atliekų ir du maišus pakuočių.

„Mes norime gyventojus paraginti atskirai rinkti pakuočių atliekas ir tame maišelyje surinktas nunešti prie vadinamų viešojo naudojimo rūšiavimo konteinerių, skirtų stiklo, plastiko, popieriaus atliekoms. Jeigu gyventojas pasinaudoja tokiomis surinkimo priemonėmis, atsikrato 20-25 proc. atliekų svorio ir dviejų trečdalių tūrio - tiek paprastai išpilamos į bendruosius konteinerius, už kurių išvežimą reikia mokėti. Kitaip tariant, jeigu žmonės atskirai rinks pakuotes, o į bendruosius konteinerius mes visas kitas šiukšles, tai juose liks tik trečdalis šiukšlių“, - kalbėjo A.Makauskas.

Tuo tarpu už pakuočių atliekų surinkimą moka ne gyventojai iš savo kišenių, o gamintojai ir importuotojai. Jiems tai yra pigiau, negu mokėti baudas. Todėl jie stengiasi gyventojams sudaryti palankias sąlygas patogiai atsikratyti pakuočių.

Už konteinerius mokėti nereikės

„Sieksime per 3-4 metus visus individualių valdų savininkus ir nuomotojus, kurių Lietuvoje yra apie 440 tūkstančių, aprūpinti individualiais konteineriais, skirtais pakuočių ir tinkamų antrinėms žaliavoms atliekų surinkimui“, - sakė A.Makauskas.

Tokių atskirų konteinerių, anot pašnekovo, iš pradžių kiekviena namų valda gaus po vieną, skirtą visų pakuočių atliekų ir tinkamų perdirbti žaliavų surinkimui, o per kitą etapą žmonės gaus antrąjį, 120 litrų talpos konteinerį, skirtą tik stiklo atliekoms surinkti. Dabar žmonės prie namų turi bendrųjų atliekų konteinerius, šalia jų jie nemokamai gaus dar du.

Dalis vilniečių juos jau turi. Vien sostinėje, pasak „Žaliojo taško“ komercijos direktoriaus, jų bus išdalyta per 10 tūkstančių. Svarbu tai, kad tų konteinerių aptarnavimas gyventojams nieko nekainuos. Jie mokės tik už įprastų buitinių mišrių atliekų šalinimą. „Jeigu surinkėjai, atidarę konteinerio dangtį, įsitikins, jog ten tikrai pakuočių atliekos, tą konteinerį paims ir pinigų nereikalaus. Tačiau jeigu bus primesta mišrių atliekų, tas konteineris nebus paimtas, o vartotojas turės papildomų išlaidų už atliekų šalinimą. „Aprūpinti namų valdas papildomais konteineriais planuojame per artimiausius 3-4 metus. Pavyzdžiui, Alytaus regiono gyventojai juos jau gavo ir kitų metų pradžioje jų kiemus pasieks papildomi konteineriai, skirti stiklo tarai“, - sakė A.Makauskas

Daugiabučių namų aptarnavimo strategija tokia, kad bus siekiama sutankinti konteinerių tinklą. Pirmiausia bus siekiama, kad surinkimo konteineriai būtų ne toliau kaip 150 metrų nuo laiptinės, o ateityje – iki 100 metrų. Visi konteineriai turi būti vienoje vietoje. Žmonės turėtų būti suinteresuoti atliekas rūšiuoti, nes ateityje nuo to priklausys ir sąskaitos už šiukšlių išvežimą. „Perspektyva - kad kiekviena namo bendrija turėtų atliekų rūšiavimo aikšteles, o šiukšlių vežėjai į kiemą atvažiuos rečiau ir išveš mažesnį kiekį šiukšlių, vadinasi, gyventojų bendrijos gaus mažesnes sąskaitas“, - įsitikinęs A.Makauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"