Panemunės pilis kratosi kalėjimo kamerų

Nijolė STORYK 2012-11-27 08:58

Nijolė STORYK

2012-11-27 08:58
Vengrų pirklio J.Eperješo laikais pilis buvo šviesi. Išorinė apdaila buvo atlikta raižyto tinko pagrindu, panaudojant deginto medžio anglis. Panemunės pilies archyvo nuotraukos
Va­žiuo­jant vaiz­din­gu ke­liu pa­lei Ne­mu­ną Jur­bar­ko link iš to­lo pro me­džių ša­kas bal­tuo­ja re­ne­san­so sti­liaus Pa­ne­mu­nės pi­lis, ki­taip dar va­di­na­ma bu­vu­sių šei­mi­nin­kų Gel­gau­dų ir Zam­kaus var­dais, ar­ba tie­siog Vy­tė­nų pi­li­mi.

Iki šių dienų išlikę Panemunės pilies griuvėsiai atgyja lyg feniksas iš pelenų. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų jos restauravimo projektui skirta 6,5 mln. litų.

Restauruoti pilį pradėta nuo vakarinio korpuso, kuriame yra du bokštai, taip pat tvarkomi pietinis ir rytinis korpusai.

Pietiniame pilies korpuse bus įrengta konferencijų salė, muziejus ir viešbutis. Pilyje yra vandentiekis, kai kur įrengtas geoterminis šildymas.

Pilies restauravimu rūpinasi Vilniaus dailės akademija. Projekto autorės - architektės Gražina Jarmalienė ir Diana Pikšrienė, rangovė - "Virmalda".

Panemunės pilies vaizdas prieš restauravimo darbus.

  

Langų kiaurymės buvo užkaltos lentomis.

   

Studentų meninė instaliacija apleistoje pilyje.

Faktai: 400 metų istorija

Panemunės piliai - 400 metų. Per tą laikotarpį architektūros paveldo pastatas išgyveno ir pakilimą, ir sunykimą.

Europinio stiliaus architektūros reprezentacinę pilį pastatė vengrų kilmės dvarininkas, miško pirklys Janušas Eperješas. Jo turtinga šeima pilį valdė beveik 200 metų.

1759 metais pilis atiteko Lietuvos didikui, Žemaitijos seniūnui Antanui Gelgaudui. Šis rūpinosi pastatu, jam suteikė reprezentacinės rezidencijos prabangos ir puošnumo. Rekonstrukcija buvo pradėta 1783 metais. Renesanso stiliaus pilyje padvelkė klasicizmo atmosfera. Buvo nugriautas šiaurinis korpusas, buvęs uždaras pilies kiemas įgavo U raidės formą. Šiaurinio korpuso vietoje pastatyta tvora. Rytiniame korpuse iškilo naujos fasado sienos, buvo pastatytas vakarinis korpusas. Perstatytas pietinis korpusas buvo paverstas prabangia reprezentacine didikų pilies mene. Niūrioje pilyje buvo iškirsti nauji langai, kad į patalpas patektų daugiau šviesos ir atsivertų puikus vaizdas į gražiai sutvarkytą parką.

Kai kurie gyvenamieji kambariai ir svetainės buvo dekoruoti antikinių figūrų frizais, sienų tapyba, papuošti karnizais, baltų koklių krosnimis ir židiniais.

Pietvakarių bokšte antrame aukšte vietoj šaudymo angų buvo iškirsti trys langai ir įrengta biblioteka.

Manoma, kad A.Gelgaudas buvo paskutinis šeimininkas, kuris puoselėjo ir gražino pilį.

Po 1831 metų sukilimo pralaimėjimo caro valdžia nusavino A.Gelgaudo pilį, joje buvo grūdų sandėliai. Jais vakarinį pilies korpusą pavertė paskutinis pilies savininkas Stanislovas Puslovskis.

Kai rūmai visiškai prarado rūpestingus šeimininkus, apleistuose niūriuose kambariuose ilguose koridoriuose šeimininkaudavo vaiduokliai ir pelės.

XIX amžiuje pilį nuniokojo tyčia sukeltas gaisras, pastatas buvo ilgam apleistas.

Pirmieji Panemunės pilies rekonstrukcijos darbai buvo pradėti dar 1939 metais. Vėliau jų buvo daug, bet visi liko nebaigti.

Po restauravimo.

   

Svečių kambario interjero fragmentas. Palikta autentiška šaudymo anga.

Neliko raudonų plytų

Dabartiniai pilies šeimininkai - jaunieji Vilniaus dailės akademijos menininkai. Kol buvo pradėti architektūros paveldo pastato restauravimo darbai, jauni žmonės džiaugėsi, kad jiems leista naudotis apgriuvusia pilimi. Jiems suteikdavo įkvėpimo vaiduokliškas, mistika dvelkiantis pastatas. Pilyje vyravo kūrybinė atmosfera, buvo surengta daug parodų, vyko dailės plenerai ir konferencijos.

Dabar po pirmojo restauracijos etapo daugeliui krinta į akis, kad pilis iš išorės beveik neatpažįstamai pasikeitė - raudonas plytas pakeitė šviesus beveik baltas tinkas. Ar tokiu būdu nebuvo sunaikintas kultūros paveldas?

Vilniaus dailės akademijos projektavimo darbų vadovė koordinatorė, architektė Vidutė Povilauskaitė sako, kad tokia Panemunės pilies apdaila gali daug ką sugluminti.

"Jokios klaidos nėra. Vengrų pirklio J.Eperješo laikais pilis būtent taip ir atrodė - išorinė apdaila buvo atlikta raižyto tinko pagrindu, panaudojant deginto medžio anglis. Tokios stilistikos statinių Vakarų Europoje yra daug, bet ne Lietuvoje", - aiškino pašnekovė.

Autentiškumą bandoma išsaugoti ten, kur dar likę jo pėdsakų. Pilies bokštuose kai kur tarsi boluoja tamsios dėmės. Tai vietomis išlikęs autentiškas tinkas. Jis sutvirtintas ir paliktas pilies lankytojams, kad matytų, kokia buvo pilis senais laikais.

Pasak architektės, visais laikais pilys buvo skirtos prabangiam gyvenimui. Bet kiekvienam tokio stiliaus pastatui buvo būdingos tvirtos, storos sienos, kurios gali atremti priešų antpuolius. Gynybinę galią rodo išlikusios šaudymo angos, buvusios labiau butaforinės "Vengrų pirklys statė pilį daugiau dėl verslo nei gynybinių paskatų. Šis žmogus nesirengė su niekuo kariauti. Tačiau tokia buvo tuometinė europinės architektūros mada", - aiškino architektė.

Viename bokšte buvo įrengtos net kalėjimo kameros. Tačiau šios patalpos tikrai nebus restauruojamos. Dabar pilis kaip gėdingo palikimo kratosi gynybiniuose bokštuose išlikusių kalėjimo kamerų. Pilyje neliks ir jos įkūrėjo sūnaus Kristupo šiaurės rytų penkiakampiame bokšte įrengtos šeimos koplyčios.

Architektė V.Povilauskaitė sakė, kad kitokia Panemunės pilies apdaila gali daug ką sugluminti.

Didikų patogumui - "latrinos"

Pilies korpuse, kuris anksčiau buvo paverstas sandėliu, po rekonstrukcijos įsikurs viešbutis ir kavinė. Šios komercinės įstaigos - vienas būdų, kad pilis galėtų save išlaikyti. Pilies viešbutis dar neįrengtas, bet tikimasi, kad kitų metų pavasarį jame jau galės apsistoti pirmi lankytojai. Pro viešbučio langus bus galima grožėtis Panemunės apylinkių panorama.

Pasak architektės, buvę sandėliai nekėlė jokių problemų paveldo saugotojams. "Daug kas čia tiko naujam viešbučiui ir kavinei įrengti. Mėgstantys patogumus klientai nebent galėtų priekaištauti, kad neįrengėme lifto. Svarstėme, kur jį įtalpinti, bet taip ir neradome jam vietos", - aiškino pašnekovė.

Prieš pradedant restauravimo darbus pilyje darbavosi archeologai. Jie rado daug įdomybių, kurios atskleidė kai kurias pilies paslaptis. Kiek dar jų slepia senos mūrinės sienos, ras kitos kartos.

Gal ir keista, bet labiausiai laiko nepaliesta išliko didikų pilies virtuvė. Restauratoriams pavyko rasti senovinį ugniakurą - virenę ir bronzinius šaukštus, kepyklą, kažkokiu būdu išliko kanalizacijos sistema.

Didikai rūpinosi savo gyvenimo patogumais. Jie nebėgiojo į būdelę, stovinčią lauke. Pilies rytų pusėje buvo įrengtos dvi "latrinos", vadinamieji tualetai. Akmenimis grįstu kanalu nuotekos patekdavo į rytinės kalvos papėdėje iškastą griovį. "Latrinos" bus atkurtos, bet jomis nebus leista naudotis lankytojams.

Buvusiose pilies virtuvės patalpose įsikūrė turizmo centras. Per pirmąjį restauravimo etapą įrengta pilies muziejaus patalpa. Be to, bus kultūrinis reprezentacinis centras. Kol kas neaiškus šiaurinio pilies korpuso likimas. Specialistai diskutuoja, kas turėtų jame būti.

Pilies laukia dar du restauravimo etapai. Kaip tikimasi, bus atstatyta virtuvė, dar vienas bokštas, o gal atsiras papildomos gyvenamosios patalpos. Juk dabar žmogui būtų tikra egzotika - nors vieną naktį praleisti senovinėje pilyje ir patirti naujų pojūčių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
pagaliau  67.162.118.122 2013-03-03 05:00:20
si nuostabi pilis restauruojama. Atsimenu jame gyvenusua mociute, kuri uzsukus apziureti ir gide pabudavo ir kartu tvarka priziuredavo, Jei ne ji pastatai butu isardyti po plyta.
2 0  Netinkamas komentaras
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
An­tra­die­nį, rug­sė­jo 27-ąją, Vil­nius švęs Pa­sau­li­nę tu­riz­mo die­ną, to­dėl rug­sė­jo 24–25 ir 27 die­no­mis bus pa­siū­ly­ta net 20 eks­kur­si­jų ne­mo­ka­mai.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami