Paskutinė A.Smetonos rezidencijos diena

Nijolė STORYK 2009-02-17 00:00
Nijolė STORYK 2009-02-17 00:00
Atkurtas prezidento darbo kabinetas. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Šiais lai­kais la­bai su­nku įsi­vaiz­duo­ti, kad pre­zi­den­tas įženg­tų į sa­vo dar­bo ka­bi­ne­tą tie­siai iš mie­ga­mo­jo, ką tik nu­si­me­tęs nak­ti­nę pi­ža­mą ir cha­la­tą, ir pra­dė­tų va­do­vau­ti vals­ty­bei. Pir­ma­jam Lie­tu­vos pre­zi­den­tui An­ta­nui Sme­to­nai dėl to­kio "ne­pa­to­gu­mo" ne­ki­lo jo­kių su­nku­mų.

Istorinėje prezidentūroje Kaune šalia oficialių priėmimo kambarių buvo įrengta ir prezidento A.Smetonos šeimos rezidencija - kuklus butas su valgomuoju, jo ir žmonos Sofijos, sūnaus Juliaus miegamieji ir vonios kambariai. Duktė Marija buvo ištekėjusi ir su vyru gyveno atskirai.

Gyveno iki sovietų ultimatumo.

Prezidentūroje Kaune prezidentas apsigyveno 1919 metų balandžio 4 dieną, Valstybės Tarybai patvirtinus prezidento instituciją, ir išbuvo iki 1920 metų birželio 19 dienos. Kitas "vizitas" užtruko keturiolika metų - nuo 1926 metų iki lemtingos 1940-ųjų birželio 19-osios, paskutinio vyriausybės posėdžio, kai Sovietų Sąjunga pareiškė Lietuvai ultimatumą. Tą dieną prezidentūroje A.Smetonos žmonos Sofijos nebuvo. Ji laukė vyro šeimos Užugirio dvare, pastatytame 1934 metais jo gimtinėje ant Lėno ežero kranto. Prezidentas dvarą pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla. Deja, tik kelias vasaras A.Smetona spėjo praleisti Užugirio kieme. Iš savo dvaro prezidentas su šeima spėjo pasitraukti į Vakarus. Dvaro likimas iki šiol neaiškus.

Kiti Lietuvos prezidentai Aleksandras Stulginskis (1922-1926 metais) ir Kazys Grinius (1926 metais nuo birželio 7 iki gruodžio 17 dienos) prezidentūroje su šeimomis negyveno.

Valgomasis su švieslangiu

Kaip prasidėdavo A.Smetonos diena? "Jis visada laiku keldavosi 9 valandą. Apie 10 valandą prezidentas dažniausiai per saloną, kuriame aš jo laukdavau, eidavo pusryčiauti į valgomąjį. Kasdien pusryčiaudavau su prezidentu, dažniausiai dviese. Prezidentas valgydavo nedaug. Per pusryčius aptarnaudavo ilgametis ir vienintelis prezidentūros liokajus Mykolas, jau per 60 metų vyras", - 1966 metais prisiminimų knygoje "Antanas Smetona. Žmogus ir valstybininkas", išleistoje Klivlende, rašė vienas artimiausių prezidento aplinkos žmonių, adjutantas Vaclovas Šliogeris.

1933 metais buvo uždengti ir įstiklinti medinė šiaurės fasado galerija ir prieangis, o virš prieangio balkono padarytas stogelis. Uždengus galeriją, valgomojo salone tapo per tamsu, todėl lubose įrengtas didžiulis švieslangis, kad būtų šviesiau.

Buvusiame valgomajame ir dabar tas švieslangis skleidžia šviesą. Čia kartais ir dabar rengiami furšetai garbingiems svečiams.

Pagal to meto liudininkų prisiminimus, prezidentas gyveno kukliuose rūmuose. Daugelis Lietuvos dvarininkų turėjo kur kas didesnes ir puošnesnes rezidencijas.

Rūmai stovėjo tuometinėje Prezidento gatvėje sodelio gilumoje. Čia anksčiau buvo Kauno gubernatoriaus rezidencija. Per valstybes šventes buvo tradicija tame sodelyje pasodinti medelių. Ceremonijoje visada dalyvaudavo ir ponia Sofija.

Šių rūmų šone stovėjo senas dviejų aukštų mūrinis namas, kuriame buvo įsikūrusi prezidento kanceliarija ir buvo butai kanceliarijos darbuotojams. Tame pastate turėjo gyventi su šeima ir prezidento adjutantas V.Šliogeris. Bet jam butas buvo per mažas, todėl jis gyveno mieste, privačiame bute. Kanceliarijos pastatas iki šių dienų neišliko.

Sunku atkurti aplinką

Tai, kad A.Smetona su šeima gyveno prezidentūroje, nėra jokia lengvinanti aplinkybė norint sužinoti, kokia buvo Lietuvos pirmojo prezidento rezidencija - ar tviskėjo didele prabanga ir atitiko to meto interjero mados šauksmą, ar buvo kukli ir paprasta, kaip ir kiekvieno to meto miestiečio?

Šiemet balandžio 4-ąją sukanka 90 metų, kai 1919 metais Valstybės Taryba įsteigė prezidento instituciją, ji buvo atkurta po Nepriklausomybės atkūrimo. Daug laiko prabėgo nuo tos istorinės datos ir, kaip teigė istorinės prezidentūros Kaune vadovė Birutė Garbaravičienė, matyt, daug kas liks užmarštyje apie privatų prezidento A.Smetonos gyvenimą.

Atkurti to meto aplinką, ypač gyvenamuosius kambarius prezidentūroje, faktiškai neįmanoma. Dar yra to meto liudininkų, kurie galėtų daugiau papasakoti, bet ir jų žinios šiuo klausimu yra gan kuklios.

"Tokiais atvejais, kai nėra autentiškų šaltinių, muziejininkai dažniausiai daro paprasčiau - atkuria aplinką pagal to meto interjero madą. Bet tai jau būtų negyva ir dirbtina. Dar reikia šiek tiek luktelėti, gal vis dėlto pavyks mums kai ką atrasti. Prezidentūra yra gyva kitaip - vyksta parodos, renginiai ir koncertai", - aiškino B.Garbaravičienė.

Nėra nuotraukų

Iš tų, kurie lankėsi pas prezidentą, beveik niekam, išskyrus šeimos narius, neteko praverti tų kitų durų, esančių už svečių priimamojo. A.Smetona į savo privatų gyvenimą neįsileido svetimų žmonių, o kaip sako to meto liudininkai, net nebuvo tokios mados viešai rodyti prezidento poilsio kambarių. Į jo šeimos rezidenciją, esančią už sienos prezidentūroje, pašalietis neįkeldavo kojos.

Atvira buvo tai, kas buvo skirta viešiems priėmimams, - tai prezidento priėmimo kambariai - jų buvo du - didysis lyg salė ir mažasis šalia darbo kabineto, bei dokumentų pasirašymo kambarys.

Šeima glaudėsi nedideliuose keliuose kambariuose. Į namus prezidentūroje šeima patekdavo pro atskirą įėjimą, iš kito pastato galo. Šiuo įėjimu naudojosi ir tarnai.

Prezidento miegamasis ir vonios kambarys buvo antrame aukšte, pirmosios Lietuvos damos svetainė, miegamasis ir vonios kambarys - pirmame. Šiame aukšte buvo ir sūnaus Juliaus kambarys.

Prezidento baldų ir daiktų beveik neišliko, o ir tai, kas buvo surasta per didelius vargus, gan kukliai atspindi to meto gyvenimo aplinką. Nėra išlikusios nė vienos rezidencijos-buto nuotraukos.

Apsirinka liudininkai

"Pernelyg negalime nudžiuginti - pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos privatų gyvenimą gaubia paslaptis. Nors būtų išlikę nuotraukų, kurios padėtų atkurti prezidento rezidenciją. Buvome susisiekę su prezidento anūkais, kurie gyvena Amerikoje. Bet jie mums aiškiai pasakė, kad neturi jokių nuotraukų, kad viskas yra dingę, ir davė suprasti, kad daugiau jų tokiu klausimu netrukdytume", - teigė Istorinės prezidentūros rinkinių saugotoja Rita Škiudienė.

Pasak darbuotojos, tiriamasis darbas siekiant iki galo ir detaliai atkurti prezidento gyvenimo aplinką gavus tokį A.Smetonos palikuonių atsakymą nesustojo. Ji viliasi, kad pavyks surasti kai kuriuos baldus ir daiktus, kurie priklausė prezidentui, ir atnaujinti ekspozicijos sales.

Kai kas jau padaryta - įrengtas prezidento darbo kambarys, prie jo esantis mažasis ir didysis svečių priėmimo salonai.

R.Škiudienė minėjo, kad jai teko kalbėtis su kai kuriais to meto liudininkais, bet ir jų pasakojimai yra gan kuklūs ir kartais prieštarauja toms nuotraukoms, kurios išliko.

"Vienos žinomos gydytojos (ji prašė neminėti pavardės) tėvas dirbo prezidentūroje. Tai moteriai tada buvo gal kokie šešeri metukai, kai ji lankėsi prezidentūroje. Ji prisimena tik tai, kad didžiojoje priėmimo salėje ant parketo buvo patiestas išdirbtas žvėries kailis su didele galvos iškamša. Pražioti nasrai ją, mažą mergaitę, taip išgąsdino, kad kitą kartą bijojo pas tėvą ateiti. Kai pabandžiau palyginti jos pasakojimą su išlikusia nuotrauka, radau netikslumų - kokio tai žvėries kailis, neaišku.

Vadinasi, remtis vien tik liudininkų pasakojimais ne visada galima, kai tai susiję su tokia istorine asmenybe kaip prezidentas A.Smetona", - sakė darbuotoja.

Užtrauktos užuolaidos

Pro savo miegamojo langus (iš dabartinės Šv. Gertrūdos gatvės) prezidentas kas rytą galėjo gėrėtis gražiu vaizdu. Priešais, kylant į kalną, žaliavo vešli augalija. Dabar istorinį pastatą iš tos pusės užtvėrė daugiaaukštis namas, pastatytas sovietiniais laikais. Tada viskas buvo daroma priešingai - niokojamas vertingas pastatas, kad Smetonos laikų prezidentūra būtų tiesiog nušluota nuo žemės paviršiaus.

Pasak prezidentūros darbuotojos, iki šiol neaišku, kurioje pusėje buvo prezidento žmonos miegamasis. Remiantis viena tiesiog komiška publikacija to meto spaudoje, manoma, kad vis dėlto savo kambariuose prezidentienė Sofija ilsėdavosi pirmame aukšte iš dabartinės Vilniaus gatvės pusės. "Gyvenimu prezidentūroje pirmoji dama buvo nelabai patenkinta. Mat nuo Vilniaus gatvės, grįstos akmenimis, nuolat sklido triukšmas. Prezidentas net buvo išleidęs įsakymą, kad šia gatve neriedėtų joks tuometinis transportas. Be to, poniai nepatogu buvo gyventi, nes prie pat jos miegamojo langų nuolat išsirikiuodavo garbingų svečių svitos. Jai tekdavo savo kambario naktines užuolaidas net dieną laikyti užtrauktas", - pasakojo R.Škiudienė.

Pirko Prancūzijoje

Pasak R.Škiudienės, abi reprezentacinės salės buvo apstatytos Liudviko XIV stiliaus baldais ir išklotos persiškais kilimais.

"Ar iš tiesų 1924 metais buvo nupirkta naujų baldų už 29 tūkst. litų, šito negalime pasakyti. Tokia sąmata išlikusi, ją pasirašė kanceliarijos viršininkas kunigas P.Bielskis. Didžiajai salei, be kitų baldų, buvo numatyta įsigyti 30 kėdžių, 3 sofas, 3 staliukus prie sofų, 4 spinteles. Kiti daiktai buvo skirti laukiamojo, svečių kambariams - atskirai ponioms ir ponams, valgomajam", - aiškino R.Škiudienė.

Daiktų interjerui papuošti dar buvo nupirkta ir 1926 metais už 52 tūkst. frankų. Tai, kad užsakytos prekės iš Prancūzijos pasiekė prezidento rezidenciją, liudija rašte esanti nuoroda: užmokėta už pervežimą iki Kylio uosto.

"Iš nespalvotų nuotraukų labai sunku pasakyti, kokios dominavo spalvos salonuose. Bet daug ką pasako išlikę prekių užsakymo dokumentai. Ampyro stiliaus salonui buvo nupirktos raudonos ir aukso spalvos užuolaidos, karnizai - lakuoto raudonmedžio stiliaus su paauksuotos bronzos motyvais.

Penkiems langams skirtos užuolaidos su karnizais kainavo 13 tūkst. frankų. Ampyro stiliaus Edisono firmos krištolo sietynas - 3 tūkst. frankų. Liudviko XVI stiliaus salono 10 langų buvo užsakytos mėlyno šilko užuolaidos", - pasakojo prezidentūros darbuotoja.

Paskutinis posėdis

Po 1940 metų birželio 15 dienos paskutinio vyriausybės posėdžio prasidėjo prezidentūros griūtis. Štai kaip prisiminimuose "Lietuvos likimo kelias" (1982 m., Čikaga) tą tragišką laiką aprašo kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis. Jis atėjo į prezidentūrą pas tuometį sovietų statytinį senąjį Justą Paleckį darbo prašyti: "Įeinu į didžiąją salę. Nieko nėra. Baldai ir kilimai tie patys, gerai man pažįstami. Tik didžiulės palmės jau nėra. Taip pat nesimato ir mažesnių stalų bei staliukų su gintaro gabalais ir kitokiais buvusiais pagražinimais. Ant sienos prie sofos kaba tas pats didelis Vytauto Didžiojo portretas. Salėje niekas manęs nepasitinka. Stoviu, žiūriu į Vytautą Didįjį ir laukiu. Įeina Paleckis, išdidus, oficialus."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami